„Susitikimo metu buvo koncentruojamasi į dvi klausimų grupes. Pirmiausia buvo aptartas kiekybinis pandemijos plėtros vertinimas. Čia konstatuota, kad situacija išlieka sudėtinga, viruso paplitimas yra didelis, vis dar daugėja žmonių, kurie yra hospitalizuojami stacionare.
Tačiau kartu įžvelgiama atsargaus optimizmo: tam tikras pandemijos pikas artėja ir kaip ir ant kalno viršūnės oras yra retas ir keliukas yra labai siauras, tai tikrai labai svarbu, kad tiek valdžios institucijos, tiek visuomenė išlaikytų sutelktumą. Tie gerieji ženklai, kad karantinas veikia, pandemijos plėtra lėtėja, labai svarbu, kad tęstųsi bent keletą savaičių“, – po susitikimo kalbėjo prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Jo teigimu, susitikime kalbėta ir apie testavimą bei jo strategiją ir galimas jos korekcijas.
„Antroje dalyje buvo kalbėta apie testavimą, kaip jis galėtų būti patobulintas. Šiuo metu Lietuvoje mes plačiai naudojame vieno tipo iš trijų pagrindinių tipų testus. Yra pateikta visa eilė rekomendacijų, kaip mes galėtume patobulinti šią sistemą“, – detalizavo jis.
Kaip informavo S.Krėpšta, susitikime taip pat dalyvavo Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė ir Seimo narė ir kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė.
Karantino ribojimų vertinimas
Po Sveikatos ekspertų tarybos narių susitikimo buvo pateiktas ir dabartinių karantino ribojimų Lietuvoje vertinimas.
„Šiuo metu galima konstatuoti, kad karantino ribojimai veikia. Mes matome, kad pandemijos plėtra lėtėja ir tai yra geras ženklas. Vėlgi tam, kad priartėtume prie normalios situacijos, turime daug kur nukeliauti“, – teigė prezidento patarėjas.
Viruso paplitimo prasme, S.Krėpštos teigimu, Lietuva yra išties aukštame taške.
„Karantinas yra įpusėjęs, yra matomos tam tikros pagal kai kuriuos rodiklius tendencijos, kurios, atsargiai vertinant, yra matomos, kaip turinčios tam tikrą lėtėjimą epidemijos vystymosi. Kol kas reikėtų stebėti, kaip ta dinamika artimiausią savaitę keisis ir tada tikslinga daryti sprendimus dėl papildomų karantino priemonių“, – karantiną komentavo Sveikatos ekspertų Tarybos atstovė Vilniaus universiteto (VU) mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė.
Siūlo nusisukti nuo „aukso standarto“
Sveikatos ekspertų Tarybos atstovė VU mokslo prorektorė prof. E.Sužiedėlienė informavo, kad ekspertų grupė rengė rekomendacijas dėl viruso testavimo strategijos.
„Lietuvoje atliekama daug vadinamųjų molekulinių testų, kurie yra laikomi auksiniu standartu ir rekomenduoti yra Pasaulio sveikatos organizacijos bei JAV bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrų“, – tvirtino E.Sužiedėlienė.
Tačiau šių testų atlikimas reikalauja kvalifikuoto personalo, specialios įrangos, reagentų, yra sąlyginai brangūs ir užtrunka kelias valandas. Pasak profesorės, daugėjant infekcijos atvejų, laboratorijos nebespėja testų atlikti per 24 valandas, kaip rekomenduojama. E.Sužiedėlienės teigimu, daugelyje šalių rengiamos strategijos, kaip viruso testavime plačiau naudoti greituosius antigenų testus. Ekspertė įvardijo šių testų pranašumus.
„Jie yra greiti. Trunka iki 15, gal šiek tiek daugiau minučių. Jiems nereikalinga speciali įranga ir kvalifikuotas personalas. Tą atlikti gali apmokytas medicinos ir visuomenės sveikatos personalas“, – sakė profesorė.
Tačiau ji išskyrė ir greitųjų antigenų testų trūkumą. „Testo jautrumas nesiekia to vadinamojo auksinio standarto molekulinio testo“, – pastebėjo E.Sužiedėlienė.
Nepaisant to, ekspertų komisija rekomenduoja Lietuvai įsigyti šiuos testus ir naudoti asmenų, kurie turi koronaviruso simptomų, tyrimui, nes tokiais atvejais testas yra pakankamai patikimas.
Siūlo tirti mutacijas
Ekspertų taryba savo rekomendacijose siūlo plačiau naudoti serologinius testus. Tai esą leistų įvertinti populiacijos infekuotumo mastą, o kartu suteiktų galimybę infekcijos židiniuose identifikuoti besimptomius atvejus. Ekspertų taryba taip pat pasiūlė paketą dėl koronaviruso genomo analizės.
„Tikrai visi žinome, kad viruso evoliucija vyksta sparčiai ir pastaruoju metu kaupiasi informacija apie mutacijas svarbiose viruso molekulėse, kuriose yra kritinės sąveikai viruso su žmogaus ląstelių receptoriais“, – siūlymo svarbą pagrindė E.Sužiedėlienė.
Todėl ekspertai siūlo viruso evoliuciją stebėti ir tarp lietuvių. Tai svarbu, siekiant įvertinti būsimų vakcinų efektyvumą.
Primename, kad pagal testavimo apimtis šimtui tūkstančių gyventojui Lietuva šiuo metu užima penktąją vietą visoje Europos Sąjungoje.
