Visas V.Kučinsko turtas oficialiai areštuotas.
Nagrinėdamas verslo partnerių ieškinius Vilniaus apygardos teismas (VAT) areštuoti V.Kučinskui priklausantį 14 mln. eurų vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą buvo nusprendęs dar 2016 metų rugsėjį, tačiau paaiškėjo, kad tokio turto V.Kučinskas neturi.
Byloje nurodyta, kad V.Kučinskas gyvena sūnui priklausančiame name ir jokio didesnės vertės turto neturi.
Teismas areštavo nedidelį skaičių akcijų, keletą senų keturračių, vandens motociklų, sniegomobilių, kelis šautuvus.
Juridinių asmenų registre buvo nurodyta, kad likus kelioms dienoms iki teismo sprendimo V.Kučinskas 40 proc. bendrovės „Vyrja“ akcijų perleido savo sūnui, ne vieną tarptautinį konkursą laimėjusiam profesionaliam šokėjui Justui Kučinskui.
Ėmėsi cukraus ir kalakutų
Bendrovei „Vyrja“ priklauso didžioji dalis kitų „Arvi“ grupės įmonių. Nuo 2002 metų „Arvi“ grupei priklausė apie 20 Lietuvoje ir užsienyje veikusių įmonių.
Tuo metu atrodė, kad V.Kučinskui sekėsi viskas, ko tik jis ėmėsi.
1999 metų rudenį Marijampolės cukraus fabrikui buvo iškelta bankroto byla.
Reikalaudami, kad fabrikas nebūtų uždarytas, šio krašto runkelių augintojai buvo surengę ne vieną piketą, blokavo magistralę „Via Baltica“. Blokada buvo nutraukta tik gavus garantijas, kad fabrikas veiks.
Seniausią Lietuvos cukraus fabriką prikėlė „Arvi“ įmonė, kurios vadovas V.Kučinskas yra sakęs, kad jam finansuoti ir įrangai atnaujinti per keletą metų išleido 5,8 mln. eurų.
2002-ųjų lapkritį cukraus fabriko bankroto byla buvo nutraukta. Pervadintas į „Arvi cukrus“ jis tapo „Arvi“ nuosavybe.
Tuo pat metu Marijampolėje buvo pastatytas naujas trąšų fabrikas, į kurį investuota apie 8 mln. eurų.
Netrukus „Arvi“ susidomėjo ir kalakutų auginimo verslu. Netoli Marijampolės buvo pastatyta dešimt kalakutų fermų ir skerdykla.
„Kiekvienam lietuviui – po 2 kilogramus kalakutienos per metus“, – pakeisti gyventojų įpročius tuo metu žadėjo V.Kučinskas, planavęs užimti 5–7 proc. šalies paukštienos rinkos.
Sklypai liko nepanaudoti
Cukraus ir kalakutų bendrovės buvo pertvarkytos, trąšų gamybos įmonei „Arvi Fertis“ iškelta bankroto byla.
Leidimo skelbti restruktūrizavimą šių metų pavasarį teismo prašė ir gyvulinės kilmės atliekas perdirbanti bendrovė „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
Už jos akcijas „Arvi“ grupė valstybei buvo sumokėjusi apie milijoną eurų.
Rietavo įmonė ilgą laiką veikė sėkmingai, tad V.Kučinskas nutarė tokiu pat verslu užsiimti ir Rusijoje. 2013 metais „Arvi“ įsteigė įmonę „Veterinarnaja sanitarija Bashkorkostana“ ir susiruošė statyti gyvulinių atliekų perdirbimo gamyklą.
Šiam projektui buvo skirtas žemės sklypas, tačiau įmonė veiklos taip ir nepradėjo, o 2019 metų rugsėjį buvo išbraukta iš Rusijos įmonių registro.
Panašus likimas ištiko ir 2012 metais Kaliningrade įsteigtą įmonę „Slavskij sachar“, kurios 100 proc. akcijų priklausė „Marijampolės Arvi“, tik marijampoliečiams dar teko sumokėti baudą už išnuomotos žemės sklypų nepriežiūrą.
Pasuko skirtingais keliais
Bendrovė metėsi ir į kitokį verslą – įsigijo Marijampolės centre įsikūrusį viešbutį. Viešbučių verslui vadovavo tuometė V.Kučinsko sutuoktinė Rimgailė Kučinskienė.
„Niekada verslas nesisekė sklandžiai. Bet sunkumus priimu kaip gyvenimo būdą. Susikaupi, galvoji. Tenka atsisakyti laisvalaikio, trūko laiko ir šeimai“, – „Lietuvos rytui“ yra kalbėjęs vienos didžiausių Lietuvos įmonių grupių vadovas V.Kučinskas.
Su pirmąja žmona R.Kučinsiene pagrindinis „Arvi“ grupės akcininkas išsiskyrė 2014-aisiais.
Nors skiriantis vienam turtingiausių Lietuvos verslininkų visuomenė spėliojo, ar nekils skandalo dėl turtų dalybų, skyrybos baigėsi tyliai. Vedęs savo sekretorę 39-erių Kristiną V.Kučinskas su ja susilaukė dviejų vaikų.
Verslą perleido sūnui
Neseniai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo tyrimą V.Kučinskui priklausančiose „Arvi“ grupės įmonėse.
Pareigūnams kilo įtarimų dėl galbūt neteisėtai išgrynintų didelių pinigų sumų ir mokesčių slėpimo.
„Dėl savo amžiaus, sukurtos naujos šeimos ir turimų mažamečių vaikų“, – taip sprendimą perleisti verslą sūnui J.Kučinskui 2018 metais teismui aiškino antrą šeimą sukūręs V.Kučinskas.
Tačiau Apeliacinis teismas akcijų dovanojimą pripažino neteisėtu, o verslininką – nesąžiningu.
Turto perdavimą sūnui prieš kelias savaites visai kitaip įvertino trąšų prekybos bendrovės „Belor“ ieškinį nagrinėjęs teismas.
Daugiau nei 3 mln. eurų iš V.Kučinsko atgauti bandžiusiai bendrovei nepavyko panaikinti sutarties, pagal kurią verslininkas savo sūnui J.Kučinskui padovanojo 1,25 mln. eurų.
Teismas nusprendė, kad Kučinskai dovanojimo sutartį pasirašė 2017 metų liepą, tačiau pinigai sūnui dalimis buvo perduoti 2013–2015 metais, kai „Belor“ dar nebuvo pareiškusi pretenzijų.
Ministrė išskrido iš posto
Verslo klestėjimo laikais V.Kučinskas palaikė artimus ryšius ir su politikais. Jis buvo tapęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentu, Rusijos garbės konsulu. Verslininkas garsėjo kaip triukšmingų vakarėlių mėgėjas, yra aistringas vyno kolekcininkas.
Verslininko pavardė garsiai nuskambėjo 2013 metais, kai tuometė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė ir dvi jos patarėjos „Arvi“ užsakytu aštuonviečiu verslo klasės lėktuvu skrido į Kazachstaną.
Tuomet buvo skelbta, kad bendra visų trijų pareigūnių skrydžio pirmyn ir atgal kaina siekė 2347 eurus.
Daug aistrų sukėlęs skrydis privačiu lėktuvu B.Vėsaitei kainavo postą.
