Susisiekimo ministras skyrė dar beveik 80 tūkst. eurų premjero Sauliaus Skvernelio gyvenamai Upės gatvei asfaltuoti. Rajono valdžiai privalant prisidėti dar 30 proc., bendra suma sieks apie 114 tūkst. eurų. Rugsėjo pradžioje rajono savivaldybė prašė gatvei papildomai skirti 300 tūkst. eurų.

Jaroslavas Narkevičius įsakymą dėl papildomo finansavimo Upės ir kai kurioms kitoms gatvėms bei keliams skyrė spalio 26 dieną – iš karto po Seimo rinkimų, perskirsčius žvyrkelių asfaltavimo programos lėšas.

Įsakymu dar 79,2 tūkst. eurų skirta Upės gatvei Pasienių, Naujakiemio ir Gudelių kaimų teritorijose. Premjeras gyvena Smiglių kaime.

Ministro ir savivaldybės informacija prieštaringa

Apie tai pirmas pranešęs tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ rašo, jog J. Narkevičius teigia, jog nei jo partija, nei premjeras įtakos šiems sprendimams neturėjo. Politikas pripažįsta, kad dokumentai, reikalingi papildomam finansavimui, buvo gauti pakankamai seniai, o įsakymas pasirašytas vėliau, nes reikėjo papildomos informacijos.

J. Narkevičius kategoriškai atmetė, kad tai galėjo būti daroma siekiant išvengti triukšmo Seimo rinkimų kampanijos fone. Jis tikino, kad finansavimas skirtas tai Upės gatvės atkarpai, kuria premjeras esą nevažinėja, rašo „Siena“.

Tačiau Vilniaus rajono savivaldybės atstovė Jolanta Gulbinovič BNS sakė, jog į Smiglius vedanti Upės gatvė niekur neužsuka, ja nuo Vakarinio aplinkkelio važiuojama per tris minėtus kaimus iki Smiglių.

Gatvei papildomai prašyta 300 tūkst. eurų

Lietuvos automobilių kelių direkcijai vasarą paprašius visų savivaldybių pranešti, ar jos šiemet panaudos visas joms skirtas Kelių programos rezervo lėšas, Vilniaus rajono savivaldybė rugsėjo 1 dieną pranešė panaudosianti viską ir papildomai paprašė 300 tūkst. eurų Upės gatvei, BNS pranešė direkcija.

Tuo metu 10 savivaldybių pranešė, kad jos nepanaudos dalies joms skirtų pinigų – iš viso 514 tūkst. eurų. Todėl direkcija pasiūlė šias lėšas perskirstyti. Upės gatvei papildomai skirta 79,3 tūkst. eurų.

J. Gulbinovič BNS sakė, jog vasarą buvo išasfaltuota pusė kilometro gatvės žvyrkelio, vedančio nuo kaimų link miesto, o iki metų pabaigos norėta išasfaltuoti dar tiek pat, nes parengtas techninis projektas.

Šiemet lėšų skirta daugiau, nei numatyta plane

6 km ilgio Upės gatvei asfaltuoti šių metų pavasarį skirta 143 tūkst. eurų, iš jų 43 tūkst. eurų skyrė Vilniaus rajono valdžia, dar 100 tūkst. eurų – susisiekimo ministras. Su šią savaitę papildomai skirtais 80 tūkst. eurų ir numatomu 30 proc. savivaldybės finansavimu, bendra šių metų lėšų Upės gatvei asfaltuoti suma sieks apie ketvirtį milijono eurų. Toks finansavimas viršija ir Vilniaus rajono tarybos šiemet patvirtinto plano rodiklius.

Praėjusiais metais valstybės lėšomis išasfaltuota 1,7 km – maždaug kilometras iki premjero namų ir apie 700 metrų už jų. Pernai rudenį perskirstant Kelių programos rezervo lėšas Vyriausybė Vilniaus rajono savivaldybei skyrė papildomai 300 tūkst. eurų, nors ši savivaldybė nebuvo pateikusi nei konkrečios paraiškos, nei prašomos sumos. Kaip rašė 15min.lt, visa ši suma skirta vienai – Upės gatvei asfaltuoti.

Vilniaus rajono taryba šiemet vasarį pritarė 2020–2022 metų strateginiam veiklos planui, kuriame per trejus metus Upės gatvės asfaltavimui numatyta skirti 800 tūkst. eurų: šiemet – 200 tūkst. eurų, 2021 ir 2022 metais – po 300 tūkst. eurų, rašė 15min.lt.

VTEK renka papildomą informaciją

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) šiemet birželį paskelbė neturinti duomenų, kurie leistų teigti, kad premjeras galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus, nes Vyriausybės dokumentuose konkreti gatvė nebuvo minima.

Tačiau šiuo metu VTEK renka papildomą informaciją apie Vilniaus rajone esančios Upės gatvės asfaltavimo aplinkybes. Ją įvertinus, bus sprendžiama, ar atnaujinti tyrimą dėl galimo premjero S. Skvernelio interesų konflikto.

Papildomos institucijų informacijos nuspręsta prašyti po to, kai pirmojo Seimo rinkimų turo išvakarėse premjero sutuoktinė Silvija Skvernelė Vilniaus rajono Upės gatvės bendruomenę uždaroje feisbuko grupėje paragino balsuoti už vidaus reikalų ministrę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovę Ritą Tamašunienę dėl jos pastangų, siekiant kelio asfaltavimo.

Vyriausybės vadovas visada teigė neturėjęs įtakos sprendimams dėl jo gyvenamos gatvės asfaltavimo.