Kad derybos prasidės ketvirtadienį, patvirtino ir TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis, po trečiadieninio partijos Prezidiumo posėdžio pranešęs apie koalicinių derybų principus, kurių sieks konservatoriai.
Skaidrumas ir aukščiausi politinės etikos standartai, „mažiau yra daugiau“ principo laikymasis teisėkūroje, demokratinės vertybės, žodžio laisvė, teisės viršenybės principas, konstitucinės žiniasklaidos teisės gauti ir skleisti informaciją – tai, pasak G.Landsbergio, bus konservatorių ginami valdančiosios daugumos susitarimo principai.
Koalicijos formavimąsi stebintys politikos ekspertai tikino, kad šios politinės jėgos turi ir sąlyčio taškų, ir potencialių įtampų, kurios gali kilti, derantis tiek dėl programos, tiek dėl postų.
Klausimų ir nesuderinamumų kils
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Šarūnas Liekis portalui lrytas.lt sakė, kad TS-LKD, LRLS ir Laisvės partija yra pakankamai skirtingos, tačiau akivaizdu, kad yra ir jas vienijančių momentų.
„Akivaizdu, kad jas vienija labiau ekonominė platforma. Kitaip sakant, orientacija į tai, kad valstybės reikėtų mažiau, o kliautis labiau vertėtų laisvos rinkos principais. Būtent šitas požiūris yra potencialias koalicijos partneres vienijantis elementas“, – teigė prof. Š.Liekis.
Tuo tarpu politologė Rima Urbonaitė patikino, kad, nepaisant nesutarimų potencialo, kol kas nepanašu, jog atsirastų klausimas, dėl kurio koaliciją formuojančios partijos negebėtų rasti kompromiso. Vis tik, jos teigimu, tam tikrų nuomonių išsiskyrimų gali atsirasti ir ekonominėje plotmėje.
„Natūralu, kad ginčai bus – tiek dėl programinių nuostatų, tiek dėl asmenybių, kurios bus siūlomos į ministerijų vadovų postus. Klausimų gali kilti ir dėl mokesčių: ar norime mažesnio, ar didesnio perskirstymo ir kaip tai pasieksime. Bet kad galėtume tikėtis radikalaus susikirtimo, kur nebus galima rasti kompromiso, kol kas mažai tikėtina“, – kalbėjo ji.
Kultūriniai ir vertybiniai momentai
„Klausimų, dėl kurių, panašu, kad pozicijos skiriasi, kol kas yra labai daug. Kartais nuomonės skiriasi net labai radikaliai, o tai gali aštrėti ir tapti įvairių vidinių konfliktų priežastimi“, – apie galimas įtampas tarp koalicijos partnerių kalbėjo VDU politologas Š.Liekis.
Politologė R.Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad, sprendžiant apie galimas įtampas, visų pirma, pačios partijos turėtų susidėlioti taškus, ko jos siekia. Tada, pasak jos, bus galima kelti klausimus apie jų derybines pozicijas: ar jos yra tokios aštrios, kokias jas mes kartais įsivaizduojame, ar tas aštrumas yra perdėtas.
„Mes pradėjome labai radikalizuoti vienus ar kitus klausimus. Pavyzdžiu galėtų būti lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas, apie kurį kalba Laisvės partija. Kalbama tik apie šitą žingsnį, kuris nėra labai radikalus, nes apie jį jau kurį laiką kalba teisininkų bendruomenė, kriminologijos ekspertai. Tai nėra labai vertybinis klausimas, tai klausimas, kuriam reikia specialistų įsitraukimo.
Lengvųjų narkotikų, konkrečiai marihuanos, legalizavimas dabar neretai paverčiamas kalbėjimu, kad visa Lietuva paskęs narkotikuose. Reikia išsiaiškinti, apie ką iš tiesų kalbama ir kokio radikalumo yra partijų siekiai“, – tikino politologė.
Jos teigimu, kitu iliustratyviu pavyzdžiu galėtų būti vienos lyties asmenų partnerystės klausimas. Kaip pastebėjo R.Urbonaitė, apie partnerystės įstatymą kalbama jau seniai, Seime taip pat matėme bandymą registruoti šį įstatymą.
„Staiga mes kažkodėl peršokame, kad čia jau kalbama apie vienos lyties asmenų santuokas. Tačiau iš to, ką matome, pačios partijos, panašu, kad, visų pirma, kalba apie partnerystę“, – akcentavo politologė.
Ministerijų dalybos
Dar pirmadienį LRLA ir Laisvės partija pripažino, kad sieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Politologai vieningai sutarė, kad ši ministerija liks derybiniu, diskusiniu klausimu.
„Ministrų postų dalybose apskritai yra nemažai asmeniškumų. Nemaža dalis politikų yra suinteresuoti šia ministerija, nes į ją „suteka“ labai daug interesų. Pavyzdžiui, profesinis ugdymas nemaža dalimi yra verslo interesas.
Be to, biudžeto prasme, tai pakankamai didelis ir turtingas sektorius, nors jis yra nugyventas. Ekonomikos sritis taip pat visada traukia politikų dėmesį, ne išimtis ir Seimo biudžeto ir finansų komitetas, kur atsiranda daug dirbti norinčiųjų“, – komentavo VDU prof. Š.Liekis.
R.Urbonaitė sutiko, kad visų koaliciją sudaryti besirengiančių partijų programose švietimas buvo vienas svarbiausių klausimų. Todėl natūralu, kad ir ši ministerija tampa siekiniu. Ji prognozavo, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos taip pat gali norėti ne viena iš galimų koalicijos partnerių. Toks noras būtų susijęs ir su verslu, ir su ekonomikos skatinimu, ką buvo galima rasti visų partijų programose.
„Kai kurios ministerijos, tikėtina, atiteks TS-LKD, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija. Finansų ministerija turėtų būti ta ministerija, kuri vėlgi liks konservatoriams: finansų ministras yra labai svarbus premjerui, nes Finansų ministerija planuoja biudžetą, o biudžetas parodo, kaip mes sudėliojame prioritetus. Biudžetas parodo, kaip mes įgyvendiname savo politiką.
Įdomus klausimas, ar išvysime konkurenciją dėl Sveikatos apsaugos ministerijos. Tai yra ministerija, kurioje šiuo metu galima tiesiog „sudeginti“ savo politinę karjerą. Pandemijos valdymas yra ir būsimos Vyriausybės prioritetų sąraše, o eiti į tokią sitauciją, kokia ji yra, norės tikrai ne kiekvienas“, – prognozavo politologė R.Urbonaitė.
