Kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė teigia, kad, skirtingai nei 2016 metų Vyriausybės profesionalai, formuojamas naujasis Ministrų Kabinetas savo įgyvendinamoms idėjoms Seime palaikymą turės. Konservatorių partijos sąrašo lyderė taip pat atkreipė dėmesį, kad ne visi ministrai bus partiniai žmonės ar Seimo nariai.

„Žinoma, kad gali būti žmonės, kurie nėra Seimo nariai, ir žmonės, kurie nepriklauso politinei partijai. Nes aš juk pati nepriklausau politinei partijai, tai man būtų keista kelti kitiems tokius reikalavimus, kurių pati neatitinku“, – LRT radijui teigė I. Šimonytė.

I. Šimonytė teigia, kad bandys išvengti 2016 metų Vyriausybės klaidų, kuomet paaiškėjo, kad ministrai neturi visapusiško palaikymo Seime.

„Kuomet prisimename 2016 metų eksperimentą, ten pagrindinė problema buvo ne tai, kad žmonės buvo profesionalūs ir neblogai išmanė sritį, kuriai ketino vadovauti. Problema ta, kad atramos Seime šioms kandidatūroms nebuvo ir todėl reformos, kurias ministrai norėjo daryti, nesusilaukdavo Seime palaikymo. Tai aš būtent šios situacijos norėčiau išvengti. Tai ar Seimo narys, ar ne Seimo narys, tai nėra taip svarbu“, – sakė kandidatė į premjeres.

Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), Liberalų sąjūdžiui ir Laisvės partijai pirmadienį pasirašius valdančiosios koalicijos sutartį, kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė kol kas neatskleidžia konkrečių pavardžių, kas galėtų eiti ministrų ar Seimo pirmininko pareigas.

Antradienį „Lietuvos rytas“ paskelbė naujosios Vyriausybės dėlionėje skambančias pavardes. Plačiau apie tai galite skaityti čia.

Operacijų vadovo pozicijoje matytų ministrą pirmininką

I.Šimonytė sako palaikanti idėją, kad Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo poziciją naujojoje Vyriausybėje užimtų ministras pirmininkas.

„Vis dėlto (operacijų vadovo pozicijoje – ELTA) matyčiau ministrą pirmininką. Ne tik todėl, kad manau, jog šiame (epidemiologinės krizės valdymo – ELTA) epizode nebuvo viskas padaryta taip sklandžiai, kaip įmanoma. Turbūt didžiausia problema vis dėlto buvo dvigalvystė, kad iš esmės buvo du galios centrai, kurie kartais tarpusavyje konkuravo. Tikrai taip neturėtų būti. Ir kitas dalykas, kad šita situacija apima daugiau sričių nei vien sveikatos apsaugą“, – „LRT radijui“ antradienį teigė I. Šimonytė.

Kandidatė į premjeres taip pat pabrėžė, kad ryšiai tarp valdžios institucijų Lietuvoje nėra pakankamai glaudūs, o ministro pirmininko lyderystė galėtų palengvinti susikalbėjimą ir sprendimų priėmimą koronaviruso sukeltos krizės metu.

„Tai nėra kažkokia lokali sveikatos sistemos krizė, su kuria sveikatos ministras tikrai susitvarkytų. Tai yra toks dalykas, kuris turi įtakos švietimo sistemai, ekonomikai ir įvairioms kitoms gyvenimo sritims.

Pagal nusistovėjusią mūsų vykdomosios valdžios darbo tradiciją, kai horizontalūs ryšiai tarp institucijų nėra pakankamai glaudūs, kai viena ministerija dažnai neklauso kitos ministerijos ir kiekviena turi savo darbų prioritetų ir mano, kad neprivalo vieno ar kito daryti, lyderystė iš ministro pirmininko tarnybos, mano supratimu, galėtų palengvinti susikalbėjimą ir sprendimų priėmimą“, – kalbėjo ji.

Koalicijos sutartyje užfiksuotas lygaus starto siekis neplagijuoja G. Nausėdos gerovės valstybės vizijos

Ingrida Šimonytė teigia, kad koalicijos sutartyje užfiksuotas lygaus starto siekis visiems šalies vaikams nebuvo dirbtinai kopijuojamas nuo prezidento Gitano Nausėdos išsakytos gerovės valstybės vizijos švietimo srityje. Politikė akcentuoja, kad visas nuostatas, kurios buvo įtrauktos į valdančiosios koalicijos susitarimą, vienokia ar kitokia forma galima atrasti jį pasirašiusių partijų programose.

„Manau, kad, jeigu jūs pavartytumėte politinių partijų programas, tai rastumėte tikrai visą tai, kas parašyta koalicijos sutartyje, taip pat ir partijų programose. Man atrodo, kad čia tikrai nereikėtų nieko įtarinėti plagiatu“, – LRT radijui teigė I. Šimonytė.

„Tiesiog yra tam tikri principai ar tam tikri kriterijai, kurie vieniems skamba kaip gerovės valstybė, kitiems įvardijami kaip stipri Lietuva, kažkas dar kitaip įvardina. Bet, man atrodo, kad čia ne įvardijime, o turinyje yra daugiau esmės“, – taip pat pridūrė ji.

Kandidatė į premjeres taip pat atkreipė dėmesį, kad didumai pasaulio šalių Lietuva yra  tokia gerovės valstybė, kokia jos norėtų būti.

„Tikrai daug yra vietų pasaulyje, kurios galėtų tik pavydėti, ką mes jau dabar turime, ką sugebėjome sukurti per trisdešimtį metų. Bet akivaizdu, kad visuomenei ir gyvenimo lygiui augant žmonių pareikalavimai taip pat auga ir į tai negalima neatsižvelgti ir būtent tai mes savo sutartyje ir norime užfiksuoti“, – akcentavo I. Šimonytė.

ELTA primena, kad koalicijos susitarimo dokumente tarp esminių prioritetų yra pažymimas siekis kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jų̨ gyvenamosios vietos ar socialinės padėties. Taip pat žadama įgyvendinti kokybinius pokyčius švietime, didinti ugdymo kokybę ir sistemos efektyvumą užtikrinantį švietimo finansavimą, įgyvendinti susitarimą dėl ilgalaikės ugdymo turinio atnaujinimo programos, mokytojų rengimo bei tobulėjimo pertvarką.

Apie Astravo AE: viskas ten nuo pradžios iki pabaigos kelia nerimą

I.Šimonytė sako, kad bet kokie incidentai, įvykstantys Astravo atominėje elektrinėje (AE), kelia nerimą.

„Viskas ten nuo pradžios iki pabaigos kelia nerimą,. Mūsų pagrindinė linija ir pagrindinis argumentas per visą laiką ir buvo, kad kalbame apie nesaugų statinį ir juo labiau toje šalyje informacija vertintina absoliučiai kritiškai, nes niekada negalime pasitikėti jokia oficialia informacija, kokia yra, kokia nors dokumentacija, kuri buvo dingusi prieš pat planuojamą elektrinės paleidimą“, – LRT radijui sakė I. Šimonytė.

„Bet kokie incidentai, kurie vyksta toje vietoje, kelia nerimą ir skatina tik aktyviau imtis priemonių, kad nebūtų jokių svarstymų apie šios elektrinės plėtrą, o ir tai, kas yra padaryta, būtų kiek įmanoma sustabdyta“, – pridūrė ji.

Pasak I. Šimonytės, kai kurie klausimai dėl metodikų tarp Baltijos šalių iki šiol išlieka neatsakyti.

„Pagrindinis klausimas yra, kas finansuoja visą šitą ūkį. Lietuvoje yra įstatymas, kuris absoliučiai draudžia kaip nors įsigyti šios elektrinės gaminamą elektrą. Tuomet yra labai didelis klausimas, kaip gali veikti daiktas, kuris tiesiog negeneruoja pajamų srauto. Mes čia turime pastarąsias kelias savaites diskusiją su dabartiniu energetikos ministru apie tai, ką vis dėlto reiškia įvairūs miražai dėl metodikos, kuri buvo sutarta ir kuri puikiai Lietuvos įstatymus ir interesus atitiko, ir tie klausimai iki šiol išlieka neatsakyti“, – LRT radijui sakė I. Šimonytė.

Astravo AE sprogus keliems įtampos transformatoriams viename iš agregatų, susijusiame su generatoriumi, sekmadienį Astravo AE nustojo gaminti elektros energiją, pirmadienį pranešė tut.by.

„Reaktoriaus saugumui tokie incidentai įtakos neturi. Bet jei transformatoriuje buvo gaisras, Baltarusijos AE paleidimą pramoniniam eksploatavimui teks atidėti tokiam laikui, kuris reikalingas įrangai suremontuoti“, – rašo belatom.by.

Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovas spaudai Vitalijus Novickis patikino, kad incidentas Baltarusijos atominėje elektrinėje – ne jo žinybos kompetencijoje, nes „200 proc., kad gaisro ten nebuvo“.

Baltarusijos AE informacijos centro viršininkas Eduardas Sviridas paprašė palaukti oficialaus komentaro.

„Litgrid“ Sistemos valdymo centre lapkričio 3 d. 11.06 val. užfiksavus duomenis, rodančius elektros gamybą AE, „Litgrid“ nuo 11.38 val. nustatė 0 megavatų pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos.

Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra nuo Vilniaus už 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.

Lietuva kritikuoja projektą, kuris, šalies atstovų nuomone, realizuojamas pažeidžiant branduolinio saugumo reikalavimus.