NVSC Vilniaus departamento vadovės Rolandos Lingienės teigimu, tai yra viena iš priežasčių, kodėl koronavirusas Lietuvoje plinta tokiu greičiu: kelias dienas laukdami, kol galės atlikti tyrimus, o tada – jų atsakymų, žmonės nesiizoliuoja, o gavę teigiamus rezultatus infekuotieji laukia NVSC skambučių, nors net nežino, kad epidemiologai neturi, kaip su jais susisiekti.
„Apie pusės žmonių numerius mes dar turime susirasti patys. Mes gauname numerius tuos, kurių tyrimų užsakymai yra formuojami per Karštąją liniją 1808. Šiuos numerius mes gauname pavėluotai, kažkas yra sistemai, ją reikėtų tvarkyti.
Bet mes negauname telefonų numerių žmonių, kurių užsakymus formuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigos, privačios laboratorijos.
Tiesiog e.sveikatoje nekaupiami asmenų telefonų numeriai. Pavyzdžiui, gauname informaciją, kad vardenis pavardenis turi teigiamą atsakymą ir nėra telefono numerio.
Tarkime, NVSC pranešama, kad R.Lingienei – teigiamas. Bet kaip tai R.Lingienei paskambinti?“ – problemą, su kuria kasdien tenka susidurti, portalui lrytas.lt papasakojo R.Lingienė.
Pagalbos kreipėsi į telekomunikacijų bendroves
Anot jos, nors tokia problema daug kam gali pasirodyti nerimta ar absurdiška, ji tampa esmine, kalbant apie epidemiologų darbą. Šie, kai pirmosios COVID-19 bangos metu užkrato atvejų per parą nebuvo nustatoma tiek daug, infekuotųjų telefonų numerius rankiodavosi su policijos, gydymo įstaigų pagalba.
Problemų sudaro ir situacija, kad informacija iš Karštosios linijos ateina ne iš karto.
„Kai atvejų nebuvo daug, numerių ieškodavome ir per policiją, visokiais būdais. Gal jie ne visai šiais laikais ir priimtini, bet mums svarbiausia buvo apsaugoti žmonių sveikatą. O dabar, kai yra tūkstančiai užsikrėtusių, gauname maždaug nuo trečdalio iki pusės žmonių telefonų numerius iš Karštosios linijos, vėluojant 8 valandas.
Ateina tyrimai po kelių dienų nuo užsiregistravimo, po kažkur 8 valandų įkrenta 30-50 proc. žmonių telefonų numeriai, tai kelias valandas mes negalime jų tirti, ir kitos pusės telefonų numerių mes tiesiog neturime. Tada skambiname į policiją, susisiekiame su ligoninėmis, laboratorijomis“, – aiškino NVSC atstovė.
Tačiau, anot R.Lingienės, atvejų skaičiams per parą išaugus iki tūkstančių, toks problemos sprendimo būdas tampa nebe išeitis. Dėl šios priežasties NVSC kreipėsi į Valstybinę duomenų inspekciją, kad ši leistų telekomunikacijų bendrovių pagalba greičiau surasti užsikrėtusių asmenų kontaktus.
„Ieškodami normalių, civilizuotų sprendimų, kreipėmės į Valstybinę duomenų inspekciją, nes telekomunikacijų bendrovės labai geranoriškai ir operatyviai suteiktų mums tuos duomenis, bet mums vis tiek reikia gauti Valstybinės duomenų inspekcijos sutikimą.
Tikiuosi, kad bus suprasti tie dalykai, jog tai nėra bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimas, nes vis tik yra tam tikros sąlygos, kurias išpildžius galima tuos duomenis gauti. Žmonių sveikata šiuo atveju turi būti didžioji vertybė ir tų duomenų mums reikia“, – supratingumo prašė ji.
Darbuotojai praranda motyvaciją
R.Lingienė apgailestavo ir dėl apsunkinto epidemiologų darbo, ir tikino suprantanti piktus žmones, su kuriais NVSC negali susisiekti operatyviai.
„Epidemiologai praleidžia daugybę laiko visais būdais ieškodami telefonų numerių ir kartais beviltiškai, dėl to jų motyvacija krenta, laikas gaištasi. Apie tai mes garsiai nekalbėjome, nes bandėme situaciją spręsti kitais būdais, bet dabar tiesiog šita situacija yra labai sudėtinga.
Suprantu ir žmonių pasipiktinimą, kurie skambina, sako, kad neturi informacijos, bet mes tiesiog negalime jiems paskambinti, nes neturime duomenų“, – absurdišką situaciją nupasakojo NVSC Vilniaus departamento vadovė.
Paklausta, ar apie teigiamą tyrimų atsakymą sužinoję žmonės galėtų padėti patys susisiekdami su NVSC, R.Lingienė svarstė, kad telefonų linijos ir taip apkrautos skambučiais, todėl tai nebūtų išeitis išspręsti šią situaciją.
Įvardijo ir daugiau giluminių sistemos problemų
Lietuvai pagal koronaviruso atvejus, per pastarąsias 14 dienų fiksuojamus 100 tūkst. gyventojų, Europoje išsiveržus į pirmąjį penketuką, R.Lingienė įvardijo ir daugiau problemų, kurios nepadeda kovojant su viruso plitimu.
„Mano nuomone, tai yra kompeksas priežasčių. Viena iš jų – nuo karantino pradžios reikia mėnesio, kad pamatytume tikrąją situaciją. Matote, kai prasidėjo karantinas, dalis žmonių jau buvo užsikrėtę, o, kadangi tyrimai vėluoja, jie galėjo užkrėsti ir kitus. Jeigu judėjimas būtų visiškai apribotas, kad matytųsi efektas, mano supratimu, reikia apie mėnesio.
Kitos priežastys – valdymo priemonės, matyt, nėra efektyvios pakankamai ir visuomenės mobilumas nėra toks, kuris padėtų sustabdyti viruso plitimą“, – vardijo NVSC atstovė.
Ji pabrėžė, kad ilgas laiko tarpas nuo tada, kai žmogus užsiregistruoja koronaviruso tyrimams, iki tada, kol gauna atsakymus, taip pat tampa didžiule problema, nes per tą laiką jie toliau platina virusą.
„Jis laukia 2-3 dienas iki tol, kol bus padarytas tyrimas, o tuomet dar laukia, kol gaus iš laboratorijos atsakymą. Ką reiškia, jei žmogus dvi ar tris paras laukia testo atsakymų? Tai niekaip nestabdo infekcijos plitimo grandinės. Tai gali būti esminis dalykas.
Tai reiškia, kad žmogus užkrėtinėja toliau kitus, pats to nežinodamas. Ir, ko gero, kai gali būti viena iš giluminių priežasčių – būtent logistikos grandinė, kurią reikėtų tobulinti, kad ji sutrumpėtų“, – pažymėjo R.Lingienė.
