„Kadangi mano kvalifikacija neatitinka aukštų liberalų kriterijų, prašau nelaikyti manęs Liberalų frakcijos nariu“, – tokį trumpą K. Glavecko pareiškimą pradedant vakarinį Seimo posėdį perskaitė parlamento vicepirmininkas Paulius Saudargas.
BNS K. Glaveckas sakė, jog dirbs Mišrioje Seimo narių grupėje, o pasitraukimo priežasčių nedetalizavo.
„Tiesiog, Liberalų sąjūdžio pozicijos man dabar visiškai svetimos daugeliu klausimų. Na, pavyzdžiui, mokesčiai, ar kiti dalykai. Nesvarbu, viskas yra gerai, neprapulsiu“, – teigė politikas.
Jis sako nesikalbantis su kita valdančiųjų liberalų Laisvės partijos frakcija.
„Kaip buvau liberalas, taip ir liksiu, bet ne, tiesiog einu į Mišrią grupę. Klausimas, ar palaikysiu daugumą, priklausys nuo situacijos. Balsuosiu už tiesą“, – tvirtino parlamentaras.
Valdančioji Liberalų sąjūdžio frakcija pasitraukus K. Glaveckui turės 11 narių.
Frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas BNS teigė, kad jį K. Glaveckas apie pasitraukimą informavo prieš posėdį, o pasitraukimas gali būti susijęs su tuo, kad politikas negavo žadėto Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininko posto.
„Klausiau, ar turi man kažkokių priekaištų – sakė: ne, neturiu. Aš, kaip frakcijos seniūnas, neturiu nieko daryti, nes jo yra išreikšta valia, jis automatiškai nelieka frakcijos nariu. Kur jis eis, nežinau, turėjome tik tokį pokalbį. O šiaip, ryte jis sužinojo, kad jis negaus Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininko posto, tai gali būti susiję su tuo. Jis tai sužinojęs sakė – yra ir kitų frakcijų. Nors frakcija čia nedalina vicepirmininko postų“, – teigė E.Gentvilas.
Jis sako nežinantis, ar kolega ketina trauktis iš paties Liberalų sąjūdžio.
Pats K. Glaveckas tvirtino nenorintis detalizuoti pasitraukimo priežasčių, tačiau neabejojo, kad bus pašalintas iš partijos.
„Su kuo nori galima susieti. Aš manau, kad nesiimsiu griovimu liberalų, tiesiog pasitraukiu iš frakcijos, manau, bus viskas gerai. Manau, kad automatiškai būsiu išmestas (iš partijos – BNS), taip kad aš nelabai ir pergyvenu“, – sakė jis.
K.Glaveckas į Seimą išrinktas jau septintai kadencijai, jis su viena ketverių metų pertrauka į parlamentą rinktas nuo 1992-ųjų, nuo 2008-ųjų – su Liberalų sąjūdžiu. Jis visą laiką dirbo Biudžeto ir finansų komitete, praėjusią kadenciją buvo komiteto pirmininko pavaduotojas.
V. Čmilytė-Nielsen tikisi, kad K. Glaveckas išliks aktyvus liberalų bendruomenės narys
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Kęstučio Glavecko pasirinkimas palikti Seimo Liberalų sąjūdžio frakciją – jo laisvas apsisprendimas.
„Seimo narys Kęstutis Glaveckas nėra Liberalų sąjūdžio narys. Iš esmės kiekvienas Seimo narys yra laisvas rinktis Seimo narių grupę su kuria nori dirbti.
Šiuo atžvilgiu, K. Glaveckas ir pasirinko. Seimo pirmininkė tikisi, kad K. Glaveckas išliks aktyvus liberalų bendruomenės narys“, – Eltai Seimo pirmininkės žodžius perdavė jos patarėjas Paulius Žeimys.
Laišką išsiuntė dar prieš koalicines derybas
Naujienų portalas lrytas.lt gavo laišką, kurį K.Glaveckas dar lapkričio 3-ąją išsiuntė frakcijos ir partijos nariams. Laiške K.Glaveckas išdėstė, ką jis siūlo ir kam jis nepritaria.
Skaitykite visą laišką:
„Mieli kolegos partiečiai, Sveikinu Jus visus su geru pasirodymu Seimo rinkimuose, Jūsų dėka ir pastangomis partija pasirodė tikrai gerai. Tačiau tuo pačiu metu norėčiau pasidalinti su Jumis kai kuriomis savo mintimis, kurios gali būti svarbios tolimesniame partijos likime ir Liberalų sąjūdžio dalyvavime naujos valdžios formavime.
Nors rinkimus akivaizdžiai laimėjo konservatoriai, bet paradoksas yra tame, kad jie neprašo svarbiausios pozicijos Seime – Seimo pirmininko posto. Vieno iš partijos senbuvių iškelta idėja, kad šis postas turėtų priklausyti Liberalų sąjūdžiui iš tikrųjų prieštarauja logikai ir politinei patirčiai, nes mažos frakcijos Seimo pirmininkas nėra stabili pozicija prisiminus buvusius Seimo pirmininkus V.Muntianą, L.Graužinienę ar net dabartinį kolegą V.Pranckietį.
Jeigu partijos pirmininkė Viktorija būtų patvirtinta Seimo pirmininke, ji privalo stabdyti savo narystę partijoje, negali priklausyti frakcijai ir praktiškai būtų atskiriama nuo Liberalų sąjūdžio – partija lieka be vadovo. Prarasti gabią, aktyvią ir gražią partijos pirmininkę būtų didžiausia partijos klaida.
Kita problema tampa sėkmingas Laisvės partijos pasirodymas ir projektavimas kituose rinkimuose perimti visus liberalių pažiūrų rinkėjų balsus iš Liberalų sąjūdžio rinkėjų. Jaunimas, palaikęs šią partiją, daugeliu atvejų yra inovatyvūs, galvojantys apie ateitį, puikiai išmanantys skaitmenininimą, Fintech ir Hitech technologijas, todėl natūralu, kad jų pageidaujama Ūkio ir inovacijų ministerija su dideliais ištekliais ir Laisvės partijos pirmininkės charizma gali turėti didelę įtaką būtent šios partijos stiprėjimui ir pasirinkimui.
Ekonominė situacija Europoje ir Lietuvoje darosi įtempta ir rizikos ekonominiam augimui, infliacijai, prasiskolinimui bei diržų veržimuisi yra labai didelės, o tai pareikalaus labai didelės esančiųjų valdžioje politinės atsakomybės. Valdžios kova prieš koronavirusą ir visuomenės įtikinimas dėl tinkamiausių priemonių bus didelis iššūkis žiūrint kas vyksta gretimose ES šalyse. Todėl dalyvavimas valdančiojoje daugumoje turėtų būtų gerai pasvertas įvertinant kokių atsakomybių (ministerijų) mes turėtume imtis ir daryti pažangą.
Todėl mano pasiūlymai derybose dėl valdančiosios koalicijos ir programos Liberalų sąjūdžiui būtų šie:
1. Atsisakyti Seimo pirmininko posto, o sutikti su Seimo pirmininko pirmojo vice-pirmininko pozicija (kandidatūra – partijos pirmininkė Viktorija). Palaikyti rinkimus laimėjusių konservatorių pirmininko G. Landsbergio kandidatūrą Seimo pirmininko poste sustiprinant savo pozicijas derybose dėl ministerijų;
2. Siekti vadovavimo 3 ministerijoms: Ūkio ir inovacijų, Aplinkos ir Vidaus reikalų. Dėl šių ministerijų reikia kautis iki paskutinio lašo turint omeny, kad koalicija yra vedybos, kuriose interesai stipresni už meilę, taip buvo visada ir taip bus ateityje.
Manyčiau, kad daugelis iš mūsų mąsto panašiai, bet dar nespėjo to išreikšti žodžiais...“, – tokį laišką K.Glaveckas išsiuntė kolegoms.
