Ar Utenos apygardoje neteks surengti pakartotinių Seimo nario rinkimų? Ten pralaimėjusiems socialdemokratams galandant kardus į šį klausimą tvirtai atsakyti trečiadienį dar nesiryžo net vyriausioji rinkimų prievaizdė Laura Matjošaitytė.

Neregėta intriga Utenos vienmandatėje apygardoje užsimezgė, kai naktį į pirmadienį paaiškėjo, kad antrajame rinkimų ture kovoję dabartinis parlamentaras konservatorius Edmundas Pupinis ir Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas surinko po 7075 rinkėjų balsus.

Pirmadienį perskaičiavus balsus pasirodė, kad už E.Pupinį balsavo 7072, o už G.Palucką – 7070 piliečių. Tačiau ir tai dar nebuvo pabaiga – antradienį gavus esą pasiklydusius išankstinio balsavimo vokus iš kitų apygardų nustatyta, kad už E. Pupinį balsavo 7076, o už G. Palucką – 7071 rinkėjas. Taigi kol kas laimėtoju paskelbtas konservatorius.

Tačiau ne vieną rinkimų pažeidimą Utenoje įžvelgę socialdemokratai rankų nuleisti neketina ir jau rengia ieškinį teismui.

Negana to, paaiškėjo, kad Utenos apygardos rinkimų komisijai vadovauja Rolanda Gudynienė, kuri yra E.Pupinio padėjėja Seime.

Išgirsta žinia pribloškė

Stebėti, kaip perskaičiuojami balsai Utenoje, buvo nuvykę ne tik Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovai, bet ir Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Justas Pankauskas. Jis tada dar nežinojo, kad E.Pupinis yra R.Gudynienės darbdavys.

„Šį faktą sužinojau tik spalio 27-ąją, jau sugrįžęs į Vilnių. Tokia informacija mane tiesiog šokiravo.

Dar labiau galvoje netelpa tai, kad R.Gudynienė, ne pirmą kartą dirbusi rinkimų komisijoje, esant tokiai išskirtinei situacijai nenusišalino perskaičiuojant balsus.

Mano manymu, rinkimų komisijos pirmininkė privalėjo nusišalinti, kai paaiškėjo, kad abu kandidatai surinko vienodą skaičių balsų, o vienas varžovų – jos tiesioginis darbdavys E.Pupinis.

Juk pastarojo sėkmės atveju ji galės išlaikyti darbo vietą Seime. Tai – atviras, tiesioginis interesų konfliktas“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo J.Pankauskas.

R.Gudynienė buvo deklaravusi galimą interesų konfliktą, tačiau ši informacija kažkodėl nebuvo pasiekusi Vyriausiosios rinkimų komisijos.

„Juk komisijos vadovė Laura Matjošaitytė jau po rinkimų prisipažino iki tol nežinojusi, kad R.Gudynienė dirba E.Pupinio padėjėja. O galbūt tiesiog nesusižinojo.

O, kita vertus, ir pati R.Gudynienė privalėjo įsivertinti ir bent sustabdyti savo darbą Seime. Man atrodo, jog buvo tikimasi, kad viskas praslys niekam nepastebėjus“, – svarstė Socialdemokratų partijos vicepirmininkas.

Šį politiką Utenos istorijoje nustebino ne vien tai.

„Mano žiniomis, dar nėra pasirašyti apygardos rinkimų komisijos protokolai.

Be to, jų kažkodėl yra net trys. Tai irgi labai keista. Spalio 25, 26 ir 27 dienomis buvo atgabenti šeši išankstinio balsavimo vokai, bet ne septyni, kaip buvo skelbta anksčiau. Šie vokai atvežti iš kitų Lietuvos rinkimų apygardų, kuriose Utenoje deklaravę gyvenamąją vietą rinkėjai balsavo antrajame ture.

Kodėl tie vokai į Uteną keliavo net dvi dienas, atsakymo nesulaukiau. Matyt, lėmė VRK darbo organizavimo ypatumai.

Pagal galiojančius teisės aktus išankstinio balsavimo vokai į rinkimų komisiją turėjo būti atvežti iki spalio 25-osios 20 val., kai baigėsi balsavimas antrajame ture, o buvo atvežti tik spalio 27-osios popietę.

Manau, jeigu tie vokai nebuvo pristatyti laiku, nebelieka teisinio pagrindo skaičiuoti ir juose esančių balsų. O jeigu dar dešimt vokų iš kur nors atvažiuos, negi dar kurį laiką šitaip žaisime?“– kalbėjo socialdemokratas.

Situacija netapo aiškesnė

Stebėdamas, kaip buvo perskaičiuojami balsai, J.Pankauskas tvirtino matęs, kad R.Gudynienė ne tik organizavo visą šį procesą: „Ji dar ir viskam vadovavo – nešiojo biuletenius, kurie galbūt priskirtini prie galiojančių arba negaliojančių, kiekvienam rinkimų apygardos komisijos nariui.

Kitaip tariant, R.Gudynienė ne tik dalyvavo perskaičiuojant balsus, bet ir formavo šio proceso turinį. Į salę buvo susirinkę ir rinkimų apylinkių, ir apygardų komisijų nariai. Iš viso buvo net dvidešimt septyni žmonės.“

Tačiau, anot vieno socialdemokratų lyderių, po balsų perskaičiavimo situacija Utenoje netapo aiškesnė, bet kilo ne vienas neatsakytas klausimas.

„Kodėl tik keli balsavimo biuleteniai buvo vertinti kaip galiojantys arba ne? Kodėl nebuvo peržiūrėti visi 277 galbūt negaliojantys biuleteniai?

Mano žiniomis, yra net 286 neaiškūs biuleteniai. Juos privalu perskaičiuoti ir ekspertiškai įvertinti – ar jie galiojantys, ar ne?

Kai yra penkių balsų skirtumas, jie gali iš esmės nulemti rinkimų rezultatus.

Be to, balsų perskaičiavimo metu nebuvo tikrinami rinkėjų sąrašai. Juk privalu sutikrinti, ar parašų skaičius ant rinkėjų sąrašų lapų atitinka išduotų balsavimo biuletenių skaičių.

Nekuriu sąmokslo teorijų, ar tokiu būdu galima falsifikuoti rinkimų rezultatus, bet minėti faktai tiesiog bado akis“, – sakė J.Pankauskas.

Užkliuvo nesandarūs maišai

Politikas tvirtino matęs, kad ne visi maišai su biuleteniais, atvežti perskaičiuoti, buvo tinkamai užveržti ir užplombuoti. Šis pažeidimas užfiksuotas ir nuotraukose – netvarkingai užplombuotus maišus galima lengvai atrišti, ką nors į juos įdėti arba išimti.

„Maišo plomba turi būti taip užveržta, kad ją būtų galima tik nukirpti, o ne lengvai numauti. Šį šiurkštų pažeidimą fiksavo ir VRK atstovai, todėl buvo pareikalauta, kad jis būtų įrašytas į spalio 26 dienos balsų perskaičiavimo protokolą“, – sakė socialdemokratų atstovas.

J.Pankausko manymu, sąžiningai sprendžiant rinkimų konfliktą Utenoje, galėtų būti tokie būdai: skaidriai perskaičiuoti balsus, įskaitant ir tariamai sugadintus biuletenius, taip pat sutikrinti rinkėjų parašų ant balsavimo lapų ir išduotų jiems biuletenių skaičius.

„Dar reikėtų pridurti ir tai, kad buvo nesandarūs maišai su balsavimo biuleteniais ir kažkur klaidžiojo išankstinio balsavimo vokai. Visa tai sudaro prielaidas reikalauti, kad Utenoje būtų surengti pakartotiniai rinkimai“, – teigė Socialdemokratų partijos vicepirmininkas.

Jaučiasi niekuo nenusidėjusi

Tuo metu „Lietuvos ryto“ pakalbinta R.Gudynienė tikino nepagalvojusi, kad, siekiant vengti interesų konflikto, jai būtų buvę geriau dirbti kitoje apygardoje, o ne ten, kur kandidatavo jos darbdavys E.Pupinis: „Esu pasirašiusi pasižadėjimą dirbti Utenos 51-ojoje rinkimų komisijoje laikantis visų galiojančių teisės aktų.“

Kalbėdama apie tai, kaip vyko balsų perskaičiavimas, ji dievagojosi šiame procese nedalyvavusi, bet tik kaip rinkimų komisijos pirmininkė pasirūpinusi patalpomis ir sukvietusi rinkimų apylinkių narius, kurie padėjo perskaičiuoti balsus.

„Taip pat aš palaikiau ryšius su VRK, derinau su ja balsų perskaičiavimo laiką, pakviečiau partijų atstovus, kad jie taip pat dalyvautų“, – pridūrė uteniškė.

Paklausta, kodėl maišai su balsavimo biuleteniais buvo nesandarūs ir netinkamai užrišti, R.Gudynienė to neneigė: „Buvo viena neužtraukta plomba. Matyt, ji užstrigo. Aš nesugebu tų plombų užtraukti. Gal tai buvo techninis tos plombos gedimas.“

Pasiteiravus, ar į nesandarius maišus su balsavimo biuleteniais negalėjo kas nors ko nors įdėti arba išimti, R.Gudynienė tvirtino, kad visi maišai rinkimų naktį buvo sudėti vienoje patalpoje, kuri buvusi užrakinta ir užantspauduota: „Į ją niekas negalėjo patekti. Nuo tos patalpos yra tik vienas raktas.

Paprastai į tą patalpą eidavome dviese, bet rinkimų naktį, pamatę, kad kandidatai surinko po lygiai balsų, nutarėme, jog juos teks perskaičiuoti, ir ten nėjome.“

Nieko bloga nemato

Savo padėjėją gynė ir Seimo nariu perrinktas E.Pupinis.

„Jokio interesų konflikto R.Gudynienės veiksmuose neįžvelgiu, nes ji buvo iš anksto deklaravusi savo darbovietę. Ji balsų neperskaičiavo, o tik atliko formalius darbus – atrakino, užrakino tam tikras patalpas.

Kita vertus, perskaičiuojant balsus dalyvavo net šeši VRK atstovai, todėl nėra jokio pagrindo nepasitikėti rinkimų rezultatais“, – kalbėjo konservatorius.

Dar kartą skaičiuos Vilniuje

Trečiadienį VRK pirmininkė L.Matjošaitytė nesiryžo kategoriškai atsakyti, ar Utenoje neteks organizuoti pakartotinių rinkimų: „Ketvirtadienį komisija rinksis į specialų posėdį, kurio metu turėtų būti nuspręsta dar kartą balsus perskaičiuoti Vilniuje. Ir tai atliks jau atskira komisija sukvietus stebėtojus.“

Aiškindama, kodėl išankstinio balsavimo vokai Uteną pasiekė tik antradienį, nors pagal įstatymą juos buvo privalu pristatyti iki spalio 25 dienos 20 valandos, kai baigėsi rinkimai, VRK vadovė sakė, jog į tai nereikia kreipti dėmesio: „Jei dėl žmogiškosios klaidos vienas ar kitas vokas atsiduria kitoje rinkimų apygardoje, jokio kriminalo nematome.

Mes neturime galimybių, kad rinkimų naktį kurjeriai tuos vokus per visą Lietuvą vežtų pagal adresą. Dėl netinkamai užplombuotų maišų su balsavimo biuleteniais irgi dar aiškinsimės.“

Gali išspręsti teismas

Kaip socialdemokratai toliau ketina spręsti konfliktą dėl savo partijos lyderio rinkimų rezultatų Utenoje? Anot J.Pankausko, rengiamasi kreiptis į teismą.

Kaip „Lietuvos rytui“ aiškino buvęs ilgametis VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, pagal galiojančius teisės aktus, tokiu atveju reikėtų rašyti prašymą prezidentui Gitanui Nausėdai, o jis jau turėtų nedelsdamas kreiptis į Konstitucinį teismą. Šis skubos tvarka privalės išnagrinėti šalies vadovo kreipimąsi.

Visi naujojo Seimo nariai lapkričio 4 dieną turėtų gauti parlamentarų pažymėjimus, todėl visoms galimoms teisinėms procedūroms laiko dar yra.

Parlamentarai įdarbina ir prievaizdų sutuoktinius

Panašių į Utenos galimo interesų konflikto atvejų būta ir kitose rinkimų apygardose, pavyzdžiui, Kėdainių.

Vienas ten kandidatavusių politikų buvo konservatorius Andrius Navickas. Tiesa, vienmandatėje apygardoje jam net nepavyko patekti į antrąjį rinkimų turą, bet jis vėl tapo Seimo nariu pagal partijos sąrašą.

A.Navicko padėjėja šioje apygardoje nurodoma Lina Šlamienė. Ji – Kėdainių konservatorių partijos skyriaus nario ir apygardos rinkimų komisijos nario Kęsto Šlamos žmona.

Įdomu ir tai, jog L.Šlamienės viešųjų ir privačių interesų deklaracija, kuri skelbiama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos svetainėje, papildyta sausio mėnesį – buvo pranešta apie jos darbą Seime pas parlamentarą.

Vadinasi, būsimojo apygardos rinkimų komisijos nario sutuoktinę būsimasis kandidatas toje apygardoje greičiausiai įdarbino būtent rinkimų kampanijos laikotarpiui.

Beje, L.Šlamienė nurodoma ir tarp finansinių A.Navicko rinkimų kampanijos rėmėjų. Tiesa, ji kandidatą parėmė simboline 100 eurų suma.