Kaip antradienį pranešė teisėsauga, įtariama, kad ilgametis kolegijos direktorius kurstė dokumentus klastoti ir savo pavaldinius, todėl šeši iš jų bus teisiami kartu su buvusiu vadovu.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mantas Jurkėnas.
Pasak tyrimą atlikusių institucijų, buvęs kolegijos direktorius į STT akiratį pateko po to, kai 2018 metų gegužę Utenos kolegijoje vietoj šio ilgamečio vadovo pradėjo dirbti kitas direktorius.
Gilinantis į kolegijos dokumentus ir bendraujant su darbuotojais, naujam vadovui kilo įtarimų, kad įstaigos lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2013-2018 metais galimai buvo sistemingai klastojami kolegijos tarnybinių automobilių kelionės lapai. Įtariama, kad darbuotojai pasirašydavo važiavę tarnybiniais automobiliais darbo reikalais, nors iš tiesų jais nesinaudojo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai klastojant kelionės lapus, buvo pateisintas beveik 7 tūkst. eurų vertės kuro panaudojimas.
Šeši buvę ir esami Utenos kolegijos darbuotojai bus teisiami kartu su G. Bužinsku dėl dokumentų klastojimo. Dar keturi asmenys atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
G. Bužinskas taip pat kaltinamas, kad piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas iššvaistyti jam patikėtą turtą, į tarnybines komandiruotes užsienyje – Šveicarijoje, Izraelyje, Portugalijoje, vyko su artimaisiais, o kelionės išlaidos buvo apmokamos iš kolegijos lėšų.
STT pareigūnai nustatė, kad Utenos kolegijos lėšomis buvo apmokėtas asmeninės direktoriaus biografijos publikavimas leidinyje „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės“. Kaltinamojo biografijos įtraukimas į enciklopediją ir dvi leidinio kopijos, iš kurių viena išleista odiniu viršeliu su auksavimais, kainavo 598 eurus. Šie pinigai leidyklai buvo pervesti iš Utenos kolegijos sąskaitos.
G. Bužinskas taip pat kaltinamas suklastojęs dokumentą ir nurodęs pavaldiniui prisiimti kaltę dėl nepadaryto administracinio teisės pažeidimo.
G. Bužinskas 2004-2008 metais buvo Seimo narys, į parlamentą išrinktas su Darbo partija. 2004-2006 metais jis ėjo teisingumo ministro pareigas.
2018 metais Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pripažinusi jį supainiojus interesus, kai priėmė sprendimus dėl kolegijoje įdarbintų savo sūnų. Tais metais G. Bužinskas pretendavo į akademinės etikos kontrolierius pareigas.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro M. Jurkėno, buvęs kolegijos kaltinamas sistemingai piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, dėl jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė pavaldiniai, kuriuos jis galimai kurstė vykdyti nusikalstamas veikas, Utenos kolegija ir valstybė.
Įtariama, kad buvo iššvaistytas ne mažiau kaip 12 tūkst. eurų vertės kolegijos turtas.
Prokuroro M. Jurkėno teigimu, šis ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas ir didelės apimties. STT pareigūnų darbo dėka surinktiems duomenims išdėstyti kaltinamajame akte prireikė 161 lapo.
Griežčiausia bausmė gresia už piktnaudžiavimą tarnyba siekiant asmeninės naudos – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.
Už turto iššvaistymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už dokumentų suklastojimą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
