25 metus įvairių bendrovių finansų direktoriumi dirbusiam vilniečiui Žilvinui Jaskelevičiui teko pabūti ir sekliu. Tačiau viskas, ką jam pasisekė sužinoti apie nemažai garsių sportininkų užbūrusį gipso galvų verslą, paaiškėjo per vėlai.
Sukčiavimu kaltinamas 39 metų Juozas Tumėnas tada jau slapstėsi, o į tariamą jo verslą investuoti pinigai išgaravo nežinia kur.
Įspėjimo nepaklausė
Vilniaus miesto apylinkės teisme Ž.Jaskelevičius prisiminė, kad apie tai, kuo gali baigtis bendras darbas su J.Tumėnu, jį įspėjo skulptorius Vaidas Ramoška.
Su angelų skulptūromis ne vieną Lietuvos miestą papuošusiu menininku Ž.Jaskelevičius susitiko įkalbėtas J.Tumėno, tačiau vos išgirdęs jo pavardę V.Ramoška pareiškė su juo nenorintis turėti jokių reikalų.
Bet skulptoriaus žodžiai neatbaidė Ž.Jaskelevičiaus nuo bendro verslo su J.Tumėnu.
Vietoj sąskaitų – katalogas
Apie pelningą, bet tuo metu esą įstrigusį gipso skulptūrų verslą vyrai kalbėjosi visai ne meniškoje aplinkoje – rankinio salėje.
Ž.Jaskelevičius tuo metu buvo Vilniaus rankinio klubo valdybos narys, o J.Tumėnas garsėjo kaip įvairių sporto komandų rėmėjas. Į J.Tumėno pasakojimą, esą jis jau yra pardavęs dešimtis tūkstančių gipso figūrų, Ž.Jaskelevičius žiūrėjo įtariai.
Jis paprašė parodyti tai liudijančius dokumentus, tačiau J.Tumėnas atsakė, kad bendrovės, per kurias buvo pardavinėjamos gipso galvos, bankrutavo, todėl visi dokumentai liko pas bankroto administratorių.
Vietoj sąskaitų jis parodė prekių gabenimo dokumentus ir gipso dirbinių katalogą. Ž.Jaskelevičiui jis taip pat nepatiko – kainos atrodė per didelės.
J.Tumėnas tvirtino, kad jos per didelės tik Lietuvoje, bet ne Danijoje ir Norvegijoje, kur ir buvo planuojama parduoti gipso galvas.
Specialiai įkūrė įmonę
J.Tumėno įtikintas, kad toks verslas gali būti pelningas, Ž.Jaskelevičius įkūrė savo įmonę „Nantika“ ir vėl sugrįžo pas skulptorių V.Ramošką. Tas iškart paneigė J.Tumėno pasakojimą, kad jau parduota tūkstančiai figūrų, – jis tiek net nebuvo išliejęs.
Sužinojęs, kad jam užsakymus pateiks ne J.Tumėnas, o savo įmonę įkūręs Ž.Jaskelevičius, skulptorius sutiko bendradarbiauti.
Įmonę įsteigęs Ž.Jaskelevičius skulptoriui už darbus sumokėjo, o J.Tumėnas pažadėjo pasirūpinti ir sudaryti sutartį, kad Apolono, Cezario, Sokrato ir kitų antikos laikų žymių žmonių biustai būtų parduoti Danijos menų akademijoje.
Išsisuko nuo kelionės
Netrukus Ž.Jaskelevičius gavo ir neva iš Danijos atsiųstą sutartį. Vyras patikrino internete – ir perkančioji įstaiga, ir sutartį pasirašęs jos atstovas iš tiesų egzistavo, tačiau žadėtų užsakymų iš Danijos jis vis nesulaukė.
„Sandėlyje galvos buvo, sutartys buvo, liko tik jas nuvežti“, – prisiminė Ž.Jaskelevičius.
Galiausiai jis nusprendė, kad geriausia būtų patiems nuskristi į Daniją ir ten su pirkėjais aptarti visas pirkimo ir prekių pristatymo sąlygas. Ž.Jaskelevičius nupirko du lėktuvo bilietus į Kopenhagą – sau ir J.Tumėnui, tačiau pastarasis vis rasdavo priežasčių neskristi į Daniją – esą kas nors serga arba išvykęs.
Po kiek laiko jis Ž.Jaskelevičiui pranešė neva gerą naujieną – Danijos menų akademijos atstovas į Vilnių atvyks pats.
Atsivedė apsišaukėlį
J.Tumėnas į susitikimą su Ž.Jaskelevičiumi atlydėjo Danijos įmonės atstovu prisistačiusį Artūrą Noreiką. Vėliau paaiškėjo, kad jis nebuvo nei pirkėjų iš Danijos atstovas, nei A.Noreika, – J.Tumėno bičiulis prisistatė svetima pavarde.
Šio susitikimo metu vyrai paprašė iš Ž.Jaskelevičiaus 15 tūkst. eurų, kad, jų žodžiais, reikalai pajudėtų greičiau. Vilnietis teigė tąkart ant stalo padėjęs asmeninius pinigus: „Mano tikslas buvo, kad tik tos galvos iš tiesų greičiau pajudėtų.“
Šis susitikimas vyko gruodį, o J.Tumėnas pažadėjo, kad iki Kalėdų prekės tikrai bus išsiųstos. Tačiau per Kalėdas Ž.Jaskelevičius gavo J.Tumėno žinutę, kad užsakymo kažkodėl nepriima akademijos dekanatas.
„Aš esu daug dirbęs su Šiaurės šalimis, todėl žinau, kad verslo reikalai pas juos nestringa ištisais mėnesiais“, – teisme kalbėjo Ž.Jaskelevičius.
Danai galvos nepriėmė
Įtarimai dar labiau sustiprėjo po Naujųjų metų, kai J.Tumėnas išsijungė telefoną ir kažkur dingo, o A.Noreika atsakydavo tik į vieną kitą elektroninį laišką.
„Tada supratau, kad mus apgavo, tad tomis gipso galvomis prekiausime dar ilgai“, – nesėkmingą verslo pradžią prisiminė vilnietis.
Norėdamas įsitikinti, kas vyksta iš tiesų, jis pats nuskrido į Danijos menų akademiją ir nusivežė vieną gipso galvą. Aukštosios mokyklos administracija nustebo ir svečiui paaiškino, kad mokydami studentus jie visai nenaudoja gipso modelių, – menininkams pozuoja tik gyvi žmonės.
Akademijos atstovai nieko nežinojo ir apie sutartį, jų esą pasirašytą su Lietuvos bendrove.
Atpažino iš senų nuotraukų
Grįžęs Ž.Jaskelevičius ėmė aiškintis, kas iš tiesų yra Danijos menų akademijos atstovu prisistatęs ir netikras sutartis jam siuntęs A.Noreika. Negana to, paaiškėjo, kad vienas dokumentų buvo sukurtas Lietuvos policijai priklausančiu kompiuteriu.
Policijoje tuo metu dirbo J.Tumėno gyvenimo draugė. Ž.Jaskelevičius, prisiminęs, ką apie A.Noreiką pasakojo J.Tumėnas, internete ėmė ieškoti vienos dailės mokyklos absolventų.
Tačiau jam pavyko rasti ir naująjį A.Noreikos telefono numerį, kuris iš tiesų priklausė tuomet kelioms krepšinio ir futbolo komandoms vadovavusiam Antanui Sakavickui.
Ž.Jaskelevičius teisme teigė vėliau ne kartą bendravęs su svetima pavarde prisistatančiu A.Sakavicku, kuris taip ir neatsakė, kodėl bandė jį apgauti.
Nei A.Sakavickas, nei J.Tumėnas jam iki šiol nepaaiškino, kur dėjo esą verslui pajudinti skirtus 15 tūkst. eurų, kurių jam taip ir negrąžino.
Apgavo ir žinomus krepšininkus
Įvairių krepšinio ir futbolo komandų rėmėju prisistatydavęs J.Tumėnas šiuo metu kaltinamas pasisavinęs 2,8 mln. eurų, tačiau nemažai nukentėjusiųjų nesikreipė į teisėsaugą.
Didžiausią sumą – daugiau kaip pusantro milijono eurų – šis veikėjas liko skolingas krepšinio legendai Š.Marčiulioniui. Buvęs krepšininkas pinigų J.Tumėnui skolino mažiausiai tris kartus.
Pirmiausia J.Tumėnas jam pasiūlė investuoti į pelningą prekybą gintaru. Pasiūlymas krepšininkui pasirodė įtikinamas, todėl viešbutyje „Šarūnas“ jis J.Tumėnui davė 600 tūkst. litų (174 tūkst. eurų), o paskolos dokumentus užpildė Š.Marčiulionio advokatas. Paskutinį kartą Š.Marčiulionis pinigų J.Tumėnui paskolino 2014 metų spalį. Prieš išvykdamas į JAV jis iš banko paėmė milijoną 200 tūkst. eurų.
Tąkart J.Tumėnui pinigų reikėjo skubiai. Jis tvirtino iš bankrutuojančių Rusijos gamyklų perkantis popierių ir parduodantis jį Vakarų šalyse. Vėliau paaiškėjo, kad apie šį verslą pasakojęs J.Tumėnas nemoka net rusų kalbos.
Nuo J.Tumėno nukentėjo ir buvęs žinomas krepšininkas K.Šeštokas, kurį nuo pinigų skolinimo neaiškiam verslininkui iš pradžių bandė sulaikyti žmona.
2014 metais Molėtų krepšinio klubo „Ežerūnas“ rėmėju tapęs J.Tumėnas krepšininkams buvo sudaręs solidaus verslininko įvaizdį, nešiojosi daugybę grynųjų pinigų ir buvo vadinamas Molėtų caru.
Tuo metu „Ežerūne“ žaidusio K.Šeštoko šeima taip ir neatgavo J.Tumėnui paskolintų beveik 15 tūkst. eurų. J.Tumėnas buvusiam krepšininkui siūlė už skolas perimti vilkiko vairuotojui priklausantį žemės sklypą, tačiau nenurodė, nei kur jis yra, nei kas tikrasis jo savininkas.
Nuo J.Tumėno nukentėjo ir žinomų krepšininkų M. ir S.Kuzminskų tėvas. Broliai kurį laiką taip pat žaidė J.Tumėno remiamoje Molėtų krepšinio komandoje.
Su J.Tumėnu apie pinigus V.Kuzminskas pradėjo kalbėti tuomet, kai pardavė butą Vilniuje. Pensininkas J.Tumėnui paskolino 50 tūkst. litų (14,5 tūkst. eurų), bet atgavo tik kiek daugiau nei pusę skolintos sumos.
