Koronaviruso skaičiai kyla, o Vilniaus meras Remigijus Šimašius išplatino savo pasiūlymus.

Lietuvoje vėl fiksuotas naujas užsikrėtimo COVID-19 rekordas: per parą nustatytas 1001 naujas atvejis, mirė aštuoni žmonės.

Tai didžiausias per parą registruotų mirčių dėl koronaviruso ir nustatytų užsikrėtimų skaičius nuo pandemijos pradžios. Dėl kitų priežasčių mirė vienas koronavirusu užsikrėtęs žmogus.

Iš viso Lietuvoje COVID-19 užsikrėtė 14 tūkst. 824 asmenys, 9729 – tebeserga, 4872 – pasveiko. Nuo COVID-19 iš viso mirė 165 žmonės. Dėl kitų priežasčių mirė 58 užsikrėtusieji. Izoliacijoje šiuo metu yra 31 tūkst. 948 žmonės.

Apie tai, kokias priemones siūlo, Vilniaus meras paskelbė savo socialinio tinklo paskyroje:

Šiandien turime liūdną COVID-19 atvejų rekordą – peržengtas 1000. Prognozės sako, kad kitą savaitę galime pasiekti ir 1500-2000, o laikas labai nedėkingas – nueinanti valdžia, matyt, nebespės sukurti efektyvių sprendimų, naujo ministrų kabineto dar teks palūkėti, o Prezidento iniciatyva sukurtos ekspertų komisijos darbo vaisiai, tikėtina, irgi paaiškės tik po savaitės ar dviejų.

O veikti turime jau dabar. Ką galime padaryti greitai? Jei vasaros atokvėpis nebuvo išnaudotas antrosios bangos pasirengimui, nesukurta jo užkardymo sistemos, kviečiu vadovautis tais modeliais, kuriuos kovoje su virusu taiko daugelis kitų valstybių. Vilniaus miesto savivaldybė išanalizavo 20 skirtingų Europos ir pasaulio valstybių ribojimus, kuriais siekiama stabdyti COVID-19 viruso plėtrą.

Ši analizė mums leido padaryti keletą išvadų ir pasiūlymų, kuriuos dabar pristatau visiems, o kitos savaitės pradžioje nusiųsime visoms atsakingoms institucijoms.

Taigi, ko skubiai reikia Lietuvai ir ką Vyriausybei siūlome padaryti nedelsiant? Kviečiu įgyvendinti šiuos Vilniaus pasiūlymus.

5 SAUGUMO LYGIŲ RIBOJIMŲ PLANAS: Šiuo metu gyvename chaotiškų sprendimų pasekmėse – vieną dieną viskas leidžiama, kitą – įvedamas lokalus karantinas su daliniais, bet nenuosekliais ribojimais. Taip pat kalbama apie visuotinį karantiną, tačiau niekas iš anksto nežino, ką jis reiškia – ar būtų tokios pat priemonės, kaip pavasarį, kai viskas uždaroma, ar šįkart turėtume kitokį karantiną.

Kitaip tariant, turime tik du lygius, balta-juoda: arba viskas atvira, arba viskas uždaryta. Vadovaukimės kitų Europos valstybių praktika, kai sukuriamas 5 saugumo lygių ribojimų planas, apibrėžkime aiškius kriterijus, kada turime pirmą lygį, kada jis keičiamas į antrą, ir t.t. Ką tai duos?

Tiek gyventojams, tiek verslui leis prognozuoti, kokie nauji ribojimai galimi, jeigu situacija ir toliau prastės. Ir iš kitos pusės – situacijai gerėjant, visi aiškiai žinos, kokie ribojimai bus pirmiausiai nuimti. Kartu tai gali veikti kaip prevencinė priemonė – nustokime kaltinti gyventojus, kad jie kažką daro ne taip, atiduokime jiems visą informaciją, kokie kiti ribojimai laukia kitame saugumo lygyje, kad mes visi patys galėtume jausti atsakomybę ir spręsti – norime laikinai pakeisti savo įpročius ar esame pasiryžę susitaikyti su naujais ribojimais.

Pavyzdžiui, net komendanto valanda, kurią jau turi nemaža dalis Europos valstybių. Kaip sukurti tokį 5 lygių saugumo planą? Neabejoju, kad nedidelei ekspertų grupei tai yra vienos dienos darbas. Galime peržvelgti užsienio šalių pavyzdžius – tokius skirtingų saugumo lygių ribojimų planus turi Graikija, Airija, Čekija, Londonas ir kt.

RIBOJIMŲ NUOSEKLUMAS IR AIŠKUMAS: Turime skubiai peržiūrėti esamus ribojimus, jie nėra nuoseklūs, o tai kerta per visuomenės pasitikėjimą šių ribojimų efektyvumu. Jei ribojame šachmatų būrelį ir neleidžiame susitikti daugiau nei 5 asmenims, tačiau tuo pačiu metu leidžiame tūkstančius į arenas (iki užvakar, bet šiandien vis dar leidžiame šimtus) – turime suprasti, kad tokie dviprasmiški ribojimai griauna visą sistemą.

Dar daugiau, jeigu palygintume esamus Lietuvos ribojimus su užsienio valstybių saugumo lygiais, tai mūsų ribojimai būtų panašūs į skirtingų lygių kratinį – dalis ribojimų atitinka 1-2 lygį, tačiau keletas atsiranda iš 4 ar net 5 lygio.

Taip pat, kaip ir pavasarį, negalime apsimesti, kad dviejų savaičių užteks kardinaliai pakreipti situacijai. Kai kurios užsienio valstybės neslepia situacijos rimtumo ir kalba apie ribojimus bent mėnesiui ar dviems.

Manau, visiems bus aiškiau ir lengviau planuoti laiką, jei įvesdami ribojimus iškart kalbėsime apie galimą realią jų trukmę (tikėtina, bent 4-6 savaitės), o ne vis pratęsdami juos kas dvi savaites.

Pirmos bangos pamokos jau turėjo būti išmoktos. Lygiai taip pat ten, kur ribojimai gali būti trumpesni, reaguokime ir koreguokime juos. Pavyzdžiui, visi mokslininkai sutaria, kad užsikrėtę virusu po 10 dienų jau nebegali užkrėsti kitų. Daugelyje šalių tiek ir trunka saviizoliacija sergantiems, pas mus vis dar paliktos 14 dienų – jos turėtų būti trumpinamos.

ŠVIETIMO SISTEMA NEUŽDAROMA: Tai turi atsispindėti 5 lygių saugumo plane ir tai turime aiškiai komunikuoti gyventojams. Net ir blogiausią situaciją turinčiose valstybėse švietimo sistema palikta veikti – visi suprantame, kad jos uždarymas apribotų ir nuotolinį darbą, todėl turėtume dar skaudesnes pasekmes ekonomikai. Tai turi būti aiškus paskutinis frontas – toks žinojimas padėtų visiems planuoti savo laiką ir nuotolinį darbą.

Taip, atsiradus židiniams, kaip ir dabar, gali tekti laikinai uždaryti atskiras klases ar grupes, bet masinio uždarymo nereikia, net ir įvertinus visas rizikas. Darželiai, pradinės mokyklos turi veikti, vyresni moksleiviai gali mokytis hibridiniu būdu – dalis pamokų nuotoliniu mokymu, dalis gyvai.

Taip pat klausimų kelia neformalaus ugdymo apribojimai Lietuvoje – turime atskirai įvertinti skirtingas veiklas, kaip tai padarė kitos valstybės, ir pirmiausiai riboti fizinius kontaktus turinčius būrelius arba rizikingesnius (deja, pavyzdžiui, choras priskiriamas prie tokių), tačiau jei galima dalies būrelių veiklą vykdyti saugiai – leiskime jiems veikti.

RIBOJIMŲ REALUMAS IR PAGRĮSTUMAS: Visi esami ir naujai įvedami ribojimai turi būti pagrįsti, aiškūs ir lengvai įgyvendinami. Kitaip tai kelia nepasitikėjimą ir žlugdo visą ribojimų sistemą. Jau minėjau ribojimų nenuoseklumus, kurie kelia neteisybės jausmą ir verčia dvejoti jų efektyvumu. Pateiksiu dar vieną pavyzdį – privalomos kaukės lauke, o išimtis taikoma tik tuo atveju, jei 20 m spinduliu nėra žmonių.

O tuo pačiu metu leidžiame renginius su 200-400 žiūrovų. Pasitikėkime piliečiais, liepkime nešioti kaukes lauke tarp žmonių, bet jeigu asmuo vienas pats eina ar bėga gatve ar miške – jis pats gali įvertinti, ar tikrai kaukė yra būtina.

Taip pat turime būti lankstūs reaguodami į ribojimų efektyvumą, nebijoti pripažinti to, kurie ribojimai neveikia, ir juos koreguoti. Pavyzdžiui, Berlyne uždraudus vakarėlius, pradėjo plisti pogrindiniai nelegalūs, kurie kėlė dar didesnę viruso plitimo riziką. Todėl valdžia sureagavo ir leido „dieninius vakarėlius“ – nuo 14 iki 22 val.

KONTAKTŲ SEKIMO APLIKACIJA: Ją Lietuva kuria nuo pavasario, paskutinį kartą girdėtas viešas NVSC pažadas – aplikacija atsiras rugsėjo pabaigoje. Deja, neturime iki šiol. Absoliuti dauguma Europos valstybių tokias aplikacijas turi, visos jos veikia tuo pačiu principu – kontaktus fiksuojant per bluetooth.

Tai nėra stebuklingas eliksyras, bet matant, kaip pas mus vėluojama pranešti apie būtiną saviizoliaciją turėjusiems kontaktą su užsikrėtusiu – tokia technologija padėtų nuimti didelę dalį darbo krūvio nuo lūžtančio NVSC. Jeigu per tiek laiko vis dar negalime patys susikurti – nusipirkime technologiją iš kaimynų, kad ir estų ar latvių, jie tokias aplikacijas jau turi nuo vasaros.

RIBOJIMŲ KOMUNIKACIJOS AIŠKUMAS: Tai labai svarbi visų ribojimų dalis – neaiški komunikacija (kokią, iš dalies, turime ir Lietuvoje) klaidina gyventojus, kuria painiavą ir galiausiai griauna visą susitelkimą. Galime pasidairyti ir po kitas valstybes, pavyzdžiui, Čekijoje tokia neaiški komunikacija tikrai galėjo prisidėti prie dabartinės blogos jos situacijos.

Ir iš kitos pusės – skandinavų valstybės rodo pavyzdį, kaip komunikuoti, mokykimės iš jų. Būtina atsižvelgti į tai ir visus ribojimus daug aiškiau pateikti pagrindinėje šalies kovos su COVID-19 svetainėje koronastop.lt.

NEBŪTINŲ PLANINIŲ OPERACIJŲ STABDYMAS IR GYDYTOJŲ REZERVAS: Matydami, kaip sparčiai auga sergančiųjų skaičius ir kokia našta laukia ligoninių, jau dabar turime stabdyti nebūtinas planines operacijas ir telkti gydytojų rezervą, kurį galėtume nukreipti ten, kur gydytojų labiausiai trūksta. – Šie 7 pasiūlymai gali būti įgyvendinami labai greitai – svarbiausia, kad efektyviai reaguotume į besikeičiančią situaciją. Prezidente, Premjere, Ministre ir būsima Premjere – kviečiu visiems suremti pečius, dalintis informacija, įsiklausyti į pasiūlymus ir veikti. Susitelkti turime visi, kitaip Kalėdoms turėsime Čekiją.