Konstitucinės teisės specialistas, buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius nueinančios kadencijos grupės Seimo narių pastangas pavadinimo burbulo pūtimu ir pareiškė, kad terminas paklausimui pateikti jau seniai yra pasibaigęs.
Komentuodamas balsavimui teikiamus argumentus, V.Sinkevičius atsakė: „Seimas turi tam teisę, net jei tie argumentai būtų patys absurdiškiausi“.
Parlamentas imsis svarstyti paklausimo KT projekto, gavęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos skundą.
Paneigė pretenzijas
Nutarimo autoriai preambulėje (įvadinėje dalyje) konstatavo, jog Panerių-Grigiškių apygardoje, kurioje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - krikščioniškų šeimo sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatė Renata Cytacka liko trečia ir nepateko į antrą turą, VRK esą jau yra nustačiusi esminius Seimo rinkimo įstatymo pažeidimus.
Tačiau VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė pirmadienį naujienų portalui lrytas.lt pranešė, kad komisija nei viename savo sprendime nėra konstatavusi, jog Panerių-Grigiškių ar kitose vienmandatėse apygardose, taip pat daugiamandatėje apygardoje, būtų padaryti esminiai Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai, turėję įtakos rinkimų rezultatams.
VRK vadovė taip pat paneigė ir kitą paklausimo KT projekto autorių teiginį, jog Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje buvo nustatytas „šiurkštus ir reikšmingas biuletenių neatitikimas, t. y., balsadėžėje rasta biuletenių daugiau nei faktiškai jų išduota rinkėjams“.
„Panerių-Grigiškių vienmandatės rinkimų apygardos Trakų-Vokės rinkimų apylinkėje atliekant rinkimų biuletenių perskaičiavimą, rinkimų biuletenių buvo rasta tiek pat, kiek ir buvo faktiškai išduota rinkėjams.
Spalio 18 dieną VRK atlikus balsų perskaičiavimą buvo nustatyta, kad Trakų-Vokės rinkimų apylinkėje yra neįskaičiuotas 131 balsas.
Visi perskaičiavimo metu suskaičiuoti balsai buvo įrašyti į balsų skaičiavimo protokolo laukelį „Balsadėžėje rasti balsai“, nes nebuvo galima nustatyti ar šie balsai buvo gauti paštu, ar rasti balsadėžėje.
Dėl šios priežasties, galėjo pasirodyti, kad balsadėžėje rastų balsų yra daugiau nei rinkėjų, apsilankiusių rinkimų apylinkėje“ – tvirtino L.Matjošaitytė.
Išvados – skubiai iškeptos
Nueinančios kadencijos Seimo nutarimo projekto preambulėje teigiama ir apie kitus dalykus, kuriuos portalui lrytas.lt paneigė VRK vadovė.
Antai tvirtinama, jog Panerių-Grigiškių apygardos Užusienio apylinkėje esą buvo rasti net 55 biuleteniai be jos rinkimų komisijos antspaudo, kurie laikomi negaliojančiais. Remiantis tuo, daroma išvada, jog šioje apygardoje galėjo būti klastojami rinkimų rezultatai.
Tačiau L.Matjošaitytė pranešė, jog Užusienio apylinkėje iš viso buvo aptikta ne 55, o 18 negaliojančių biuletenių (balsadėžėje rasta 14, o paštu gauta 4).
Viename nutarimo preambulės punktų pabrėžiama, kad „Šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai gali turėti esminės įtakos rinkėjų valios iškreipimui“.
Įvadinėje dalyje apstu teiginių apie neva padarytus „esminius pažeidimus“, „šiurkštų biuletenių neatitikimą“ ir t. t., nors tokiomis išvadomis žarstydamasis Seimas net netyrė situacijos dėl rinkimų.
Tuo tarpu VRK, priešingai, atliko išsamų tyrimą, perskaičiavo balsus Panerių-Grigiškių apygardoje. Vien LLRA-KŠS skundo dėl žurnalisto Andriaus Tapino ir „Laisvės TV“ akcijų tyrimo apimtis sudarė daugiau nei 40 lapų.
Parengė verdiktą ir A.Tapino akcijoms
Seimo nutarimo projekte tvirtinama, jog „Laisvės TV“ 300 tūkst. tiražu išleistame laikraštyje „Viso gero, Valdemarai?“ buvo skelbiama LLRA-KŠŠ ir jos pirmininką Valdemarą Tomaševskį išskirtinai diskredituojanti medžiaga, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija diskreditacijos fakto nenustatė.
VRK medžiagą persiuntė Visuomenės informavimo etikos komisijai, ši dar tiks atliks tyrimą, tačiau nueinantys valdantieji paklausimo KT projekte jau suspėjo padaryti savo išvadas dėl diskreditacijos.
Vyriausioji rinkimų komisija nepripažino, kad A.Tapino ir „Laisvės TV“ akcijų metu buvo padaryti politinės kampanijos finansavimo pažeidimai.
Tuo tarpu grupė Seimo narių paklausimo Konstituciniame Teismui projekte suskubo pateikti savo verdiktą: „Transliuojama laida neatitiko teisės aktuose nustatytų politinės reklamos žymėjimo ir finansavimo reikalavimų, inter alia, kaip ir laikraštis nebuvo apmokėta iš rinkimų kampanijos sąskaitos“.
Argumentai turi būti pagrįsti
Pasak konstitucinės teisės specialisto, buvusio Konstitucinio teismo teisėjo Vytauto Sinkevičiaus, į KT kreipdamasis parlamentas turėtų aiškiai pareikšti, kuo jis grindžia savo kreipimąsi.
„Kiek suprantu, dabar Seimas surašė savo argumentus, kurie jam atrodė reikalingi.
Jis turi tokią teisę, nors tie argumentai gali būti patys kvailiausi ir absurdiškiausi“.
Ar tai teisiškai korektiška – jau kitas dalykas. Bet priimti nutarimo dėl kreipimosi į KT tai netrukdo“, – paaiškino V.Sinkevičius.
Planai – tik muilo burbulas
Tačiau V.Sinkevičius atkreipė dėmesį, jog terminas kreiptis į Konstitucinį Teismą jau yra pasibaigęs – VRK galutinius Seimo rinkimų rezultatus nustatė spalio 31 dieną, o paklausimas KT turėjo būti pateiktas ne vėliau lapkričio 3-iosios.
„Tas trijų dienų terminas yra jau seniai pasibaigęs. Dabar, manau, jau neturi jokios reikšmės, ką surašytų Seimas kreipdamasis į KT.
Konstitucinis teismo sprendimas, mano galva, turėtų būti labai trumpas ir paprastas.
Jis turėtų pasakyti, kad įstatymas numato, jog galima kreiptis per 3 dienas, tas terminas pasibaigė tokią ir tokią dieną, jo atstatyti neįmanoma.
Pasibaigus terminui, Konstitucinis teismas neturi teisės priimti ir nagrinėti tokio prašymo“, – tvirtino V.Sinkevičius.
Konstitucinės teisės specialistas pabrėžė, jog Seimo kreipimasis į KT – daugiau politinio veikimo rezultatas: „Visi teisininkai supranta, jog tai yra tuščias reikalas, kad viskas jau yra pasibaigę. Tai yra burbulo pūtimas, ir daugiau nieko“.
