Šiuo metu absoliuti dauguma piliečių pilietybę įgyja gimdami ir pilną atsakomybę už juos iki sueis 18 metų neša tėvai. Visgi rinkimuose šių piliečių interesai, anot balsavimo teisės išplėtimo idėjos autorių, tiesiogiai neatstovaujami. Iškelta idėja kelia klausimą, kaip kistų rinkėjo ir politikos paveikslas, jei ši situacija pasikeistų.
Skirtingų Lietuvos politinių partijų atstovai balso teisės išplėtimo idėją vertina įvairiai. Tačiau, pasak jų, tai diskusijos vertas dalykas. O jei tokia diskusija iš tiesų įvyktų, Lietuva taptų pirmąja valstybe pasaulyje, kalbančia apie tokius demokratinio proceso pokyčius.
Politikai vertina nevienareikšmiškai
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen patikino, kad balsavimo teisės suteikimas nuo gimimo, kurią iki 18 metų įgyvendintų tėvai, yra diskusijos verta idėja.
„Tai būtų visai kitas ir įdomus požiūrio kampas. Apie šią idėją teko girdėti ir ji man pasirodė tikrai įdomi. Iš tiesų reikėtų diskusijos, kurioje dalyvautų ne tik politikai, bet ir ekspertai, kurie išsakytų savo nuomonę apie tokią galimybę“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Kad ši idėja galėtų būti svarstytina sutiko ir ilgametis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys, parlamentaras Algirdas Sysas. Diskutuoti rinkimų teisės išplėtimo klausimu, pasak jo, galima, bet prioritetu turėtų tapti ir dabartinio rinkėjų aktyvumo klausimas.
A.Sysui pritarė LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. Jis pabrėžė, kad „idėja, suteikti balso teisę nuo gimimo, skamba labai inovatyviai ir įdomiai“. Vis tik, jo nuomone, mąstant apie tokį pakeitimą, būtina įvertinti, ar jis iš tiesų padarys kiekybinį ar kokybinį pokytį.
„Viena vertus, atrodo, kad išplėsti balsavimo teisės supratimą būtų labai elementaru, kita vertus – kokias tai turėtų realias pasekmes? Ko mes iš to tikimės? Kad bus didesnis aktyvumas? Kodėl jis turėtų būti didesnis, jeigu savo balso teise nevisi žmonės naudojasi dabar? Jei turėsi savo rankose tris ar keturis balsus, labiau stengsiesi eiti į rinkimus? Ar siekiame geresnės atstovavimo kokybės?“, – tokius diskusinius klausimus kėlė G.Paluckas.
Kiek atsargesnė buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė. TS-LKD partijos narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės manymu, vaikų turintys asmenys, balsuodami galvoja ir apie savo vaikus bei jų ateičiai palankų politinį pasirinkimą.
„Toks atstovavimas, kokį mes dabar Lietuvoje turime, yra didžiojoje dalyje Vakarų pasaulio, kai rinkimų teisė įgyjama, sulaukus pilnametystės. Nemanau, kad už vaikus turėtų balsuoti tėvai. Kiekvienas ateinantis prie balsadėžės ir turintis vaikų žmogus, balsuodamas išreiškia savo poziciją apie tai, kokioje valstybėje linkėtų gyventi ateities kartoms“, – tikino ji.
Įžvelgia ir kitus prioritetus
Kalbinti politikai vieningai sutarė, kad svarbu imtis priemonių, susijusių su rinkėjų aktyvumo skatinimu, o kartu išskyrė kitus prioritetus, į kuriuos susitelkti vertėtų, siekiant didesnio rinkėjų aktyvumo ir geresnio piliečių atstovavimo.
„Šiandien galia ir galimybe išreikšti savo balsą labai daug žmonių tiesiog nepasinaudoja. Mano akimis, yra svarbiau aktyvinti, šviesti būtent šitą dalį žmonių, tai yra žmones, kurie jau turi balsavimo teisę, o ne plėsti jų ratą.
Matome, kad jau ir tie, kurie gali dalyvauti rinkimuose, nelabai nori to daryti. Buvo daug diskusijų, pavyzdžiui, ir dėl užsienio lietuvių apygardos ir balsavimo joje. Jei neklystu, ten yra apie pusė milijono darbingo amžiaus ir balso teisę turinčių gyventojų, bet balsuodavo, geriausiu atveju, apie 15-18 tūkstančių gyventojų. Tik šįmet aktyvumas buvo didesnis“, – pastebėjo A.Sysas.
Naudinga ir prasminga, anot TS-LKD ir Laisvės partijos atstovų, būtų galvoti apie rinkimų teisės suteikimą nuo 16 metų, balsuojant savivaldos rinkimuose.
„Būtų galima svarstyti, kalbant apie savivaldą, apie pasiūlymus, kurie jau buvo ir kuriais siūloma suteikti balsavimo savivaldos rinkimuose teisę nuo 16 metų. Neaišku, ar tai yra idėja, kuri sulauktų daug palaikymo, bet tai būtų lūkestis, kad įsitrauktų jaunesnė karta į tuos klausimus, kurie yra labai arti jų“, – tikino R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kaip pastebėjo Vytautas Mitalas, atstovaujantis Laisvės partiją, yra išties nemažai valstybių, kurios suteikia ir jaunesniems piliečiams teisę balsuoti savivaldos rinkimuose, tuomet balsavimas nuo 16 metų yra įmanomas. Jis tikino tokioms idėjoms pritariantis ir manantis, kad jos yra vertos svarstymo.
Užprogramuota kartų diskusija
Ilgametis socdemas A.Sysas, komentuodamas balsavimo teisės visiems piliečiams suteikimo idėją, ragino turėti omenyje, kad vaikų ir tėvų nuomonės neretai skiriasi.
„Visada yra tėvų ir vaikų konfliktas. Visi buvome jauni ir paauglystėje su tėvais nesutardavome visais klausimais. Tai dabar įsivaizduokime, kad tėvai už savo paauglius vaikus priiminėja politinius sprendimus. Ugdyti vaiką nuo mažų dienų, kalbant apie politinius dalykus, yra labai svarbu, kad apsisprendimas būtų sąmoningas.
Šiandien, po praėjusio pirmojo turo, labai sveikinu tai, kad įsijungė daugiau jaunų žmonių. Tačiau ar jie skaitė programas, labai abejoju. Buvo simpatiški veidai, gražūs lozungai, už juos ir prabalsavo“, – paaiškino jis.
A.Syso partijos kolega G.Paluckas atkreipė dėmesį ir į kitas diskutuotinas rinkimų teisės išplėtimo vietas. Anot jo, galima įžvelgti tam tikrą socialinį aspektą, nes tokiu atveju norintys turėti daugiau balsų, norės turėti daugiau vaikų. Vis tik, kaip pastebėjo G.Paluckas, demografinę padėtį gerinti reikėtų kitomis priemonėmis, o įvertinti svarbu tiek teigiamas, tiek neigiamas šio pasiūlymo puses.
„Ta idėja yra labai inovatyvi, įdomi ir galbūt čia yra tam tikras socialinio teisingumo ar pozityvaus diskriminavimo aspektas – jei turi daugiau vaikų, daugiau prisidedi prie visuomenės ateities, todėl tu turi turėti daugiau teisių nuspręsti negu tas, kuris vaikų neturi? Bet čia jau gali būti ir ne pozityvi, o tiesiog diskriminacija, nes tas, kuris vaikų neturi, tikrai gali padaryti didesnį indėlį į valstybės gyvenimą, nei tas, kuris turi, o ir susilaukti vaikų nevisi gali“, – teigė jis.
