Aukščiausiasis teismas, nutraukęs kyšininkavimu kaltintų Marijampolės migracijos tarnybos pareigūnų bylą, konstatavo, jog nepagrįstai ilgas įtariamųjų sekimas ir nepagrįstas jų sulaikymas turi būti vertinamas kaip esminis Baudžiamojo kodekso pažeidimas, kuris suvaržo kaltinamųjų teises ir trukdo teisingai išnagrinėti bylą.
Nutraukusi bylą Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo suteiktos teisės neatleidžia tyrėjų, prokurorų ir leidimus sekti išduodančių teisėjų nuo pareigos įvertinti, ar sekimo priemonės taikomos pagrįstai ir proporcingai.
Netikėtos baigties sulaukusi Marijampolės migracijos skyriaus darbuotojų byla buvo pradėta dar 2016 metais. Tuomet šio miesto policijos imuniteto tarnybos pareigūnams pasirodė, kad keli migracijos tarnybos darbuotojai yra susibūrę į nusikalstamą grupuotę ir nuolat ima kyšius.
Į seklių akiratį tuomet pateko keli migracijos skyriaus specialistai ir viršininkė Ilona Adomavičienė.
Remiantis šia niekuo nepagrįsta išvada buvo pradėta pareigūnus sekti – teismas leido klausytis jų pokalbių, tarnybinėse patalpose slapta įrengti garso ir vaizdo įrašymo aparatūrą, gauti informaciją apie banko operacijas.
Nudžiugo tik po metų
Sekliai prigludo prie klausymosi įrenginių, tačiau ilgai neišgirdo nieko, kas paliudytų, kad migracijos pareigūnai ima kyšius. Visi jie kalbėjo tik apie kasdienius darbus ir buities problemas.
Praėjus beveik metams nuo sekimo pradžios Marijampolės policijos komisariato imuniteto tarnybos pareigūnai pagaliau ėmė iš džiaugsmo trinti rankas – jie išgirdo, jog bendrovės „Lauriva“ direktorė Jūratė Mikelskienė prieš Velykas pareigūnams atnešė keturis butelius brendžio ir saldainių.
Krepšį su saldainiais ir brendžiu ant migracijos skyriaus specialistės Ilonos Paludnevičienės stalo padėjusi verslininkė pasakė: „Čia dovanėlė Velykų proga, visiems vienodai, visi išsidalykite.“
Šias dovanas migracijos specialistė pasidalijo su kolegomis.
Nors visų šių lauktuvių vertė nesiekė 50 eurų, sekliai ėmė vertinti, jog buvo perduota ne Velykų dovanėlė, o kyšis už tai, kad būtų patvirtinti keli užsienio šalių piliečiams siųsti kvietimai atvykti į Lietuvą.
Sukruto išgirdę apie gėles
Bet pradėti bylos sekliai neskubėjo – jie klausėsi toliau ir išgirdo apie „dar vieną įvykdytą sunkų nusikaltimą“.
Grįžusi iš Kauno klinikų, kur buvo gydoma sunkiai seganti jos motina, I.Paludnevičienė savo kolegėms prasitarė, kad gydytojai rezidentei įteikė gėlių.
Iškart po to buvo surengta speciali operacija – vienu metu visų maždaug 12 eurų vertės dovanėles Velykų proga gavusių pareigūnų namuose ir tarnybinėse patalpose buvo atliktos kratos.
Pavyko rasti ir įkalčių – dalį prieš Velykas gautų ir dar nesuvalgytų saldainių, taip pat brendžio likučių.
Veika – ypač pavojinga?
Po kratų įtariamieji buvo sulaikyti. Kad negalėtų bendrauti ir suderinti veiksmų, visi buvo išvežioti po skirtingas areštines, jiems nebuvo leidžiama apie sulaikymą pranešti artimiesiems.
Įkalinimo sąlygos taip pat buvo tarsi specialiai pritaikytos, kad sulaikytosios patirtų kuo daugiau kančių – temperatūra už grotų nesiekė nė 7 laipsnių.
Kai po dviejų parų įtariamieji išėjo į laisvę, bylą kuruojantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Valentinas Alekna kreipėsi į teismą, kad jie būtų nušalinti nuo pareigų.
Siūlydamas nušalinti I.Paludnevičienę prokuroras teigė, kad ji yra ypač pavojinga, – galėjo įvykdyti du sunkius nusikaltimus: ne tik gauti kyšį iš verslininkės, bet ir papirkti gydytoją.
Įtariamieji buvo nušalinti nuo pareigų, o paskui, net nelaukiant teismo sprendimo, atleisti iš darbo.
Davėjai sau, gavėjai – sau
Byla ėmė sparčiai suktis. Nors iš pradžių tame pačiame ikiteisminiame tyrime įtarimai buvo pareikšti tiek papirkti pareigūnus esą bandžiusiai verslininkei, tiek tariamo kyšio gavėjams, prokuroras V.Alekna netikėtai 2017 metų spalį bylas išskyrė.
Argumentas – procesas pagreitės, jei vienoje byloje bus kaltinama vadinamojo kyšio davėja J.Mikelskienė, o kitoje – saldainių ir brendžio ėmėjai – migracijos skyriaus darbuotojai.
Galbūt dėl siekio greitai baigti ikiteisminį tyrimą arba supratęs savo veiksmų absurdiškumą prokuroras vis dėlto panaikino įtarimus, jog įteikusi gėlių I.Paludnevičienė papirko gydytoją.
Kai šios abi bylos buvo baigtos ir perduotos teismui, susidarė paradoksali situacija – vienoje Marijampolės apylinkės teismo salėje buvo teisiama J.Mikelskienė, kitoje – iš jos esą kyšį gavę pareigūnai.
Abiejuose procesuose kaltinimą palaikė tas pats prokuroras, teisė tas pats teisėjas, tiktai teisiamųjų suole sėdėjo skirtingi žmonės.
Rėmėsi priimtu sprendimu
Iš pradžių – 2018 metų liepą – už kyšio davimą buvo nuteista J.Mikelskienė ir jos tarpininke esą buvusi L.Grigėnienė. Abi moterys pripažino savo kaltę, todėl sulaukė palyginti švelnios bausmės. Nuteistosios džiaugėsi nuosprendžiu ir jo net neskundė.
Po kelių mėnesių tas pats Marijampolės apylinkės teismo teisėjas Raimondas Krušinys išteisino skyriaus viršininkę I.Adomavičienę ir specialistą Žilviną Lapinską, tačiau nuteisė I.Paludnevičienę.
Moteris buvo pripažinta kalta ėmusi kyšį iš J.Mikelskienės ir nubausta 7200 eurų bauda, iš jos atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Šis nuosprendis buvo apskųstas ir vasarį Kauno apygardos teismas jau visus tris teisiamuosius pripažino kaltais, nuteisė vienoda – 3615 eurų – bauda ir atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje.
Teismas rėmėsi tuo, kad jau įsiteisėjo sprendimas, pagal kurį buvo nuteista esą kyšį davusi verslininkė J.Mikelskienė.
Nepaisė vadovų rekomendacijų
Galbūt ši byla taip ir būtų pasibaigusi, jei ne nuteistosios I.Paludnevičienės advokato Algimanto Kliunkos įžvalgumas.
Dirbdamas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovu A.Kliunka buvo parengęs rekomendacijas, kada galima atskirti bylas.
Būtent pagal šias galiojančias rekomendacijas prokuroras V.Alekna neturėjo teisės atskirti bylos, kurioje tiek vadinamojo kyšio davėjai, tiek ėmėjai yra tarpusavyje susiję.
Taip padaryti galima tik tuomet, kai kuris nors įtariamasis slapstosi.
Siekis – bet ką surasti
Advokato A.Kliunkos kasacinį skundą išnagrinėjusi Aukščiausiojo teismo kolegija pripažino, kad prokuroras iš tiesų nepagrįstai atskyrė bylas.
Tačiau labiausiai šio teismo kolegijai užkliuvo, jog beveik metus įtariamieji buvo nepagrįstai sekami – tiesiog laukta, kol jie padarys ką nors įtartina.
„Kriminalinės žvalgybos priemonės vienos nuteistosios atžvilgiu buvo taikomos beveik metus, kitos – beveik pusę metų ir tik po šio laiko gauta duomenų apie galimas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės lėmė, kad kriminalinės žvalgybos priemonės buvo panaudotos kaip būdas rasti nusikalstamų veikų požymių“, – teigiama teismo nutartyje.
Kaip esminį tyrėjų bei prokurorų pažeidimą teismas įvardijo ir įtariamųjų sulaikymą.
Kolegijos nuomone, tyrėjai jau buvo surinkę pakankamai bylai reikalingų duomenų, todėl sulaikymas buvo netikslingas.
Jautėsi lyg žmogžudė
Kasacinį skundą išnagrinėjusi Aukščiausiojo teismo kolegija visų teisiamųjų atžvilgiu bylą nutraukė. Kolegijos nuomone, nebuvo padaryta jokio nusikaltimo.
„Nors buvau be jokio pagrindo pažeminta ir trypiama, esu laiminga, kad man panaikinti absurdiški kaltinimai. Visus tuos trejus metus dėl penkiolikos saldainių jaučiausi lyg žmogų nužudžiusi, bijojau pasirodyti viešumoje“, – „Lietuvos rytui“ sakė pagaliau kyšininkės naštos nusikračiusi I.Paludnevičienė, kuri iki atleidimo tarnyboje dirbo 30 metų.
Moteris teigė nesuprantanti tyrėjų ir prokurorų buko užsispyrimo bet kokia kaina menkavertės dovanėlės istoriją įvilkti į kriminalinio nusikaltimo apdarus: „Kai milijonus pagrobia, bylas tyliai nutraukia. Mūsų atveju dėl kelių saldainių buvome įvardyti didžiausiais kyšininkais.“
