Ir bloga, ir gera žinia. Po penkerių metų, praleistų prokuratūros vadovo kėdėje, 47 metų E.Pašilis turi apie ką pamąstyti. Jis sulaukė ne tik staigmenos dėl jau planuojamo tolesnio karjeros šuolio į tarptautinius vandenis, bet ir karčios piliulės iš teismo.
Prieš kadencijos pabaigą generalinis prokuroras siekė susižerti solidžią kompensaciją iš valstybės už darbą gyvsidabriu užterštame Ukmergės teisme. Teikdamas ieškinį jis, tikėtina, prieš metus buvo beveik tikras, kad be didelių pastangų pavyks laimėti. Mat kelias jau buvo pramintas.
31 asmeniui, kurie ieškinius dėl žalos atlyginimo pateikė dar 2015 metų gruodį, Aukščiausiojo teismo nutartimi buvo priteista 344,5 tūkst. eurų.
Bet tuo metu, kai kiti kilo į kovą, E.Pašilis tupėjo kaip pelė po šluota, nes Prezidentūroje sprendėsi jo karjeros klausimas. Jei ukmergiškis teisėjas būtų suraitęs parašą po ieškiniu, vadovo kėdę prokuratūroje vargu ar būtų matęs.
Eiliniu prokuroru nepabuvęs, o iškart į generalinius taikęsis pareigūnas tuo metu prisiekinėjo, kad prieš valstybę nekovos, o savo sveikatos bėdų nenorėtų sieti su darbu.
Bet likus metams iki kadencijos pabaigos E.Pašilis neturėjo ko prarasti, o ir įtakingoji globėja Dalia Grybauskaitė jau negalėjo iš S.Daukanto rūmų pagrūmoti.
Terminas ieškinio pateikimui turėjo būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie taršą gyvsidabriu 2012–2013 metais, o ne nuo praėjusiais metais priimto Aukščiausiojo teismo sprendimo.
Nusikaltėlių taip ir nerado
Paduodamas į teismą valstybę E.Pašilis buvo pamiršęs, kad jo pareiga – ginti jos interesus ir pasirūpinti, kad nusikaltimai būtų atskleisti, o kaltininkai atsidurtų teisiamųjų suole.
Gyvsidabrio Ukmergės teisme buvo rasta net tris kartus, iš viso – trys kilogramai.
Įtarta, kad jo galėjo paskleisti nuosprendžiu nepatenkinti nusikaltėliai.
Tačiau ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose, kurios buvo iškeltos dėl neteisėto disponavimo nuodingomis medžiagomis ir galimo teroro akto, buvo sustabdyti nenustačius nusikalstamas veikas padariusių asmenų.
Generalinis prokuroras, užuot prisiėmęs dalį atsakomybės, kad nebuvo ištirtas rezonansinis nusikaltimas, visiems parodė pavyzdį, kaip be jokų skrupulų galima pamelžti valstybę.
O šią savaitę E.Pašilis svarstė, ar skųs tokį sprendimą aukštesnei instancijai – Vilniaus apygardos teismui.
„Jeigu tiek ilgai mąsto, tikėtina, skundas bus pateiktas“, – kalbėjo „Lietuvos ryto“ šaltiniai prokuratūroje.
Teisininkai pažėrė kritikos
Gal E.Pašilis delsia teikti skundą, nes laukia galutinio sprendimo dėl tolesnio karjeros šuolio? Jam šviečiasi Europos Sąjungos bendrojo teismo teisėjo pozicija.
Tai išgirdę žinomi šalies teisininkai subruzdo, kodėl tyliai po stalu atrinktas menkai pasižymėjęs buvęs provincijos teisėjas ir nepaieškota tokio, kuris išmano ES teisę, gerai moka prancūzų kalbą.
Lietuvos atstovui gali tekti prancūziškai dėstyti argumentus, diskutuoti sprendžiant bylas, kuriose šalys kovoja dėl milijardinių ieškinių.
O gal kritikai pernelyg nuvertino E.Pašilio patirtį tarptautiniuose vandenyse? Jis prieš pusantrų metų mėnesį praleido lyderystės mokymuose Jungtinėse Amerikos Valstijose.
O prieš trejus metus Lietuvos prokuratūros vadovas vyko į Briuselį, į Europos Parlamento Teisės reikalų komitetą, pasiaiškinti dėl prašymo panaikinti teisinę neliečiamybę buvusio „tvarkiečių“ lyderio Rolando Pakso byloje.
Todėl komitetas priėmė retą sprendimą pasikviesti patį generalinį prokurorą.
Tada, kai buvo prašoma panaikinti R.Pakso neliečiamybę, jis buvo kaltinamas, kad tarėsi dėl kyšio tik sau.
Europos Parlamento Teisės komitete E.Pašilis tvirtino, kad tokio įtarimo aplinkybės yra visiškai aiškios ir būtent tokios apimties byla bus perduota teismui.
Tačiau nagrinėjant bylą teisme prokuratūra pakeitė poziciją, paprašė kaltinimą pakeisti iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis – esą kyšis buvo partijai.
Taigi vėlesnis kaltinimas iš esmės skyrėsi nuo pirminio, kurio pagrįstumas įrodytas Europos Parlamente.
R.Pakso gynėjas Rolandas Tilindis teisme prieštaravo, kad kaltinimas būtų pakeistas: „Galbūt europarlamentarai, kurie yra politikai, tą situaciją apie politinės partijos įtraukimą būtų įvertinę jau kitaip, todėl reikėtų dėl naujos esminės aplinkybės atsiklausti jų leidimo?“
Vilniaus apygardos teismas žengė drąsų žingsnį – atsisakė priimti prokuratūros prašymą dėl naujo kaltinimo.
Pirmoji instancija R.Paksą išteisino. Bet prokuratūra pakeistą kaltinimą įrašė į apeliacinį skundą, nors Europos Parlamente nebuvo prašoma leidimo patraukti atsakomybėn už įtariamus veiksmus partijos naudai.
R.Paksą Lietuvos apeliacinis teismas pripažino kaltu dėl esą sau bei partijai susitarto kyšio ir skyrė lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
„Dabar rengiame kasacinį skundą Aukščiausiajam teismui.
Gynybos nuomone, asmens sutikimą ir pažadą priimti kyšį turi patvirtinti nors vienas objektyvus įrodymas.
Jeigu per pusę metų asmuo nepadaro jokio, net menkiausio, judesio, kad gautų tuos neva pažadėtus pinigus, vadinasi, jis tikrovėje dėl nieko nesusitarė.
Problemiškai atrodo ir kaltinimo keitimas dėl atitikties leidimui, kurį davė Europos Parlamentas, patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ir tai gali tapti valstybės problema“, – paaiškino žinomas advokatas R.Tilindis, kuris praeityje yra išnarpliojęs garsių bylų kaip prokuroras.
Nuvylė naujoji svita
Spalio pabaigoje Teisingumo ministerijos surengtoje atrankoje E.Pašilio kandidatūrai į ES bendrojo teismo teisėjo poziciją pritarė dauguma komisijos narių.
O ar linktelės galvą prezidentas Gitanas Nausėda?
Dar būdamas kandidatas į šalies vadovo pareigas G.Nausėda viešai žadėjo, jei laimėtų, daug dėmesio skirti pokyčiams teisėsaugos sistemoje, spręsti prokurorų iškeltas problemas.
Bet tapęs Prezidentūros šeimininku jis pritilo ir tik pasitenkino į rūmus nuskubėjusio E.Pašilio pažadais skaidrinti prokuratūros sistemą.
Į kitos pusės iškeltas problemas G.Nausėda neįsiklausė. Prokurorai kreipėsi į išrinktąjį prezidentą „dėl nepotizmo ir prokurorų atrankos skaidrumo“, pasiūlė keisti Prokuratūros įstatymą.
Tačiau jiems teko nusivilti gavus pranešimą, kad jų raštas perduotas prezidento komandai.
Nei iš G.Nausėdos, nei iš jo svitos atsakymo jie nesulaukė.
„Gal prezidento komanda turėjo daug darbų, gal mes ne tokie reikšmingi, o gal lėmė kitos priežastys?“ – svarstė prokurorai.
S.Daukanto rūmų abejingumą galėjo lemti ir tai, kad juose darbuojasi nemažai žmonių, kurie susiję su ankstesne rūmų svita, yra gavę apdovanojimų.
Gal jiems taip pat parankiau turėti paklusnų generalinį prokurorą, nei į akis su naujomis idėjomis lendantį, vandenį drumsčiantį lyderį?
Kelią praskynė ir pirmtakui
Nuolankumu, paklusnumu ir nepotizmu – savųjų stūmimu į aukštas pareigas buvo paženklintas ilgas prokuratūros dešimtmetis, kurį kai kurie pareigūnai vadina juoduoju periodu.
Paskyrimai į aukštas pareigas stebino net visko mačiusius prokurorus.
Svaigios karjeros šuolį buvo padaręs ir E.Pašilio pirmtakas Darius Valys, kurio audringą reformą buvę ar esami pareigūnai iki šiol prisimena su siaubu.
Iš Naujosios Akmenės stebuklingai pakliuvęs į generalinio prokuroro kėdę D.Valys dirbo be triukšmo, per visas audras jautė tvirtą užnugarį.
Tuometė Prezidentūros šeimininkė D.Grybauskaitė užstojo D.Valį ir kilus įtarimams dėl galimo pažeidimo deklaruojant privačius interesus, ir Seimui nepritarus jo ataskaitai, ir prokurorams ėmus bruzdėti dėl pragaištingos reformos.
Dar daugiau klausimų kilo, kai į Generalinę prokuratūrą paskambinęs Naujosios Akmenės gyventojas dėstė, kad D.Valys gali būti šalies vadovės tolimas giminaitis. Vienas pareigūnas šią žinią netgi nunešė į Vyriausybės rūmus.
Tačiau Naujosios Akmenės gyventojas smarkiai klydo. Filme „Valstybės paslaptis“ aiškiai pasakyta, kad D.Grybauskaitė neturi asmeninio gyvenimo, vadinasi, ir giminių, kuriuos galėjo stumti į aukštus postus.
Beje, D.Valys yra pasižymėjęs ne tik kaip reformos, kuri vos nesugriovė prokuratūros, vykdytojas, o ir kaip vieną kitą bylą uoliai ištyręs pareigūnas.
Atvirumas sudrebino ir rūmus
Generalinėje prokuratūroje dar vadovaujant D.Valiui sklandė kalbos, kad svarbios bylos galėjo būti vežiojamos pro S.Daukanto rūmus.
„Vienareikšmiškai – ne“, – „Lietuvos rytui“ teigė D.Valys, paklaustas apie tokią bylų stotelę.
Vis dėlto kiti pareigūnai kalbėjo, kad tradicija su bylomis prasukti pro Prezidentūrą galėjo tęstis ir dešimtmetį.
„Viena tokių bylų, kuri galėjo būti vežama į Prezidentūrą, – apie įvykius Garliavoje.
Iš Prezidentūros blaškymosi buvo matyti, kad ten galėjo būti žinoma bylos medžiaga.
Jeigu Prezidentūra kišo nagus prie bylos, vadinasi, buvo vykdoma nusikalstama veika.
Gal todėl Garliavos skandalo kurstytojai buvo aukštai iškėlę galvą, rengė prieš teisėsaugą išpuolius vos ne su karstais? Kadangi kai kurie aukšti politikai buvo jų pusėje, mes net norėjome trauktis iš prokuratūros“, – kalbėjo šaltinis apie garsią bylą.
Žinomų prokurorų „Lietuvos rytui“ 2019 metų balandį duoti išsamūs interviu apie prokuratūros užkulisius sudrebino šalį.
Paprastai nekalbūs E.Pašilio pavaldiniai prabilo apie aukštų politikų kišimąsi į tyrimus, be rimtų įrodymų kurpiamas bylas, susidorojimus su neparankiais pareigūnais.
Toks prokurorų atvirumas tapo tikru akibrokštu šventinėmis išleistuvių nuotaikomis tada užsikrėtusiai Prezidentūros svitai.
Šokiruojančių faktų pažėrė gerą vardą pelnę, nemažai rezonansinių bylų ištyrę prokurorai – Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, Prokurorų profesinės sąjungos vadovas Julius Rėksnys ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis.
Globotinį dangstė melu
Viešai prabilusių pareigūnų kantrybės taurė persipildė, kai jie perskaitė „Lietuvos ryto“ tyrimus apie tai, kaip E.Pašilis stūmė dukters krikštatėvį Julių Gelumbauską, taip pat kilusį iš Ukmergės, aukštyn karjeros laiptais.
Negana to, dangstydamas artimą kraštietį vadovas sakė netiesą, o vėliau paklaustas taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl paskleidė melagingą informaciją.
E.Pašilis dukters krikštatėvio skyrimą į Panevėžio apylinkės prokuratūros vadovus pateisino tikindamas, kad jis turi vertingos patirties – neva yra dirbęs diplomatinėje tarnyboje.
Bet „Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad J.Gelumbauskas niekada nedirbo diplomatinėje tarnyboje, o buvo tik paprastas raštvedys ambasadoje.
Tuometė Prezidentūros šeimininkė, ne kartą viešai pasisakiusi prieš nepotizmą, tada suskubo pranešti, kad pasitiki E.Pašilio pateiktu paaiškinimu dėl J.Gelumbausko paskyrimo.
Negi ji galėjo kąsti į ranką, kuri užkabino medalį. 2019 metų pradžioje E.Pašilis per prokuratūros šimtmetį Prokuratūros garbės ženklu pirmiausia apdovanojo ne gerai dirbančius pareigūnus, o D.Grybauskaitę.
Netrukus ir jis gavo ordiną iš globėjos rankų ir vis kartojo, kad tai jam netikėta.
Už kritiką – kerštingas kirtis
Tuo metu, kai generaliniam prokurorui buvo segamas ordinas, jo pavaldiniai, kurie viešai kalbėjo apie teisėsaugoje susijaukusias vertybes ir juodąjį periodą, sulaukė viršininko kirčio.
Už viešai išsakytą kritiką E.Pašilis apie metus persekiojo Prokurorų profesinės sąjungos vadovą J.Rėksnį.
E.Pašilis skyrė J.Rėksniui tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, sumažino atlyginimą. Tačiau teismas nurodė pareigūną grąžinti į ankstesnes pareigas.
„Esu kritikavęs ir ankstesnį prokuratūros vadovą D.Valį, tačiau nebuvau sulaukęs persekiojimo už kritiką.
Tie, kurie siekia būti vadovais ir trokšta būti valdžioje, turėtų susitaikyti ir su šventa pareiga sulaukti kritikos ir ją išklausyti.
Jie šią taisyklę turėtų užsirašyti ant kaktos, kad nuolat žiūrėdami į veidrodį žinotų: už kritiką nebaudžiama, ji padeda judėti į priekį.
Kol esantys valdžioje to nesupras, tol Lietuvoje nebus sukurta gerovės valstybė“, – „Lietuvos rytui“ teigė J.Rėksnys.
Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
