This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Apie itin rimtą padėtį prabilęs S. Skvernelis žiebė būsimai valdžiai: vietoj pagalbos priėmimo – neria į šešėlį

Saulius Skvernelis.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis.
Aurelijus Veryga.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis.
S.Skvernelis.
S.Skvernelis.
S.Skvernelis.
S.Skvernelis.
S.Skvernelis.
S.Skvernelis.
S.Skvernelis.
S.Skvernelis.
S.Skvernelis.
S.Skvernelis.
Konservatoriai neigia valdančiųjų žodžius

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad Lietuvai priartėjus prie ribos, kai per parą fiksuojama apie 1000 naujų koronaviruso atvejų, padėtis yra labai rimta ir verčia sunerimti, o kartu pažėrė ir kritikos rinkimus laimėjusioms politinėms jėgoms, kurios esą iš inercijos tebekritikuoja buvusius konkurentus ir pasiūlius pagalbą neria į šešėlį.

„Priartėjome prie 1000 užsikrėtusių asmenų per parą. Padėtis yra rimta ir verčia imtis rimtų sprendimų. Tą ir darome. Tie, kurie sako, kad ši Vyriausybė nesiruošė, turėtų žinoti: jeigu būtume nesiruošę, šiandien užsikrėtusius skaičiuotume ne šimtais, o galbūt net dešimtimis tūkstančių.

Rinkimus laimėjusios jėgos iš inercijos tebekritikuoja buvusius konkurentus. Tačiau gavusios kvietimą sėsti prie stalo ir išsamiai susipažinti su situacija – neria į šešėlį. Turbūt tai nauja tos stipresnės Lietuvos mada.

Tačiau aš negaliu sutikti su tokia taktika, nes kalbame apie COVID-19 valdymą, siekiame apsaugoti ir išgelbėti kuo daugiau žmonių“, – socialiniame tinkle penktadienį rašė S.Skvernelis.

Ministras pirmininkas tęsė, kad galbūt tie, „kurie sakė ir tebesako, kad Lietuvos Vyriausybė dirba prastai, norėtų pasidomėti situacija Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Čekijoje ir ypač – kaimyninėje Lenkijoje? Užsikrėtusiųjų skaičiai šiose šalyse po dešimt ar daugiau kartų viršija tuos, kuriuos turime Lietuvoje“.

Jis klausė, ar šių valstybių Vyriausybės irgi nieko nedarė ir nesiruošė.

„Ruošėsi visi. Taikė skirtingas metodikas ir priemones, tačiau vis tiek visi. Deja, situacija blogėja irgi visur: ir pas mus, ir pas juos. Tai lemia daug veiksnių, tačiau jie esmės nekeičia. Noriu aiškiai pasakyti, kad mums pandemija ir jos valdymas niekada nebuvo viešųjų ryšių akcija.

Sprendimai yra, buvo ir bus priimami analizuojant turimus duomenis, stebint tendencijas, įsiklausant į specialistų rekomendacijas bei patarimus“, – į savo klausimą atsakė S.Skvernelis.

Jis prisiminė, kad dar kovo 26 d. buvo sudaryta medikų darbo grupė, kuri sutelkė 22 Lietuvos mokslininkus ir medikus iš Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kembridžo universiteto, Santaros klinikų ir Kauno klinikų.

Anot premjero, ekspertai analizuoja, domisi pasauline praktika, dirba, teikia pasiūlymus ir sprendimus, kuriuos įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija, ligoninės ir kitos įstaigos.

Kritikos kliuvo būsimai valdžiai

Kritikos kliuvo naujai išrinktai valdžiai, nenorėjusiai priimti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos siūlomos pagalbos, supažindinant su esama koronaviruso valdymo situacija.

„O pasiklausius kai kurių sofos politikų susidaro įspūdis, kad sprendimus priiminėjame „iš lempos“... Dar vienas iškalbingas faktas.

Operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, viešai pasiūlė naujai atėjusiems savo pagalbą pereinamuoju laikotarpiu. Perduoti darbus, kuo detaliau supažindinti su esama situacija, turimais resursais ir pan. Nes mes neturime ką slėpti.

Kokį gavo atsakymą? Viešus pasamprotavimus apie tai, kad čia ministras taip bando perkelti atsakomybę!“ – emocijas išliejo S.Skvernelis.

Ministras pirmininkas apgailestavo, kad dėl tokio būsimosios valdžios sprendimo ir pasirinkimo.

„Matyt, tai irgi Lietuvą daro stipresne. Aš tik priminsiu vieną dalyką: visi suprantame, kad naujasis SAM ministras, deja, tikrai neturės 100 „laisvės nuo kritikos“ dienų. Niekada nesakėme, kad situaciją valdome fantastiškai. Sakėme tik, kad dieną ir naktį stengiamės ją suvaldyti. Kiekvieną rytą SAM naujienų tarnyba paskelbia ne tik tą vieną augantį užsikrėtusiųjų skaičių. Visai žiniasklaidai išsiunčiama lentelė su įvairiausiais pjūviais.

Kiekvieną pirmadienį (jei reikia – dažniau) vyksta COVID – 19 komiteto valdymo posėdžiai, į kuriuos kviečiami medikai, merai, mokslininkai ir kiti. Sudarytos medikų, savivaldybių, komunikacijos specialistų grupės, kurios reguliariai keičiasi informacija.

Kalbamės su visais, kurie nori kalbėtis. Tik vieni tuo naudojasi paskui kaltindami Vyriausybę uždarumu, kiti – susirinkdami informaciją kritikai, o treti (dar kartą ačiū iniciatyvai „Stiprūs kartu“ bei kitoms, kurios kovoje su koronavirusu nuveikė didvyriškai daug) – tam, kad padėtų“, – aiškino premjeras.

S.Skvernelis įrašą užbaigė žodžiais: „Dabar ir vėl laikas gelbėti gyvybes. Ne deklaracijomis, o realiais veiksmais.“

Konservatoriai neigia valdančiųjų žodžius: jokio kvietimo kalbėtis apie pandemiją nesulaukėme

Tiesa, konservatoriai penktadienį suskubo paneigti premjero S.Skvernelio žodžius, kad naujai išrinktos politinės jėgos nelinkusios sėsti prie bendro stalo ir kalbėtis apie pandemiją.

Toks pasisakymas, konservatorių teigimu, yra melas. Anot jų, konservatorių frakcija ne kartą kvietė sveikatos apsaugos ministrą į frakcijos posėdį, bet šis neatvykdavo.

„Tenka tik apgailestauti, kad dabartiniai valdantieji sako netiesą. Jokio kvietimo nesame sulaukę. Priešingai – patys kvietėme ministrą A.Verygą į uždarą frakcijos posėdį aptarti padėties. Ministras nerado laiko ateit, tad dabartinės jo, premjero viešos kalbos yra tiesiog manipuliacija bei atsakomybės kratymasis.

Šiuo metu pradėjome konsultacijas su ekspertais, kviečiame juos į talką bei į Seimą pasidalinti savo ekspertize. Jau kitą savaitę užleidome savo opozicinę darbotvarkę ir Seimo tribūną medikų ir ekspertų bendruomenei, kurie pateiks savo rekomendacijas ir pasiūlymus“, – sakė partijos komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė.

Lietuvoje per parą patvirtinta 950 naujų koronaviruso atvejų ir šešios mirtys. Ligoninėse dėl COVID-19 gydoma 370 žmonių, 34 iš jų – reanimacijoje.

Europos Sąjungos statistika rodo, kad pagal viruso plitimo tempą pastarąsias dvi savaites situacija nei Lietuvoje blogesnė aštuoniolikoje šalių, geresnė – aštuoniose.