Prie bronzinio seklio pirmą kartą susirinkę policijos veteranai, laikydamiesi karantino taisyklių, pasveikino kūrėjus ir pažymėjo profesinę šventę. Paminklo atidarymo ceremonija atidėta dėl pandemijos grėsmės.
Sekliai – teisėtvarkos sargyboje
Salomėjos Nėries ir Vilties gatvių sankryžoje prieš karantiną atsiradusią neįprastą skulptūrą iškart pastebi ne visi. Detektyvų herojų primenanti seklio su skrybėle figūra, susiliejusi su akmenimis klotų senamiesčio gatvelių aplinka, beveik nepastebima čia vaikštinėjantiems žmonėms.
Netikėta akistata su paslaptingu personažu prie mūro sienos akylesnius praeivius sujaudina – ne visi supranta, ko jis čia laukia, ką seka iš pasalų, kodėl slapstosi prisiplojęs prie aptupėjusios tvoros.
Apžiūrėjusiems skulptūrą ramiau – skiriamasis ženklas ant bronzinio seklio apdaro primena, kad tai ne vaiduoklis, o nusikaltėlius persekiojantis, miestiečių ramybę ir turtą saugantis policijos pareigūnas.
Lietuvoje, pažymint kriminalistų dieną, renkami geriausi „Metų sekliai“. Šiemet antrus metus iš eilės šio konkurso laureatais tapo Klaipėdos apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
Kriminalistų grupė atskleidę painų nusikaltimą, į kurį įsipainiojo su įžūliais narkotikų platintojais susidėję juristai. Kai kurie įtariamieji netgi rengėsi susidoroti su jiems ant kulnų minusiais kriminalistais.
Trečią kartą prestižinio konkurso istorijoje garbingiausią „Metų seklio“ titulą pelnė moteris – simbolinė Šerloko Holmso pypkė atiteko uostamiesčio policijos kriminalistei, skyriaus vadovei Rasai Bružienei.
Idėją subrandino kriminalistai
„Naujas pandemijos šuoras neleido konkurso laureatų pasveikinti prie seklio skulptūros“, – apgailestavo nematomą kriminalistų veiklą viešojoje erdvėje pavaizdavęs klaipėdietis skulptorius Sergejus Plotnikovas.
Tačiau bronzinis seklys jau pradėjo savo tarnybą uostamiestyje. Originalaus kūrinio idėjos sumanytojas – Klaipėdos kriminalinės policijos veteranus vienijantis klubas.
Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, šio klubo vadovas, buvęs kriminalistas Vladimiras Plotkinas su bendraminčiais užsidegė pagerbti kolegas, kurie daug metų kovojo su nusikalstamumu.
Svarstyti įvairūs variantai – nuo memorialinių lentų, simblinių atminimo ženklų iki bareljefų. Iniciatyvą stabdė pedantiški valdžios atstovai, pradžioje išpeikę ir menininkų eskizus, ir nužiūrėtą vietą prie Danės upės, prie tilto. Netoliese - pastatas, kuriame tarpukariu veikė Teismo rūmai, o vėliau įsikūrė policija.
„Procesas dėl įvairių priežasčių, ginčų ir nesutarimų užsitęsė ilgiau nei mes tikėjomės. Galiausiai grįžta prie pradinio varianto – įvairių epochų policijos darbą atspindinčios seklio skulptūros“, – pasakojo V.Plotkinas.
Magiška policijos ženklo galia
Skulptūros sumanytojai ir kūrėjai į istorines asmenybes nesižvalgė, konkrečių gyvenimiškų modelių neieškojo – senamiesčio gatvių sankryžą papuošė apibendrinantis seklio kriminalisto personažas.
„Įsivaizduokite, naktis, vėjas siūbuoja gatvės žibintus, tarpuvartėje seklys seka pavojingą, galbūt net ginkluotą nusikaltėlį. Skulptūros pade įspraustas bato pėdsakas liudija, kad jis čia ne šiaip sau čia stovi“, – kūrinio idėją atskleidė S.Plotnikovas.
Bronzinio seklio apsiauste autentiškas tarpukario Lietuvos kriminalinės policijos ženklas irgi įsegtas neatsitiktinai – kūrėjai jam suteikė simbolinę prasmę.
Tokį ženklą verta pačiupinėti kaip kaminkrėčio sagą. Ir tada gali įvykti stebuklas – žmonės išvengs susitikimų su kišenvagiais, telefoninių sukčių atakų, kruvinų išpuolių, susirėmimų su nuožmiais plėšikais ir smurtautojais.
Skulptūra gatvėje prieinama visiems, todėl bronzinio seklio malonės gali paprašyti bet kas – užkietėję recidyvistai, policijos ieškomi arba prieš teismą jau stoję asmenys.
„Tokia pažintis viešoje vietoje juos galbūt privers susimąstyti, atsisakyti piktų kėslų, pasukti doros keliu, nelaukiant, kol bus nutverti ir uždaryti į belangę“, – magišką meno kūrinio galią akcentavo kūrėjai.
Rūsčios kasdienybės atšvaitai
„Nors kriminalistai išgarsinti romanuose, aštrus siužeto trileriuose, televizijos serialuose, seklio skulptūra uostamiestyje – pirmasis ir kol kas vienintelis policijos veiklą įprasminantis monumentalus kūrinys Lietuvoje.
„Manau, kad tokia skulptūra ne tik puošia senamiesčio erdves, bet prisideda prie naujos kartos policijos įvaizdžio kūrimo“, – pažymėjo prie šio projekto prisidėjęs klaipėdietis advokatas Osvaldas Martinkus.
Ne vieną uostamiestyje siautėjusių banditų gaują išklaidęs V.Plotkinas prisipažino, jog kūrinys virpina jo ir kolegų širdis: „Kai dalį gyvenimo pašventi tarnybai, paskui labai sunku viską nubraukti ir pamiršti net kitokius darbus dirbant“.
Su nusikaltėliais kovojusiems pareigūnams seklio skulptūra primins jų audringą praeitį, pavojus, šūvius iš pasalų, gaudynes, o miestiečiams – kriminalinės policijos pastangas užtikrinti visuomenės saugumą.
Lėšas „Sekliui“ aukojo rėmėjai – policijos pareigūnai, veteranai, jų draugai ir artimieji. Prisidėjo uostamiesčio verslininkas – našiai dirbančio Birių krovinių terminalo bendraturtis Igoris Udovickis.
