Lietuvoje ilgai tikėta, kad per Vėlines žemėje lankosi mirusiųjų vėlės. Jos grįžtančios Visų šventųjų vidurnaktį ir visais keliais traukiančios į bažnyčią melstis.
Devynioliktojo amžiaus viduryje Lietuvos kaimuose buvo paprotys Vėlinių išvakarėse gerai iškūrenti pirkią, kad grįžusios giminės vėlės galėtų sušilti. Joms būdavo paliekama ir vandens bei maisto.
Lietuvoje tvirta tradicija Vėlinių išvakarėse ir per pačias Vėlines lankyti ne tik savo artimųjų kapus, bet gėlės žiedu ar žvakute pagerbti labiausiai tautai ir valstybei nusipelniusių žmonių atminimą.
Žmonės raginami uždegti žvakeles ir ant tų žemės kauburėlių, kurių jau niekas nebelanko, nes Vėlinės – gyvųjų ir mirusiųjų susitikimo šventė.
Koronaviruso pandemija kiek pakoregavo lietuvių planus – nemažai jų kapus lankė iš anksto.
Vis dėlto grėsmingas virusas daliai lietuvių pareigos mirusiesiems atlikti nesukliudė – kaip ir kasmet tūkstančiai žvakelių Vėlinių išvakarėse nušvietė kapus.
Jeruzalės kapines, esančias greta Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčios, Vėlinių dieną užfiksavo „Lietuvos ryto“ fotografas Vladas Ščiavinskas. Kviečiame žiūrėti fotogaleriją.
