„Jai buvo sumokėta apie 2 tūkstančius eurų“, – prasitarė Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula, kai „Lietuvos rytas“ paklausė, kiek pinigų buvo atseikėta žinomai advokatei Liudvikai Meškauskaitei.
Tačiau nei geras honoraras, nei už jį suraitytas ir teismui pateiktas prašymas nepadėjo žurnalistų etikos sargams – jie sulaukė nepalankios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutarties.
LVAT išnagrinėjo ir atmetė šios asociacijos prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje buvo nagrinėjamas „Lietuvos ryto“ apeliacinis skundas ir kurioje buvo pripažinta, kad Visuomenės informavimo etikos kodeksas, dėl kurio pažeidimų priversti nuolat aiškintis žurnalistai, yra negaliojantis.
Visuomenės informavimo etikos asociacijos prašymą šių metų spalio 28 dieną išnagrinėjo teisėjai Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius ir Dalia Višinskienė. Teisėjų kolegija neskundžiama nutartimi netenkino asociacijos prašymo ir atsisakė atnaujinti procesą.
Trijų teisėjų kolegija pažymėjo, kad proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.
„Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą bandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą“, – pažymėjo LVAT teisėjų kolegija.
Bandė kratytis sąsajų
Devyniolikos puslapių prašymą atnaujinti procesą buvo pasirašę asociacijos direktorius V.Popandopula ir L.Meškauskaitė.
Paklausta, kam atstovavo – žurnalistų prievaizdams ar buvusiai Seimo narei G.Kildišienei, advokatė atsakė prašymą rengusi asociacijos prašymu.
Ji teigė, kad finansinis atlygis, kurį už tai gavo, esą yra juokingas, palyginti su įdėtu darbu. Bet advokatė nenorėjo atskleisti honoraro dydžio.
Į klausimą, kodėl tada taip stengėsi talkinti žurnalistų prievaizdams, L.Meškauskaitė atsakė, kad jai tai neva įdomu.
L.Meškauskaitė atkakliai kratėsi sąsajų su buvusia Seimo nare G.Kildišiene, kurios pavardė kartu su valstiečių vedlio R.Karbauskio figūruoja šiame procese.
Neteko Seimo nario kėdės
Tačiau įdomu tai, kad 2017 metų liepos 13-ąją Vilniaus senamiestyje vykusiame slaptame R.Karbauskio, G.Kildišienės ir viešųjų ryšių atstovų susitikime dalyvavo ir advokatė L.Meškauskaitė.
Negana to, būtent L.Meškauskaitės vadovaujama kontora atstovavo G.Kildišienei, kai buvo nagrinėjamas jos skundas prieš „Lietuvos rytą“.
2017 metais dienraštis buvo paskelbęs didelio visuomenės atgarsio sulaukusius žurnalistinius tyrimus apie tuometės valstietės, Seimo narės vairuojamą „Range Rover“, kuris priklausė Agrokoncernui, apie jos nuslėptus biografijos faktus, sąsajas su praeityje įvykusia vagyste iš picerijos Panevėžyje.
Po „Lietuvos ryto“ tyrimų G.Kildišienė dar 2017-ųjų pradžioje buvo priversta palikti parlamentarės kėdę.
Tada ji apskundė dienraščio publikaciją „Naujas „žaliojo“ politiko skydas – raguoti žvėrys“, kurioje buvo paviešinti valstiečių vedlio R.Karbauskio rezidencijos statybų prie Meilės įlankos užkulisiai.
Straipsnyje buvo paminėta ir G.Kildišienė – priminta, kodėl ji paliko Seimą.
Etikos sargai straipsnyje įžvelgė pažeidimą, jų pusėje buvo ir 2018 metų vasarį dienraščio skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas.
„Lietuvos rytas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dienraščio skundą nagrinėjo specialiai sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, kuriai vadovavo Gintaras Kryževičius.
Šių metų gegužės 13-ąją kolegija patenkino „Lietuvos ryto“ apeliacinį skundą ir panaikino Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimą.
Taikė negaliojantį kodeksą
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimas buvo grindžiamas negaliojančiu teisės aktu.
Kolegija aiškinosi, kas yra tas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kurį esą pažeidė žurnalistai.
Tačiau dokumento, dėl kurio žurnalistams ir žiniasklaidos priemonėms gali būti taikomos įvairios sankcijos, Teisės aktų registre teisėjai nerado.
Išnagrinėjusi, kaip buvo priimtas ir kaip taikomas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad kodeksas atitinka norminio teisės akto požymius.
Vadinasi, jis turi būti paskelbtas Teisės aktų registre.
Penki teisėjai nusprendė, kad kodeksas nėra įsigaliojęs ir negali būti taikomas, nes nėra įregistruotas ir paskelbtas Teisės aktų registre.
Išplėstinė teisėjų kolegija priminė, jog Konstitucinis teismas 2001 ir 2003 metais yra pasisakęs, kad demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų. Tai aiškiai nurodyta viename Konstitucijos straipsnių.
„Konstitucinis reikalavimas, kad galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo“, – buvo teigiama Konstitucinio teismo sprendime.
Konstitucinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Konstitucijoje vartojama sąvoka „įstatymai“ aiškintina išplėstai ir apima ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus.
Dabartinis Visuomenės informavimo etikos kodeksas buvo patvirtintas 2016 metų vasario mėnesį, bet oficialiai neįregistruotas.
Visuomenės informavimo etikos asociacija teismui nurodė, kad kodeksas buvo paskelbtas asociacijos interneto svetainėje, išplatintas per naujienų agentūrą.
Tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, toks kodekso paskelbimas negali būti pripažintas oficialiu.
Nudžiugo ir kiti žurnalistai
Atkeršyti už žurnalistinius tyrimus pabandę G.Kildišienė ir R.Karbauskis netikėtai tapo etikos prievaizdų duobkasiais.
LVAT sprendimas pradžiugino nemažą būrį dirbančių žurnalistų, kurie per pastaruosius kelerius metus susidūrė su politikų spaudimu, persekiojimu, bandymais atkeršyti.
Po ilgos kovos už laisvą žodį sukurtas svarbus teisinis precedentas jau padėjo teismuose laimėti ir kitiems žurnalistams, prieš kuriuos atakas rengė politiniai ar kiti žinomi veikėjai.
Už netinkamą veiklą gaudavo atlygį
Negaliojantį Visuomenės informavimo etikos kodeksą taikę ir juo vadovaudamiesi žurnalistus baudę etikos sargai už posėdžius gaudavo finansinį atlygį.
Visuomenės informavimo etikos asociacija veikia nuo 2015 metų pradžios, kai įsigaliojo Seimo priimtos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos. Jos direktorius V.Popandopula gauna pastovų atlyginimą.
Šią asociaciją nutarta finansuoti iš transliuotojų mokamų metinių įmokų už transliavimo ir retransliavimo licencijas. Anksčiau šios lėšos patekdavo į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, iš jų būdavo finansuojami ir įvairūs žiniasklaidos projektai.
Nors finansavimas padidėjo, pačių etikos sargų komisijoje liko mažiau. Asociacija lėšas leidžia įvairioms reikmėms.Pavyzdžiui, 2015-aisiais asociacijos veiklos sąnaudos siekė 58 tūkst. eurų, o 2017 metais – jau beveik 93 tūkst. eurų.
2019 metais buvo gauta daugiau kaip 148 tūkst. eurų įmokų, o išleista per 85 tūkst. eurų. Iš jų komisijos nariams buvo išmokėta per 36 tūkst. eurų, o darbo užmokesčiui – per 35 tūkst. eurų.
Padidėjus finansavimui asociacija įsigijo ir įvairaus turto, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų už 709 ir 824 eurus, biuro kėdę – už 360 eurų. Komisijos nariai posėdžiauja gerai įrengtose nuomojamose patalpose, kur kėdžių ir taip netrūksta.
„Jeigu tik tiek, tik kėdę, radote, tai mes gerai dirbame“, – iš „Lietuvos ryto“ žurnalistės klausimo apie išlaidas bandė šaipytis Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius V.Popandopula.
2019 metais už patalpų nuomą ir salės nuomą posėdžiams ši asociacija išleido 5528 eurus, kelionėms – 1145, o „kitoms nenumatytoms išlaidoms“ – 649 eurus.
