Dėl vaikų pornografijos kaupimo ir platinimo nuteistas dvasininkas šią bylą laiko tik nesusipratimu, nors tokių bylų Lietuvoje sparčiai daugėja, o aukos metų metus nepajėgia nusiplauti dėmės.
Veikų – vis daugiau
Statistika rodo, kad Lietuvoje per šiuos metus smarkiai padaugėjo veikų, susijusių su pornografijos laikymu ar platinimu.
Pernai per visus metus užfiksuotos 94 veikos pagal Baudžiamojo kodekso 309 straipsnį – disponavimas pornografinio turinio dalykais. Iš jų 74 veikos – pagal šio straipsnio antrąją dalį: disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose atvaizduoti vaikai.
Šiemet vien iki rugsėjo pabaigos jau fiksuotos 229 tokios veikos, 170 jų – dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose atvaizduoti vaikai.
Prokuroras R.Juozainis šiuo metu turi su pornografija susijusias 8 bylas.
„Bet pornografijos bylos – tik viršūnėlės. Po jomis galima atrasti ir kitus dalykus. Pradedant seksualiniu mūsų vaikų išnaudojimu, baigiant – net išžaginimu.
Atlikdami tyrimus, stengiamės matyti plačiau, todėl ir išlenda daug daugiau. Ypač, kai nustatoma, kad pornografinėse nuotraukuose užfiksuoti Lietuvos vaikai. Tie vaikai net neturi pasirinkimo ir nesupranta, kad yra išnaudojami. Bet tos nuotraukos – pornografinės, ne erotinės, nors ne visi jose pastebi auką, o auka yra vaikas“, – teigė R.Juozainis.
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia: Kunigai tik linksminosi, o jų aukos bando nusiplauti dėmę
Į nuotraukas žiūri atlaidžiai
Nors prokuroras per beveik tris darbo dešimtmečius matė ir šilto, ir šalto, vis dėlto ir jį pribloškė kai kurios bylos, kuriose seksualiai buvo išnaudojami vaikai.
Pavyzdžiui, pernai prieš teismą stojo Pasvalio rajono gyventojas, kuris Lietuvoje ir Latvijoje septynerius metus seksualiai išnaudojo pažįstamų moterų nepilnametes dukteris – jas žagino, tvirkino, vertė lytiškai santykiauti, laikė pornografinio turinio dalykus.
Pedagogo išsilavinimą turintis Vilmantas Savickas įkliuvo, kai į fotoateljė atnešė išryškinti juostelę su pornografinėmis mažamečių nuotraukomis.
„Aš tik fotografavau, daugiau nieko nedariau“, – teisme aiškino pasvalietis. Jis neigė žaginęs ir tvirkinęs mergaites. „Aš tokių dalykų išvis nedarau. Mano gyvenime seksas neegzistuoja. Užtat vienas ir gyvenu, kad seksu niekada neužsiimu“, – sakė V.Savickas.
Per kratas pas šį pasvalietį rasta beveik 150 pornografinio pobūdžio fotografijų ir vaizdo įrašų. Juose įamžinti vaikai, kurie byloje pripažinti nukentėjusiaisiais. Jauniausiai aukai – vos 10 metų.
„Tas žmogus bandė įrodinėti, kad yra fotomenininkas“, – prisiminė R.Juozainis.
Teismas V.Savicką nuteisė 10 metų kalėti.
Jaučia malonumą pasakodami
Prokuroras R.Juozainis teigia pastebėjęs tendenciją, kad teisiamieji tokiose bylose jaučia malonumą, pasakodami apie tai, kaip jie elgėsi su vaikais.
„Dabartinis mūsų laisvės supratimas vis labiau veda prie iškrypimo. Ypač padažnėjo seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus per socialinius tinklus. Pornografinės nuotraukos – ne tik tai, kas jose užfiksuota. Nebūtų paklausos, nebūtų ir pasiūlos. O tam, kad būtų pasiūla, pirmiausia išnaudojami vaikai.
Reikia kalbėti ne apie nuotraukas, o kaip jos padaromos. Nusikaltimas yra vaiko išnaudojimas. Šiuo atveju žmonės pas mus žiūri labai atlaidžiai – tik pamanyk, kažkokios nuotraukos. Socialiniai tinklai tapo gera vieta skleistis tokiems nusikaltimams, nes anksčiau to nebuvo“, – pastebėjo R.Juozainis.
Susipažindavo feisbuke
Kaune prieš porą metų įkliuvo iškrypėlis, kuris socialiniuose tinkluose užmezgė ryšį su trimis 13-14 metų paauglėmis, o vėliau įkalbėjo jas apsinuoginti, filmavo.
22 metų jaunuoliui pareikšti kaltinimai dėl vaikų išnaudojimo pornografijai, disponavimo pornografiniais filmais, kuriuose vaizduojami nepilnamečiai, jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimu.
Taip pat buvo nustatyta, kad šis vyras neteisėtai prisijungė prie savo aukų kompiuterių.
Tyrėjai surinko svarių įrodymų, kad kaunietis tvirkino vaikus, versdamas žiūrėti pornografinius filmus, juos filmavo.
Su mergaitėmis jis susipažindavo feisbuke. Iš pradžių tarsi vyko nekaltas bendravimas, tačiau nusikaltėlis pamažu pajungė vaikus savo valiai, ėmė jais naudotis. Į teisėsaugą kreipėsi paauglių tėvai, pamatę, su kuo jos bendrauja virtualioje erdvėje.
Šis vyras kalėjimo išvengė – nors jam buvo skirta daugiau kaip treji metai kalėti, teismas bausmės vykdymą atidėjo.
Kitoje byloje Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį 9 ir 11 metų berniukus prievartavusiam 21 metų vyrui.
Buvo nustatyti mažiausiai trys nusikaltimų epizodai. Aukos – tolimi iškrypėlio giminaičiai.
Į alkoholizmo liūną įklimpęs nuteistasis buvo įpareigotas sumokėti po 6 tūkstančių eurų neturtinės žalos mažamečių šeimoms, o pats 5 metams sėdo už grotų.
Tenkino seksualines fantazijas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) prieš metus atmetė už pedofiliją nuteistojo skundą ir paliko jam 6,5 metų įkalinimo bausmę.
Vyras buvo nuteistas dėl mažamečio vaiko ir dviejų nepilnamečių vaikų verbavimo organizavimo bei dviejų nepilnamečių vaikų įgijimo, siekiant išnaudoti juos kitomis seksualinio išnaudojimo formomis, nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir disponavimo pornografinio turinio dalykais.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis, veikdamas su dviem bendrininkėmis, organizavo dviejų nepilnamečių vaikų ir mažamečio verbavimą.
Nuteistasis, paaiškindamas, kad filmavimai ir fotografavimai bus vykdomi užsienio režisierių prašymu ir naudojami kuriamam filmui, nurodė moterims surasti ir užverbuoti šioms fotosesijoms tinkamas nepilnametes merginas.
Moterys pasiūlė fotosesijose dalyvauti savo giminaitėms ir kaimynei bei, pasinaudodamos jų amžiumi ir sunkia šeimos materialine padėtimi, įtikino jas dalyvauti fotosesijoje.
Nuteistasis už dalyvavimą fotografuojantis bei filmuojantis mokėjo nukentėjusiosioms tam tikrą pinigų sumą. Naudodamas iš anksto paruoštas įvairias surišimo priemones, nurodydamas nukentėjusiosioms persirenginėti, pozuoti bei vaidinti, fotografavo ir filmavo įvairiose vietose: savo darbe ir namuose, miške, automobilio salone ir bagažinėje.
„Vaizdinę medžiagą jis gamino savo seksualiniams poreikiams tenkinti“, – nustatė teismas.
LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje žemesnės instancijos teismų nustatytos aplinkybės – nepilnamečių vaikų fotografavimas ar filmavimas surištomis rankomis ir kojomis, užrištomis akimis bei užkimšta burna, panaudojant tam tikrus daiktus, siekiant tenkinti savo seksualinius poreikius – yra vaiko išnaudojimas.
Aukos bijo prabilti
Žmonės, ypač provincijoje, dar linkę užmerkti akis į tai, kas vyksta šalia jų – atleisti, nesikišti, nes jų tai neliečia.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) labiausiai ieško prekybos žmonėmis aukų, tačiau kasmet padeda daugiau kaip 100 seksualinės prievartos aukų.
„Mes matome daugybę nutrauktų ikiteisminių tyrimų, nes tiems žmonėms reikia teisinės pagalbos, bet niekas jiems nepadeda. Dėl to turime sulaužytus žmones, kurie prabyla po daug metų: „Dėl to, ką patyriau, bandžiau žudytis, susirgau depresija, negaliu nieko daryti“, – sakė KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė.
Šio centro darbuotojus itin pribloškė nesena istorija, kai domėdamiesi visai kitais dalykais, jie atsitiktinai rado seksualinės prievartos aukų.
Mažametes mergaites, kurios dabar – jau pilnametės, ilgus metus persekiojo jų tėvas.
Iš įkalinimo įstaigos, kur kalėjo dėl to, kad prievartavo dvi mažametes savo brolio dukteris, vyras grįžo į šeimą, kurioje irgi augo mergaitės. Neva atgailaujantis vyras įtikinėjo pasikeitęs, tad žmona jį priėmė atgal.
Vieną dukterų vyras ilgus metus seksualiai persekiojo. Mergaitei sutriko fizinė ir psichinė sveikata, bet ji bijojo priežastis papasakoti net motinai.
„Šeimoje net 14 metų vyko šie liguisti dalykai, bet neva niekas nieko nepastebėjo. Kai galiausiai radome šią merginą ir jį ryžosi istoriją papasakoti policijai, paaiškėjo, kad tas vyras lindo ir prie jos pusseserės – stebėjo ją besimaudančią ir masturbavosi.
Merginos motina teigė, kad tiek metų neva nieko nepastebėjo, bet paskui paaiškėjo, kad aptiko vyrą besimasturbuojantį prie miegančios dukters. Motina – irgi auka, kurią vyras terorizavo ir psichologiškai, ir fiziškai“, – pasakojo K.Mišinienė.
Ikiteisminis tyrimas galiausiai buvo nutrauktas dėl senaties. Tačiau šios istorijos aukoms patirti išgyvenimai paliko negyjančių žaizdų pasąmonėje.
K.Mišinienę labiausiai pribloškė kaimo žmonių abejingumas svetimoms problemoms.
„Visas kaimas ošė apie tai, kas vyksta, bet niekas nieko nedarė. Tokiems likimo nuskriaustiems kaimo žmonėms atrodo, kad juos išgelbėti gali tik seniūnas – jei jis ką nors darys. Bet kalbėjomės su seniūnu, o jam tokios problemos nelabai rūpi. Svarbiau pakeles nupjauti ir malkų žiemai priskaldyti, o ne tikros tikrų žmonių problemos.
Ir kaimynams nerūpi. Jie viską žino, bet nesigilina, nes tai – ne jų bėdos. Iš įkalinimo įstaigos į šeimą su mažais vaikais grįžo pedofilas, tad ko jie nesuprato? Galvojo, kad jei kas bus, tai pasakys. Bet aukos beveik visada tyli. Nes bijo“, – teigė K.Mišinienė.
Baiminasi dėl savęs ir neapsaugo vaiko
Vilma Paliaukienė, globos namų „Užuovėja“, vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos centro psichologė: „Visuomenė kartais seksualinę prievartą suvokia tik kaip lytinį aktą, bet yra įvairių seksualinės prievartos formų. Prievarta yra ne tik su prisilietimu ir prasiskverbimu, bet ir be prasiskverbimo, kai liečiamasi prie vaiko ar prašoma, kad vaikas liestųsi prie smurtautojo.
Pornografija – irgi seksualinė prievarta, tik be prisilietimo, nors kartais žmonės iš nežinojimo to nevertina kaip seksualinės prievartos.
Bet kuri seksualinės prievartos rūšis, nepaisant to, kad nėra sužalojimo kūnui, yra didelė žala vaiko psichikai, nors vaikai dažnai nesupranta, į kur jie įsitraukia ir kokios galimos pasekmės.
Mūsų pagalbos centras veikia nuo 2016 m. birželio. Per tą laiką apsilankė apie 1200 vaikų. Tai nėra realus skaičius, nes manome, kad yra itin daug slaptų seksualinės prievartos atvejų.
Vaikams – ir ne tik jiems – sunku kalbėti apie seksualinę prievartą. Be to, dažnai vaikams daromas poveikis, kad seksualinė prievarta yra paslaptis.
Kai smurtas vyksta artimoje aplinkoje, vaikas bijo apie tai pasakoti, nes jam grasinama, kad sės į kalėjimą, kad pateks į globos įstaigą ar bus išmestas iš namų. Pasitaiko, kad vaikas netiki, jog suaugusieji juo patikės.
Pasikeitęs vaiko elgesys, pakitusi jo emocinė būsena signalizuoja apie galimą seksualinę prievartą. Svarbu, kad suaugusieji šalia būtų atidūs ir jautrūs. Tada tikėtina, kad seksualinės prievartos atvejis bus atskleistas. Bet jei šalia vaiko nėra tokių žmonių, seksualinės prievartos auka greičiausiai bus nenustatyta. Ypač tose šeimose, kurios atrodo labai geros, tėvai išsilavinę, aukšto socialinio statuso.
Žmonės dažnai bijo pranešti apie galimą smurtą prieš vaikus, nes nėra tikri, kad taip iš tiesų buvo. Bet dažniausiai to niekada nesužinosime, nes nematėme savo akimis. Baiminamasi, kad pranešus pačiam negrėstų atsakomybė, kad smurtaujantys kaimynai nekeršytų, kad, pavyzdžiui, nesudegintų namų.
Tada atrodo, kad jei aš nereaguosiu, gal kas kitas sureaguos, nes aš saugau savo ramybę. Bet kartais tas žmogus, kuris įtaria, yra vienintelis, kuris galėtų sureaguoti ir apsaugoti, bet labiau susitelkia į savo interesus ir vaikas lieka vienas.
Visada galima pranešti anonimiškai. Tyrimui tai nėra labai gerai, nes žmogaus, kuris turi žinių, negali apklausti ir taip prarandami galbūt svarbūs duomenys, bet tai visada geriau nei nereaguoti.
Negalime likti abejingi ir ignoruoti savo itarimų ir nuojautos, nes niekada nebūsime visiškai tikri, kad prievarta buvo.“
Siekia, kad būtų įteisintas registras
KOPŽI jau kelerius metus kovoja dėl seksualinių nusikaltėlių registro Lietuvoje. Nevyriausybininkų teigimu, turimos priemonės neveikia, todėl toks registras yra būtinas.
Tačiau tokio registro atsiradimui pasipriešino žmogaus teisių aktyvistai – neva registras pažeistų nusikaltėlių teises.
Nevyriausybininkus palaiko tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijos tokio registro atsiradimui priešinasi.
„Įtraukimas į registrą būtų bausmės dalis. Kovojame dėl pusiau viešo registro atsiradimo, kad nebūtų kaip JAV, kur bet kas gali pamatyti seksualinių nusikaltėlių nuotraukas ir sužinoti pavardes“, – sakė KOPŽI vadovė K.Mišinienė.
Anot jos, Lietuvoje pabrėžiama, kaip svarbu, kad seksualiniai nusikaltėliai neturėtų galimybės dirbti su mažamečiais, bet nėra priemonių, kurios apsaugotų nuo seksualinio smurto artimoje ardvėje, o būtent ten fiksuojama daugiausia seksualinės prievartos prieš vaikus atvejų.
Visą straipsnį skaitykite šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“.
