Prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos tarybos narys, matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius tvirtina, kad šie duomenys atspindi Lietuvos realybę. Jis atkreipė dėmesį, kad pirmos bangos metu valdžia išskirdavo Lietuvą, kaip ji puikiai atrodo kitų šalių kontekste, o jau antros ragina svetur nesižvalgyti, nes visur esą situacija – tokia pat bloga.
„Mes dabar matome atvejų kilimą, o taikėme priemones jų sumažinimui. Vadinasi, dabartinės priemonės yra nepakankamos. Tada atitinkamai galima pasižiūrėti pagal duomenis, kokias papildomas priemones ir kur reikia taikyti. Šitos analizės aš pasigendu iš Sveikatos apsaugos ministerijos.
Vakar ministras sakė, kad tuoj matysis kritimas, bet jokių įrodymų tam nepateikė. Tai, jei mato ministras kažkokiu būdu, tegul pasidalina informacija, nes visiems nuo to bus tik geriau“, – aiškumo pasigedo V.Zemlys-Balevičius.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovės Rolandos Lingienės teigimu, tokius aukštus užkrato rodiklius Lietuvoje lemia kompleksas įvairiausių priežasčių – nuo sisteminių problemų iki žmonių požiūrio.
Pagal naujų atvejų skaičių – tarp lyderių ir Europoje, ir pasaulyje
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, skaičiuojant pastarųjų dviejų savaičių rodiklius, tenkančius 100 tūkst. gyventojų, Lietuva rikiuojasi penktoje vietoje tarp visų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių.
Užkrato rodiklis mūsų šalyje, vakarykščiais duomenimis, jau pasiekė 837,2 atvejo, tenkančio 100 tūkst. gyventojų. Aukštesnius rodiklis už Lietuvą fiksuoja tik keturios valstybės: Kroatija (951,3), Slovėnija (978,8), Austrija (988,3) ir Liuksemburgas (1266,3).
Mūsų kaimynėse Latvijoje (282,6) ir Estijoje (304,4) šis rodiklis – gerokai mažesnis. Tiesa, panašus susirgimų rodiklis fiksuojamas kaimyninėje Lenkijoje (804,8), bet ir čia jis žemesnis nei Lietuvoje.
Pandemijos duomenis pasaulyje skelbianti svetainė „Our World in Data“ skaičiuoja ir kiekvienos dienos naujai patvirtintų atvejų rodiklius, fiksuojamus milijonui gyventojų. Pagal šią statistiką, lapkričio 25 dieną Lietuva atsidūrė aštuntoje vietoje pasaulyje.
Milijonui gyventojų tądien Lietuvoje atiteko 830,92 ligos atvejų. Mus lenkė septynios valstybės: Kroatija (877,65), Gruzija (952,83), Juodkalnija (987,16), Andora (996,57), Slovėnija (1 070,74), Serbija (1 113,81), San Marinas (1 885,79).
Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kurių pasaulio valstybių skelbiami duomenys neretai vėluoja arba gali būti nepatikimi.
V.Zemlys-Balevičius: tai yra papildomas signalas, kad situacija išties sudėtinga
Matematikas V.Zemlys-Balevičius patikino, kad tokie duomenys yra tikslūs ir atspindintys realią Lietuvos situaciją.
„Tas rodiklis yra skaičiuojamas 14-ai dienų. Reiškia, jis išlygina visus vienadienius svyravimus, galimus duomenų suvaikščiojimo vėlavimus, todėl pagal jį užtikrintai galima spręsti apie situaciją – mūsų vieta tokia, kokia ir yra. Tai, kad blogai atrodome Europos kontekste, tėra papildomas signalas, kad situacija išties sudėtinga“, – perspėjo jis.
Duomenų analitikas atkreipė dėmesį, kad rodikliai priklauso ir nuo kiekvienos šalies pasirinktos testavimo strategijos. Pasak jo, daug ką parodo teigiamų koronaviruso tyrimų dalis, o Lietuvoje ji – aukšta. Specialistas taip pat siūlė atkreipti dėmesį į susirgimų dinamiką.
„Kitose šalyse susirgimų skaičius jau mažėja. Reiškia, jos tvarkosi. Pavyzdžiui, Čekijoje, Airijoje rodikliai buvo aukštai pakilę, bet dabar leidžiasi. O mes vis dar kylame“, – konstatavo V.Zemlys-Balevičius.
Visgi specialistas paragino mažiau žvalgytis į kitus ir pirmiausia rūpintis savu daržu bei atkreipė dėmesį į pasikeitusią valdžios retoriką.
„Pastebėjau, kad Sveikatos apsaugos ministerija pirmos bangos metu sakė: „Žiūrėkite, kaip mes gerai tvarkomės“, o antrosios jau sako: „Žiūrėkite, ir visur kitur yra blogai“. Mes turime žiūrėkiti ne į kitų šalių problemas, o spręsti savas“, – patarė V.Zemlys-Balevičius.
Sveikatos sistema braška per siūles?
Specialistas pastebėjo, kad šalies sveikatos apsaugos sistema jau braška per siūles ir neslėpė abejonių valdžios priimtais karantino sušvelninimais, kai susirgimų šalyje toliau daugėja.
„Turime 1800 žmonių ligoninėse, kai mes prieš porą mėnesių buvome pasiruošę turėti 400. Tai mes jau keturis kartus viršijome tą pasiruošimą. Mes turime sveikatos apsaugos sistemos, jei dar negalime to vadinti kolapsu, tai tikrai labai įtemptą situaciją. Nenoriu gąsdinti, bet mums reikia realistiškai suvokti situaciją“, – tikino jis.
„Jeigu mes matome, kad situacija nekinta, reikia imtis veiksmų. Dabar jų aš iš Sveikatos apsaugos ministerijos pasigendu, nes šiuo metu iškilo klausimas, kad muziejus reikia atidaryti. Čia yra keistas prioritetas. Mes kviečiame studentus dirbti ligoninėse, bet tuo pačiu atidarome muziejus. Kai pagalvoji, atrodo keistai“, – stebėjosi V.Zemlys-Balevičius.
Specialisto nuomone, sunku pasakyti, kada pacientų skaičius ligoninėse ims mažėti: „Dabar sakome, kad sergančiųjų pikas bus gruodžio 11 d., tai po trijų dienų situacija gali pablogėti ir pikas nusistums į kitą dieną. Kai situacija tokia dinamiška, vertėtų labiau žiūrėti į trumpalaikes prognozes. Kokią matome tendenciją – augimą ar lėtėjimą.“
V.Zemlys-Balevičius teigė, kad, visų pirma, turėtų pradėti mažėti atvejų skaičius ir tik tada po kurio laiko būtų galima tikėtis, jog pacientų kiekis sumažės ir ligoninėse. „Atvejų sumažėjimo mes dar neturime, tad tikėtis, kad mažės ligoninių apkrovos irgi nėra logiška, nes viena seka paskui kitą“, – sakė jis.
Matematikas atkreipė dėmesį į tai, kad nėra duomenų, kiek laiko vidutiniškai užtrunka nuo susirgimo iki patekimo į ligoninę. Todėl specialistai gali teikti tik bendro pobūdžio rekomendacijas.
R.Lingienė: situaciją lėmė kompleksas priežasčių
NVSC Vilniaus departamento vadovės R.Lingienės teigimu, tokius aukštus užkrato rodiklius Lietuvoje lemia kompleksas įvairiausių priežasčių.
„Mano nuomone, tai yra kompeksas priežasčių. Viena iš jų – nuo karantino pradžios reikia mėnesio, kad pamatytume tikrąją situaciją. Kai prasidėjo karantinas, dalis žmonių jau buvo užsikrėtę, o, kadangi tyrimai vėluoja, jie galėjo užkrėsti ir kitus.
Jeigu judėjimas būtų visiškai apribotas, kad matytųsi efektas, mano supratimu, reikia apie mėnesio. Kitos priežastys – valdymo priemonės, matyt, nėra efektyvios pakankamai ir visuomenės mobilumas nėra toks, kuris padėtų sustabdyti viruso plitimą“, – vardijo NVSC atstovė.
R.Lingienė pabrėžė, kad ilgas laiko tarpas nuo tada, kai žmogus užsiregistruoja koronaviruso tyrimams, iki tada, kol gauna atsakymus, taip pat tampa didžiule problema.
„Jis laukia 2-3 dienas iki tol, kol bus padarytas tyrimas, o tuomet dar laukia, kol gaus iš laboratorijos atsakymą. Ką reiškia, jei žmogus dvi ar tris paras laukia testo atsakymų? Tai niekaip nestabdo infekcijos plitimo grandinės. Tai gali būti esminis dalykas.
Žmogus užkrėtinėja toliau kitus, pats to nežinodamas. Ir, ko gero, kai gali būti viena iš giluminių priežasčių – būtent logistikos grandinė, kurią reikėtų tobulinti, kad ji sutrumpėtų“, – pažymėjo R.Lingienė.
