Tokie pontifiko žodžiai sukėlė audrą visame pasaulyje, jos atgarsiai atsirito į Lietuvą.
Bet ar Pranciškaus pareiškimas jau keičia Katalikų bažnyčios požiūrį į homoseksualumą ir gal net pripažįsta netradicinės seksualinės orientacijos asmenims teisę į vienalytes santuokas?
Toks posūkis neįvyko. Popiežius neišleido jokios naujos enciklikos, keičiančios nuo Senojo Testamento laikų įtvirtintą Bažnyčios dogmą, pagal kurią homoseksualūs santykiai – iškrypimas, nes prieštarauja prigimtinei lytinio akto prasmei – gyvybės pratęsimui.
Pora sakinių dokumentiniame filme Bažnyčios doktrinos pakeisti negali. Tačiau vargu ar Pranciškus atsitiktinai, tik pagautas emocijų, ištarė tuos žodžius, nors jo administracijai tai buvo visiška staigmena, ir Vatikanas kuriam laikui atsitvėrė nuo pasaulinės žiniasklaidos atakų tylos siena.
Žinoma, šis popiežiaus pasakymas sukėlė didžiulį dogmatiškai mąstančių Bažnyčios hierarchų ir dvasininkų nepasitenkinimą. Jie seniai kaltina Pranciškų, kad jis yra per daug kairiųjų pažiūrų, kuriam socialinis teisingumas, įvairių mažumų teisės rūpi labiau negu tikėjimo dogmos.
Dėl Katalikų bažnyčios skelbiamo popiežiaus neklystamumo principo retas kunigas drįsta atvirai pulti Pranciškų, bet jokių tikėjimo permainų nepripažįstantys tikintieji socialiniuose tinkluose liejo savo įtūžį.
Kita vertus, popiežiaus pasvarstymai apie homoseksualų teises neturėtų labai stebinti, nes iš esmės jis nepasakė nieko naujo, ko nebūtų kalbėjęs anksčiau, kai dar būdamas kardinolas siūlė šių žmonių santykius įteisinti civilinės sąjungos įstatymu.
Dabar filme Pranciškus šią mintį pakartojo: „Mums tik reikia turėti civilinės sąjungos įstatymą, kad jų santykiai būtų įteisinti.“
Vatikano atstovai patvirtino, jog Katalikų bažnyčios požiūris į santuoką nesikeičia – kunigai ir ateityje nesuteiks sakramento homoseksualų poroms.
Bet vis viena popiežiaus pritarimas jų civilinei partnerystei skamba revoliucingai, nes kai kuriose šalyse Bažnyčia aršiai priešinasi ir tokiam santykių įteisinimui.
Tiesa, ne tik Lietuvoje pasigirdo aiškinimų, kad Pranciškaus žodžiai neteisingai suprasti ar klaidingai išversti – esą jis kalbėjęs apie civilinio sugyvenimo įstatymą, kuris apibrėžtų homoseksualių porų teisinę apsaugą, bet ne apie santuokai artimą partnerystę.
Vienaip ar kitaip, jau vien Katalikų bažnyčios vadovo vartojama „šeimos“ sąvoka kalbant apie homoseksualius asmenis kelia Lietuvoje aistrų.
Bet žodžiai apie homoseksualų teisę į šeimą aiškinami kitaip – esą pontifikas tik raginęs šių asmenų tėvus, artimuosius jų neatstumti, o ne pripažinęs vienalyčius šeiminius santykius.
Bene smarkiausiai ietis dėl popiežiaus žodžių surėmė Laisvės partijos vadovė A.Armonaitė ir valstiečių lyderis R.Karbauskis.
Atviriausiai už homoseksualių porų santykių prilyginimą šeiminiams ryšiams kalbančiai Laisvės partijai popiežiaus žodžiai nuskambėjo itin patogiu laiku – kaip tik tomis dienomis kilo skandalas Šventežerio klebonui atleidus iš vargonininkės pareigų apie savo netradicinę seksualinę orientaciją prabilusią šios partijos kandidatę Kalvarijoje.
Tai buvo puiki proga A.Armonaitei piktintis, kad atsiranda žmonių, kurie bando būti šventesni už patį popiežių. Panašiai pontifiko žodžius vertino ir Liberalų sąjūdžio vadovė V.Čmilytė-Nielsen, pasidžiaugusi, kad tai paskatins Seimą patvirtinti jos teiktą Partnerystės įstatymą.
Tuo metu R.Karbauskiui teko aiškinti, kad popiežius turėjo galvoje ne vienalyčių šeimų įteisinimą, o tik turtinius ir civilinius tokių asmenų santykius, kurių teisiniam reguliavimui esą pritaria ir valstiečiai.
Dabar tai svarbiausia takoskyra tarp liberaliųjų ir konservatyviųjų politinių jėgų ginčuose dėl homoseksualių asmenų teisių.
Mažai partijų iš principo nepritaria bet kokiam homoseksualių santykių teisiniam sureguliavimui ir jos labai silpnai pasirodė Seimo rinkimuose.
Dėl požiūrio į šeimą su konservatorių vadais nesutarusio R.Dagio įkurta Krikščionių sąjunga tesulaukė 0,75 proc. rinkėjų paramos, o panašiai į homoseksualus žvelgianti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga neįveikė 5 proc. barjero.
Konservatorių gretose susilpnėjus krikčioniškajam sparnui ir jų sąrašo vedle tapus I.Šimonytei, šios partijos pozicija gali priartėti prie liberalų požiūrio į homoseksualių asmenų teises, o socialdemokratai seniai jam pritaria.
Naujame Seime valstiečiai bene labiausiai gali priešintis liberalioms Partnerystės įstatymo normoms, kuriomis homoseksualios poros būtų prilygintos šeimai.
Kad ir kaip būtų, popiežiaus mintys apie homoseksualus gali paskatinti Lietuvos parlamentarus bent jau įteisinti tokių porų finansinius ir paveldėjimo santykius, socialines garantijas, teisę gauti informaciją ligos atvejais, rūpintis susirgusiu partneriu.
