„Tuomet po Seimo rinkimų XII Seime valdančiąją daugumą sudarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, vėliau susitarimai dėl valdančios daugumos keletą kartų keitėsi dėl politinių permainų“, – rašoma Seimo ryšių su visuomene skyriaus išplatintame pranešime spaudai.
Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradėjo vyriausias pagal amžių išrinktas Seimo narys Juozas Imbrasas, o netrukus į Seimo Pirmininko pareigas paskirtas Viktoras Pranckietis, patvirtinti vadovo pavaduotojai, Seimo vadyba, kitų parlamento struktūrinių padalinių sudėtys. Taigi, kaip šiandien atrodo praėję ketveri darbo metai?
XII Seimo darbas
XII Seimo darbų programoje įvardytos pagrindinės veiklos kryptys: darni, atsakinga ir sveika visuomenė; švietimo, kultūros ir mokslo kokybės bei efektyvumo didinimas; viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas; darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra; saugi valstybė.
Tarp kadencijoje svarbiausių Seimo darbų – patvirtintos mokesčių ir šešėlio mažinimo, pensijų kaupimo, švietimo, sveikatos apsaugos sistemos, inovacijų ir technologijų srities reformos.
Parlamentas devyniose sesijose vykdė užsibrėžtus tikslus gerinti Lietuvos žmonių socialinę gerovę – sprendė gyventojų pajamų didinimo, skurdo mažinimo, šeimos stiprinimo, vaiko teisių, sveikatos, šalies saugumo, viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimo problemas.
Tvirtindamas valstybės biudžetus Seimas nuosekliai didino gyventojų pensijas, augo vaiko pinigai, darbo užmokestis ir daugelis išmokų. 2018 m. įvesti vaiko pinigai, juos iš karto gavo dvigubai daugiau vaikų nei iki tol, nes mokestine lengvata negalėjo pasinaudoti nedirbantys ar mažai uždirbantys tėvai.
Pirmą kartą istorijoje Lietuva įvykdė įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai 2018 m. skyrė 2 proc. BVP.
Šis Seimas galutinai apsisprendė dėl naujos Darbo kodekso redakcijos, kuria užtikrinama didesnė bedarbių apsauga. Parlamentas nustatė lengvatinį PVM tarifą visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams, suteikė galimybę senjorams (nuo 75 metų) ir mažas pajamas gaunantiems asmenims kompensuojamuosius vaistus įsigyti nemokamai.
Seimas patvirtino valstybinių universitetų optimizavimo planą ir tęsė aukštojo mokslo reformos įgyvendinimą – priimti sprendimai dėl aukštųjų mokyklų jungimo, įvestas mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelis.
Šis parlamentas tęsė ankstesnių Seimo kadencijų nustatytą užsienio politikos kryptį – paragino Europos Sąjungą formuoti ambicingą Rytų partnerystės politikos viziją ir pasmerkė vis dar tebevykdomą Krymo okupaciją ir aneksiją. Kadencijos pabaigoje aktyviai pasisakė dėl padėties Baltarusijos Respublikoje po suklastotų Prezidento rinkimų.
Be to, parlamentarai nustatė apsaugos nuo nesaugių elektrinių tiekiamos elektros energijos patekimo į Lietuvą teisinį reglamentavimą, Astravo branduolinę elektrinę pripažino keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir paragino kaimynines valstybes nepirkti nesaugių branduolinių elektrinių gamintojų tiekiamos elektros.
Priimtais įstatymais patvirtinta ne viena pertvarka viešajame sektoriuje, kaip antai įgyvendinta miškų urėdijų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemos ir kitos reformos, nuosekliai įvestos valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų, švietimo įstaigų ir kultūros centrų, muziejų, bibliotekų vadovų rotacijos.
Tarp aktualių sprendimų – patvirtinti nauji alkoholio prekybos ribojimai, sugriežtinta atsakomybė už aplinkos teršimą, įvestas taršių automobilių mokestis, priimta nauja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakcija.
Vienas iš didžiausių iššūkių ketvirtaisiais darbo metais, žinoma, tapo kova su koronavirusu karantino ir ekstremaliosios situacijos sąlygomis. Visas pagrindinis dėmesys buvo sutelktas kovai su koronavirusu suvaldyti ir paskelbtos specialiosios situacijos pasekmėms mažinti.
Priimti svarbūs sprendimai, skirti padėti verslui ir darbuotojams, socialiai jautrioms gyventojų grupėms, taip pat užtikrinti šalies finansų sistemos stabilumą.
Šios kadencijos Seimui pavyko priimti Konstitucijos pataisas, kuriomis įteisintas individualus konstitucinis skundas ir sudaryta galimybė ginant konstitucines teises ir išnaudojus visas teisines gynybos priemones kituose teismuose kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą.
„Įdomu tai, kad paskutinį kartą Konstitucija buvo keista tik 2006-aisiais“, – rašoma pranešime spaudai.
