„Su tokiu šūkiu kandidatavau į Seimą, kuris šiandien labai simboliškai apibrėžia mano viziją ir judėjimo kryptį. Turime užtikrinti, kad atsigręšime į žmogų – reguliavimas nėra savitikslis, jis turi atliepti visuomenės poreikius.
Turime atsisakyti biurokratiško požiūrio į procesus, institucijos, visų pirma, turi konsultuoti ir padėti, nuteistųjų ne nubaudimas, bet elgesio korekcija turi būti tikslas, o teisės viršenybės principas ir jo taikymas turi tapti visą ko pagrindo.
Turime užtikrinti, kad žmogaus teisių darbotvarkė bus grindžiama EŽTT, tarptautinių organizacijų pastabomis Lietuvai ir tos kelrodės yra paisoma. Dėkoju už pasitikėjimą teikiant mane kaip kandidatę į Teisingumo ministres“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė Seimo narė.
Tiesa, ne visi šią žinią sutiko sveikinimais. Pasigirdo ir abejonių, ar tikrai jauna politikė galėjo dirbti advokatės padėjėja, mat turi tik bakalauro studijų diplomą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) svetainėje E.Dobrovolska nurodo, kad 2010 metais Mykolo Romerio universitete (MRU) yra baigusi teisės studijas ir nuo 2011 metų iki 2020 metų dirbo advokatės padėjėja, o jos darbovietė vadinosi „Advokatės kontora“. Tiesa, Seimo narė nenurodo, kokiai konkrečiai advokatei talkino.
Kilo klausimų dėl pareigybės
Advokato padėjėju dirbantis Erikas Pavlovičius naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad Seimo narės E.Dobrovolskos anketą VRK tinklalapyje nutarė žvilgtelti tuomet, kai pamatė informaciją, jog šį siūloma į teisingumo ministres.
„Teisingumo ministras turi svarbų ryšį su advokatūra, pasidomėjau kandidatės studijomis ir pamačiau, kad ji baigusi teisės studijas MRU ir dirba „Advokatės kontoroje“. Tokios kontoros neradau“, – teigė jis ir pridūrė, kad pagal Advokatūros įstatymą, tiek advokatams, tiek jų padėjėjams keliami reikalavimai būti baigus nepetraukiamas vienpakopes magistro laipsnio studijas arba bakalauro ir magistro studijas.
„Man kilo klausimas, kaip ją galėjo įrašyti į advokatų padėjėjų sąrašus? Viešuose sąrašuose jos pavardės nerandu. Kaip ji gali įsivardyti tokia pareigybe? Advokato padėjėjas – tai statusas, apibrėžtas Advokatūros įstatyme ir Advokatų teisės kodekse.
Advokatų padėjėjai nedėvi mantijos ir negali atlikti tam tikrų funkcijų, bet kitos sąlygos ir pareigybės jam yra suteiktos“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad pasivadinti advokato padėjėja, tai lyg prisistatyti gydytoja, baigusia seselių kursus.
E.Pavlovičius svarstė, kad jei deklaracijoje melagingus duomenis pateikusi politikė nori tapti teisingumo ministre, kaip bus galima tikėti ateityje? Jis taip pat teigė, kad žvilgtelėjus į elektroninę teismų sistemą E.Dobrovolskos pavardė ten taip pat dažnai nedominuoja.
I.Vėgėlė: „E.Dobrovolska jau nebėra advokato padėjėja“
Daugiau informacijos apie situaciją pateikė Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, kuris patikino, kad E.Dobrovolska buvo advokato padėjėja nuo 2011 metų rugsėjo 8-tos dienos, šiuo metu jau yra patenkintas jos prašymas išsibraukti iš advokatų padėjėjų sąrašų.
„Tuo metu (2011 m. – aut.) pagal galiojančius teisės aktus, Advokatūros įstatymą, nebuvo keliamas reikalavimas padėjėjui turėti magistro laipsnį. Šis reikalavimas atsirado 2013 metų liepos 2-oios dienos įstatymo pakeitimu.
Tuomet nurodyta, kad reikia turėti ir bakalauro, ir magistro laipsnį arba taip vadinamąjį vienpakopį išsilavinimą. Iki tol įstatymas buvo liberalesnis ir numatė, kad reikia turėti arba bakalauro, arba magistro studijų diplomą teisės studijų srityje“, – teigė jis.
Seimo narė: „Jokios klaidos nėra“
Pati E.Dobrovolska naujienų portalui lrytas.lt sutiko paaiškinti visus su jos biografijos faktais susijusius niuansus.
Paklausta, ar iš tiesų VRK puslapyje nurodė neegzistuojančią darbovietę, politikė teigė, kad tikrai ne: „Kiekvienas advokato padėjėjas turi savo vadovą. Mano vadovė – Lilija Semaško. Ši informacija lengvai randama Lietuvos advokatūros tinklalapyje.“
Politikė patikslino, kad buvimas advokato padėjėja nereiškia darbo santykių, o jos profesinė veikla įforminama kaip individuali veikla. „Su padėjėju nesudaroma darbo sutartis. Aš dirbu pagal individualią veiklą – teikiu teisines paslaugas ir kasmet teikiu pajamų deklaracijas“, – užtikrino ji.
Seimo narė aiškino, kad teisininko aktyvumas ar pasyvumas yra diskusijų klausimas, o ji pati per advokatės padėjėjos darbo praktiką turėjusi tiek administracinių, tiek baudžiamųjų bylų. „Beveik visos jos buvo susijusios su žmogaus teisėmis.
Pavyzdžiui, būta ir su neapykantos nusikaltimais susijusių bylų, kaip kad Lietuvoje užpulto Ekvadoro piliečio byla. Teko dirbti su įvairiomis bylomis, teikiau įvairias teisines konsultacijas, vadovavau darbo grupei, kuri prisidėjo prie Tautinių mažumų įstatymo rengimo. Nebuvau ta standartinė padėjėja, kuri eina tik į teismą, turėjau daug kitų veiklų“, – sakė ji.
