Lietuvoje seniai daug kalbama, jog reikia skatinti pilietinės visuomenės kūrimąsi, ir neretai aimanuojama, kad jos daigai dar labai silpni. Vis dėlto gausėja požymių, rodančių bent jau nemažos visuomenės dalies pilietinę brandą.
Taip manyti leidžia ir šių Seimo rinkimų rezultatai.
Pirmiausia, nepaisant pandemijos grėsmių, rinkėjai, ypač jaunimas didžiuosiuose miestuose, ėjo balsuoti, kartais ne vieną valandą stovėjo eilėse, kol galėdavo pareikšti savo valią.
Valstiečių pralaimėjimas, nors pandemijos grėsmės akivaizdoje, kai žmonės viliasi pagalbos iš valdančiųjų, jų reitingai smarkiai kilo, taip pat visas prognozes pranokęs sėkmingas Laisvės partijos debiutas rinkimuose signalizuoja, kad jau yra susidaręs žmonių branduolys, kurio nevilioja vienkartinės valdžios socialinės dovanos.
Pilietinės visuomenės nereikėtų tapatinti su visokių laisvių šaukliais, bet aišku, kad viena svarbiausių pilietiškumo sąlygų – laisvas, savimi pasitikintis, o ne valdžios malonių laukiantis žmogus. Kad ir kaip būtų vertinami ketveri valstiečių valdymo metai, jų politika rėmėsi draudimais, o ne žmogaus išlaisvinimo nuo visokių suvaržymų idėjomis.
Visiškas valstiečių pralaimėjimas sostinėje ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose rodo, kad draudimų ir suvaržymų politiką didelė visuomenės dalis atmeta. Paaiškėjo, kad lietuviai brangina laisvę. Tai pilietinės visuomenės, kuri linkusi pati save reguliuoti, požymis.
Kita vertus, pilietiškumas neatsiejamas nuo atsakomybės jausmo. Būtent pilietinė visuomenė krizių, grėsmių akivaizdoje yra svarbiausias ekstremizmo, anarchijos stabdys.
Suprantama, kad pandemijos sąlygomis socialinio gyvenimo, darbo veiklos ribojimai yra neišvengiami, galima ginčytis tik dėl jų masto, pasirinktų metodų.
Visose ES šalyse dabar socialinis gyvenimas suvaržytas, kai kur įvesta ir komendanto valanda, kai net išeiti iš namų galima tik turint leidimą. Aišku, demokratinėse visuomenėse tai sukelia nepasitenkinimą, protestus. Antai Čekijoje, kuri pagal užkrato plitimo spartą ėmė pirmauti ES, įvedus karantino apribojimus protestuotojai net susirėmė su policija.
Lietuvos miestų gatvėse panašių muštynių nebuvo. Lietuviai, ko gero, nelinkę į ekstremizmą, bet nepatenkintų karantinu žmonių, ypač jaunimo – per akis.
Tokias žmonių nuostatas iš dalies lemia nepasitikėjimas valdžia, specialistų nurodymais, polinkis pasikliauti gandais, viską primityviai paaiškinančiomis sąmokslo teorijomis.
Yra ir kita atsainaus požiūrio į karantino priemones priežastis – kai kurie asmenys mano, kad patys būdami tvirtos sveikatos, nors ir užsikrės COVID-19, persirgs nesunkiai arba be simptomų, o dėl kitų žmonių nesuka sau galvos.
Toks požiūris – priešingybė pilietiškumui. Jauni, fiziškai tvirti žmonės turėtų suprasti, kad nesilaikydami saugumo reikalavimų jie kelia pavojų kitiems asmenims.
Kaip plačiai tokia laikysena paplitusi? Pavasarį dauguma lietuvių stropiai laikėsi socialinio atstumo, saugos priemonių naudojimo reikalavimų ir tai turbūt buvo svarbiausia sąlyga, kad mūsų šalis palyginti sėkmingai pergyveno pirmąją pandemijos bangą.
Bet vasarą viruso baimė atlėgo, žmonės atsipūtė, be to, ir ilgai trunkantys atsargumo reikalavimai juos gerokai nuvargino, tad dabar teks iš naujo laikyti šį socialinės atsakomybės egzaminą.
Kad labai didelė Lietuvos visuomenės dalis dar nesupranta savo socialinės atsakomybės, atskleidė ir gyventojų apklausa, ar sukūrus virusą jie skiepysis nuo COVID-19 infekcijos.
Per 40 proc. žmonių teigia, kad nesiskiepys – maždaug tiek pat, kaip ir sutinkančių skiepytis. Tik socialinės atsakomybės stoka galima aiškinti tokius šio tyrimo rezultatus. Pernelyg plačiai Lietuvoje pasklidęs ir netikėjimas sveikatos mokslų žiniomis. Vadinasi, erdvės pilietinės visuomenės plėtrai dar labai daug.
Pilietiškumas valdžios dekretais neišugdomas – tai ilgas visuomenės brandos procesas.
Matyt, jį skatina ir šiuolaikinės informacinės technologijos, labai išplitę socialinių ryšių tinklai, tiesa, pastarieji gali būti pasitelkiami ir išpuoliams prieš visuomenę, net terorizmo propagandai.
Ilgai atrodžiusių pasyvių, tarsi ir susitaikiusių su A.Lukašenkos diktatūra baltarusių masinio protesto akcijos tiktai patvirtina, kad pilietinės visuomenės bręsta ir Lietuvos kaimynystėje.
Jau kuris laikas į Lenkijos miestų gatves protestuoti prieš griežtinamus abortų draudimus išeinantys lenkai įrodinėja, kad net ir labai konservatyvia laikomai šios šalies visuomenei nesvetimos liberalios vertybės, o jų pilietiškumo stabdant davatkišką politiką gali pavydėti ir lietuviai.
Greta gyvenančios tautos mokosi viena iš kitos, jų pilietiškumas gali gali būti įkvepiantis pavyzdys kaimynams. Artimiausiais mėnesiais bus matyti, kuriose šalyse pilietinė visuomenė brandžiausia ir geriausiai pasirengusi atremti pasaulį užgriuvusią negandą – koronaviruso pandemiją.
