Tai jau ne pirmoji G.Kėvišo pergalė ginant savo reputaciją, o po šio LVAT sprendimo teismams vėl gali tekti nagrinėti ir jo atleidimo iš teatro teisėtumą, nes dabar panaikintu VTEK nutarimu remtasi svarstant net kelias bylas dėl tuometės kultūros ministrės L.Ruokytės-Jonsson veiksmų.
Žūtbūt išversti iš posto LNOBT vadovą, pasaulinio garso meno vadybininką užsibrėžusi L.Ruokytė-Jonsson ministerijoje ne ką daugiau ir nuveikė – keliavo po užsienio šalis į visokių meno renginių atidarymus, kol pati buvo premjero S.Skvernelio atleista.
Sunku pasakyti, kuo L.Ruokytei-Jonsson neįtiko G.Kėvišas. Gal ją kurstė kai kurie konservatorių veikėjai, matyt, patys norėję atsisėsti į LNOBT vadovo kėdę. Bet labiausiai šią ministrę kryžiaus žygiui turbūt įkvėpė tuometė prezidentė D.Grybauskaitė, kuriai LNOBT generalinis direktorius turėjo itin užkliūti dėl savo nepriklausomos laikysenos.
Etikos sargai tapo įrankiu susidorojant su G.Kėvišu – 2017 m. VTEK pripažino, kad jis neva sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus. Šie kaltinimai buvo grindžiami tik tuo, kad direktorius greta darbo LNOBT dar talkino sūnaus Martyno koncertų rengimu užsiėmusiai bendrovei ir bendradarbiavo su viešąja įstaiga „Vilniaus festivaliai“.
Nors jokia neteisėta G.Kėvišo veikla nebuvo nustatyta, likus vos trims savaitėms iki jo trečiosios kadencijos pabaigos jis buvo atleistas. Tačiau G.Kėvišas patiekė staigmeną su juo susidoroti siekusiai kultūros ministrei ir jos įkvėpėjai D.Grybauskaitei – vėl laimėjo paskelbtą konkursą į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas.
Tuomet G.Kėvišo persekiotojai pasitelkė tarp ES šalių bene vienintelėje Lietuvoje naudojamą metodą – Seime prastūmė jam vienam pritaikytas įstatymo pataisas, kuriomis iki jų priėmimo paskelbti konkursai laikomi negaliojančiais, jei jų laimėtojai dar nepradėję eiti pareigų.
Remiantis tuo G.Kėvišui nebuvo leista grįžti į LNOBT. Niekam daugiau ši teisės norma nė negalėjo būti taikoma. Suprantama, Konstitucinis teismas pripažino ją antikonstitucine, bet direktorius vis viena negrąžintas į LNOBT, remiantis tuo, kad jis neva pažeidęs tarnybinę etiką. Dabar ir šis argumentas išnyko. G.Kėvišui atsiveria galimybė įrodyti, kad 2017 m. jis buvo atleistas neteisėtai, ir prisiteisti įspūdingo dydžio žalos atlyginimą dėl pravaikštos.
Beje, neseniai Lietuvos valstybė dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir kitų teisėsaugos pareigūnų kaltės sulaukė niukso iš Europos žmogaus teisių teismo, priteisusio nepagrįstai atleistai ir 14 metų teisybės šalies teismuose ieškojusiai buvusiai teisėjai A.Šimaitienei beveik 106 tūkst. eurų nesumokėtos algos ir žalos atlyginimo.
Tuo pat metu Vilniaus apygardos teismas išteisino buvusį Santaros klinikos vadovą K.Strupą dėl kyšio paėmimo. Žinomo mediko kaltę STT mėgino pagrįsti slapta filmuotais vaizdais, bet teismas nepripažino, kad šmėkštelėjęs žalsvas popierėlis yra 100 eurų banknotas, o pacientės perduotame voke nebūtinai buvo kyšis.
G.Kėvišo atvejis rodo, jog ir VTEK priiminėja teisiškai nepagrįstus sprendimus, negana to, dar ir įsivelia į politikų rezgamas intrigas.
Įtarimų, kad etikos sargai pasiduoda politinėms įtakoms vien pastaruoju metu kilo ne kartą. Savotišku tokios priklausomybės simptomu gali būti laikomas VTEK požiūris į premjero S.Skvernelio keliuku vadinamos Upės gatvės remontą Vilniaus rajone. Kai valstiečių ir asmeniniai S.Skvernelio reitingai dar kilo, birželio pradžioje VTEK sugebėjo vienbalsiai nutarti, kad nėra pagrindo įžvelgti premjero ryšį su šio kelio asfaltavimu.
Tačiau pakako premjero sutuoktinei S.Skvernelei uždaroje feisbuko grupėje paraginti balsuoti už vidaus reikalų ministrę R.Tamašunienę dėl jos pastangų asfaltuoti Upės gatvę ir konservatoriams sukėlus triukšmą, VTEK po pirmojo Seimo rinkimų turo staiga pranešė, kad, remdamasi nauja infromacija, spręs, ar atnaujinti tyrimą.
Bet premjero sutuoktinės rašiniai feisbuke jokia nauja informacija nė nekvepia. Panašiau, jog VTEK paskatino kitkas – į valdžią gali ateiti konservatoriai, todėl geriau apsimoka jiems nusilenkti.
Juo labiau kad etikos sargai patys sulaukia kaltinimų įstatymų pažeidimais.
Antai iš VTEK Prevencijos skyriaus vadovo pareigų atleistas, bet teisme 20 tūkst. eurų kompensaciją prisiteisęs M.Siaurys apskundė keturis komisijos narius, kad jie nedeklaravo savo privačių interesų.
Įtarta, jog atleisti M.Siaurį VTEK spaudė Seimo pirmininkas V.Pranckietis.
Valstiečiai paviešino slapta įrašytą pokalbį, bylojantį, kad trys VTEK nariai ragino M.Siaurį patį išeiti iš darbo, nes jį atleisti reikalauja kai kurie Seimo nariai.
Maža to, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A.Širinskienė įtarinėjo etikos sargus sandoriu su generaliniu prokuroru E.Pašiliu, kai VTEK, net nepradėjusi tyrimo, jį išteisino dėl sprendimo paaukštinti dukros krikštatėvį, o prokurorai netyrė M.Siaurio mestų įtarimų komisijai.
Jau vien toks šleifas rodo, kad VTEK autoritetas smarkiai pakirstas.
