Priėmimo stadijoje „už“ nutarimo projektą balsavo 62 Seimo nariai, „prieš“ – 23 parlamentarai, o susilaikė 10 parlamentarų.
Svarstymo stadijoje „už“ kreipimąsi į KT savo balsą atidavė 61 Seimo narys, „prieš“ 30 ir susilaikė 9 parlamentarai.
Pasak Jurgio Razmos, balsavimas dėl šio projekto vyko politizuotai, nekreipiant dėmesio į išsakytus argumentus.
Kreipimusi į KT siekiama išsiaiškinti, ar visuomenininko Andriaus Tapino kampanija „Viso gero, Woldemortai“, o kartu ir galimi pažeidimai vienmandatėje Panerių–Grigiškių rinkimų apygardoje neturėjo esminės įtakos Seimo rinkimams. Parlamento Teisės departamentas aiškino, kad kreipimasis į KT yra pavėluotas, nes terminas baigėsi dar praėjusį antradienį.
Tačiau Seime ketvirtadienį po pateikimo pritarta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) prašymui kreiptis į KT dėl pažeidimų per Seimo rinkimus. Pateikimo stadijoje „už“ balsavo 62 parlamentarai, „prieš“ 27 parlamentarai, susilaikė – 26 Seimo nariai.
„Gerbiami kolegos, turbūt matėte gautus dokumentus dėl nenumatyto posėdžio sušaukimo. Statutas reikalauja 47 parašų ir aš teigiu, kad šis dokumentas galimai yra suklastotas, nes yra du kartus pakartotos dvi pavardės. Tai yra surinkti tik 45 parašai.
Turiu ir daugiau įtarimų, kad vakar nebuvę čia Seimo nariai, ir tai man paliudijo kolegos, kad jie čia nebuvo, bet jų parašai yra. Taigi, tie parašai yra panaudoti iš anksčiau. Tai visa tai suponuoja, kad dokumentas yra netikras“, – priežastis, kodėl nebuvo surengtas neeilinis Seimo posėdis, detalizavo Viktoras Pranckietis.
Naglis Puteikis antradieninio Seimo posėdžio metu turėjo papildomų prašymų. „Mes prašome papildyti sprendimą taip pat prašymu, kad KT ištirtų Deltuvos pietinės apygardos balsų suskaičiavimą, nes pastebėjome, kad vienoje apylinkėje yra labai didelis sugadintų biuletenių skaičius“, – kalbėjo jis.
Vis tik Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė patikino, kad šiam prašymui nepritariama, nes jo pateikimo metu nesilaikyta numatytų terminų.
