„Manau, kad Viktorija Čmilytė-Nielsen būtų gera Seimo pirmininkė, bet ar vienintelė kandidatė galėtų būti į šitą postą? Turbūt, kad ne“, – sekmadienį valstybės vadovas sakė „Delfi TV“.
„Logiškai samprotaujant, didžiausią frakciją turinčios partijos vadovas irgi galėtų labai rimtai pretenduoti į Seimo pirmininko postą. Jam būtų lengviau suvaldyti frakciją, lengviau organizuoti Seimo darbą, dienotvarkę“, – tvirtino G. Nausėda.
Abu partijų lyderius jis vadino lygiaverčiais kandidatais.
„Šia prasme, manau, kad tai būtų lygiaverčiai kandidatai, konkurentai, jeigu jie nuspręstų konkuruoti. Šiuo atveju, matyt, yra susitarimo klausimas, kuriuo keliu eiti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė G. Čmilytė-Nielsen po antrojo Seimo rinkimų turo sakė, kad pretenduos į Seimo pirmininkes. Anot jos, pagal politinę tradiciją, parlamento pirmininku tampa antrosios didžiausios valdančiosios frakcijos atstovas.
G. Lansdsbergis viešai nėra užsiminęs apie galimybę pretenduoti į Seimo pirmininkus.
Valdančiąją koaliciją formuoja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.
Prie dabartinių valdančiųjų pralaimėjimo galėjo prisidėti ir vetuotas įstatymas
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad prie dabartinių valdančiųjų pralaimėjimo Seimo rinkimuose galėjo prisidėti ir jo vetuotas įstatymas, kuriuo, „socialdarbiečių“ iniciatyva, siekta sumažinti patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų
„Pralaimėjimo mozaiką sudaro ir tam tikros smulkmenos. Tai iš dalies galima sieti net ir su mano buvusiu veto dėl rinkimų kartelės mažinimo. Jei jis būtų pasibaigęs šiek tiek kitaip o, kaip jūs žinote, tam trūko vieno balso, Lenkų rinkimų akcija Seime turėtų 4 mandatais daugiau“, – interviu „Delfi Dėmesio centre“ teigė G. Nausėda.
Visgi prezidentas pažymėjo, kad esama ir kitų priežasčių, kodėl „valstiečių“ dominuojamą valdžią po prieš savaitę įvykusių Seimo rinkimų pakeis dešiniosios jėgos. Anot G. Nausėdos, dabartinė valdžia savo paskutiniais valdymo mėnesiais ne tik įsivėlė į abejonių keliančias istorijas, bet ir apskritai nesugebėjo tinkamai pasitikti antrosios COVID-19 pandemijos bangos.
„Buvo pakankamai daug visokių istorijų, kurios kėlė abejonių ir tos istorijos yra susijusios su testų pirkimu, finansiniais klausimais, kurie sukosi apie testų ir kitų apsaugos priemonių pirkimą. Kaip ten bebūtų tie sprendimai, kurie atrodė visai neblogai per pirmąjį koronaviruso protrūkį, pirmąją bangą, kaip tik prasidėjus rinkimų batalijoms ir paūmėjus situacijai antrąjį kartą, matėsi, kad labiausiai tinkamas vasaros metas, kuomet buvo galima užbėgti už akių ir pasirengti, vis dėlto buvo panaudotas, švelniai tariant, neoptimaliai. Prisiminkime užsitęsusias sveikatos apsaugos ministro atostogas ir kitus dalykus. Tada antroji banga mus, kaip kelininkus sniegas žiemą, užklupo nelabai gerai pasiruošusius“, – teigė G. Nausėda.
Spalio 11 ir 25 dienomis vykusių abiejų Seimo rinkimų turų metu buvo išrinktas 141 parlamentaras, atstovausiantis rinkėjams Seime ateinančius ketverius metus. Rinkimus laimėjo daugiausia – 50 – mandatų Seime užsitikrinusi partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
Dabartiniai valdantieji „valstiečiai“ į Seimą deleguos 32 parlamentarus, socialdemokratai ir Liberalų sąjūdis – po 13 Seimo narių, parlamentarės Aušrinės Armonaitės 2019 m. įkurta Laisvės partija Seimo rinkimuose laimėjo 11 mandatų, Darbo partija – 10 mandatų.
Į Seimą taip pat pateko 4 savo kandidatūras patys išsikėlę kandidatai, 3 Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, 3 „socialdarbiečiai“ ir po vieną partijos „Laisvė ir teisingumas“ bei Lietuvos žaliųjų partijos atstovą.
