Kaune yra keturios gatvės, kurioms suteikti Lietuvos prezidentų vardai. Vienos jų atnaujintos, kitose labiau tvarkosi patys gyventojai.
Labiausiai apleista yra Aleksandro Stulginskio garbei pavadinta Vilijampolėje esanti gatvė. Joje yra ir liūdnai pagarsėjęs namas, į kurio tvorą automobiliai atsitrenkia rekordiškai daug kartų.
Gyventojai daugybę metų prašo savivaldybės pagalbos, bet jos taip ir nesulaukia, todėl yra įsitikinę, kad kol čia kas nors nežus, niekas nepasikeis.
Savivaldybės atstovai kai kurių veiksmų imtis žada, bet kol kas svečių, kurie domisi A.Stulginskio asmenybe ir jo atminimo įamžinimu, į šią gatvę geriau nekviesti.
Pavadino dar tarpukariu
Vienai Vilijampolėje esančiai gatvei A.Stulginskio vardas buvo suteiktas dar 1931 metais, bet sovietmečiu – 1946-aisiais – pavadinimas buvo pakeistas ir ilgus metus ji vadinta Komjaunimo gatve.
Senasis pavadinimas sugrąžintas 1990 metais. Kokių nors ženklų, bylojančių apie prezidentą, joje nėra.
Čia stovi per 40 individualių namų, didesnė dalis jų išdygo dar tarpukariu. Taip pat yra ir daugiabučių, kurių daugiausia iškilo sovietmečiu. Gyventojai gali lankytis prie jų namų esančiame prekybos centre, veikia ir įvairių nedidelių bendrovių.
Vaikus kauniečiai gali vesti į du netoliese esančius darželius. Čia yra ir pastatas, kuriame laikinai mokosi Maironio gimnazijos mokiniai.
Pati gatvė gana duobėta, šaligatvis yra tik vienoje jos dalyje. Gatve vyksta intensyvus eismas, vietiniai gyventojai savo reikalais kulniuoja laviruodami tarp automobilių ir gatvės duobių.
Pagalbos nesulaukia daug metų
A.Stulginskio gatvės gyventojas Juozas Nevidauskas pasakojo, kad ir sovietmečiu čia vyko vienpusis eismas. Automobilių buvo mažiau, todėl ir pėstieji, ir mašinos įsitekdavo, mažiau trukdydavo vieni kitiems.
„Dabar Vilijampolėje tai trečioji pagal eismo intensyvumą gatvė. Daugiau mašinų lekia tik Raudondvario plentu ir Panerių gatve. Bet anie keliai sutvarkyti, o mūsų gatvė apleista.
Mašinos čia važiuoja labai greitai. Taip pat daug jų stovi prie gatvės. Kadangi šaligatvio nėra, pėstieji, norėdami jas apeiti, priversti rizikuoti gyvybe ir žengti į važiuojamąją kelio dalį. Ypač neramu dėl vaikų“, – guodėsi vyras.
Gyventojai savivaldybės daugybę metų prašo, kad gatvė būtų suremontuota, kad būtų įrengti šaligatviai.
„Šiokios tokios pagalbos sulaukėme tik prieš kelias savaites. Atsirado automobilių greitį iki 30 kilometrų per valandą ribojantys ženklai. Važiuojant A.Stulginskio gatve ir pasiekus sankryžą su Linkuvos gatve, dabar jau privaloma sukti būtent į ją, važiuoti toliau mūsų gatve uždrausta.
Teoriškai tai neblogi sprendimai, bet ženklų vairuotojai arba nepaiso, arba nepastebi“, – apgailestavo J.Nevidauskas.
Iš tiesų palaukus vos 10 minučių prie šios gatvių sankirtos buvo matyti, kad tik kas trečias vairuotojas paiso ženklo, nurodančio sukti dešinėn į Linkuvos gatvę. Greičio ribojimai daugeliui vairuotojų taip pat nė motais.
Vanduo semia namų rūsius
Bet tai dar ne visos A.Stulginskio gatvės bėdos. Ši judri Vilijampolės arterija atsiremia į Radvilų Dvaro gatvę.
Kai lyja, iš jos lietaus vanduo didžiuliais srautais teka į prezidento vardo gatvę, semia namų kiemus ir rūsius. Gyventojai kas kaip sugebėjo prie įėjimų į savo valdas išbetonavo užkardas vandeniui, bet toks spendimas mažai gelbėja.
„Vandens srautai į gatvę ir kiemus bėga todėl, kad Radvilų Dvaro gatvėje neveikia vandens nuotekų sistema. Savivaldybės atsiųsti darbininkai tik prie vienų gatvės pakraštyje įrengtų kanalizacijos grotelių supylė nedidelį kauburį asfalto. Tai juokinga, nes tokia užkarda vandens nesulaiko ir nenukreipia kur nors kitur“, – stebėjosi J.Nevidauskas.
Vairuotojus teko ir gaivinti
Bene garsiausia A.Stulginskio gatvės vieta yra jau minėta sankirta su Linkuvos gatve. Į jos kampe stovinčio nuosavo namo tvorą nuolat atsitrenkia automobiliai. Šiame name gyvenanti Violeta Morkūnienė pasakojo, kad pastarąjį kartą automobilis į tvorą rėžėsi prieš 2 savaites.
„Vyras su sūnumi dar tik remontavo tvorą po ankstesnio eismo įvykio, bet nespėjo jos sutaisyti, kai kitas automobilis tvorą pramušė ir vėl įlėkė tiesiog į kiemą“, – pasakojo moteris.
Pasak kaunietės, per pastaruosius 5 metus tai yra nutikę maždaug 30 kartų. Dažniausiai taip nutinka dėl to, kad vairuotojai nesilaiko saugaus greičio.
„Kartais išverstą tvorą randame po nakties, kas tai padarė nežinia, nes vairuotojai pasprunka. Avarijų nutinka ir dienomis. Yra tekę į tvorą atsitrenkusius ir ją nuvertusius išsigandusius vairuotojus ir raminti, ir valerijono lašų bei vandens jiems nešti. Mes patys taip pat patiriame nuolatinę įtampą“, – guodėsi moteris.
V.Morkūnienė sakė, kad seno medinio namo ir tvoros draudikai įsipareigojimų vengia. Nuostolius už patirtą žalą – sulaužytą tvorą – dažniausiai atlygina automobilius apdraudusios bendrovės.
„Vis prašyti pinigų, tikėtis, kad sumokės, ir jų laukti nėra malonu. Už tai, kad nesiimama kokių nors saugumo priemonių, savivaldybę galėtume paduoti į teismą, bet nenorime įsivelti į teisminius procesus. Keista, kad ir draudimo kompanijos to nepadaro“, – svarstė V.Morkūnienė.
Padės tik skaudi nelaimė?
Moteris pasakojo, kad kasdien rizikuoja savo sveikata bei gyvybe ir eidama gatve, kurioje nėra šaligatvių.
„Kartą gatvę kirtau ne per pėsčiųjų perėją, keli metrai nuo jos. Už tai gavau baudą. O tai, kad daugybė žmonių rizikuoja kasdien vaikščiodami tarp automobilių, niekam nė motais. Taip, matyt, bus tol, kol kas nors bus mirtinai sužalotas“, – kalbėjo A.Stulginskio gatvės gyventoja.
Gyventojai nežino, kodėl ši gatvė pavadinta prezidento garbei, nes jis gyveno kitose miesto vietose.
„Jei kas nors domėtųsi A.Stulginskio atminimo įamžinimu, čia pakviesti svečių būtų gėda“, – sakė J.Nevidauskas.
Vilijampolėje yra ir dar vieno prezidento – Kazio Griniaus – garbei pavadinta gatvė. Joje stovi keli sovietmečiu pastatyti daugiabučiai, vienas naujas gyvenamasis pastatas, atnaujintas verslo centras, prekybos centras bei apleistas komercinės paskirties statinys.
Problemas spendžia patys
Šios gatvės danga gana nebloga, šaligatviai – taip pat. Ši transporto arterija lyg diena ir naktis skiriasi nuo A.Stulginskio gatvės, joje tvyro ramybė, tarsi būtum toli nuo judraus gyvenimo.
K.Griniaus vardas gatvei taip pat buvo suteiktas 1931 metais, sovietmečiu ji vadinta bolševiko Kazio Giedrio vardu. Senasis pavadinimas grąžintas 1991 metais.
K.Griniaus gatvės gyventoja Birutė džiaugėsi, kad nors gyvena visai greta plačios ir judrios Varnių gatvės, triukšmas nuo jos iki daugiabučių beveik neatsklinda. Sovietmečiu pastatytų daugiabučių kiemuose auga seni medžiai, patys gyventojai puoselėja savo kiemus, augina įvairius dekoratyvinius augalus.
„Mūsų daugiabutis yra vienintelis atnaujintas gyvenamasis namas K.Griniaus gatvėje. Esame įsteigę bendriją. Savo lėšomis kiemo takus išklojome trinkelėmis. Stengiamės tvarkytis, nes čia gyventi gera. Visai greta yra Neries krantinė, kur malonu pasivaikščioti. Mums čia nieko nestinga. Galbūt ir prezidentui patiktų, jei galėtų čia apsilankyti“, – šypsojosi moteris.
Pakeitė Signalo pavadinimą
Dar viena rami ir neilga gatvė, kuriai suteiktas partizano ir su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago vardas, yra Eigulių gyvenamajame rajone. Joje tėra penki 5 ir 9 aukštų daugiabučiai bei vaikų lopšelis-darželis.
„Ši gatvė buvo suformuota apie 1975 metus. Tada pastatyti ir daugiabučiai. Sovietmečiu ji vadinosi Signalo gatve.
Kodėl jai suteiktas A.Ramanausko-Vanago vardas, nežinome. Bet tuo labai didžiuojamės“, – tikino šioje gatvėje gyvenanti Raminta Bubnelytė.
Moteris sakė, kad gatvė ir įvažiavimai į namų kiemus prieš kiek laiko buvo duobėti, bet neseniai čia paklota nauja asfalto danga. Gyventi dabar čia patogu ir jauku, kiemuose auga medžiai, netoli yra Kalniečių parkas.
Dabar sprendimu patenkinti
Bene labiausiai prižiūrima yra Antano Smetonos vardu pavadinta alėja, esanti Panemunėje, besidriekianti palei Nemuną.
2017 metais alėja buvo rekonstruota, paklota nauja asfalto danga, nutiesti šaligatviai, įrengtas gatvės apšvietimas, pasodinta naujų medžių. Gatvėje gausu tarpukariu iškilusių medinių geriau ar blogiau prižiūrimų vilų, greta – sovietmečiu statyti daugiabučiai.
Gyventojai lankosi nedidelėje parduotuvėje. Prie vienos transporto stotelės – namelis su knygomis. Vietiniai žmonės ir daugybė kitų kauniečių atvyksta į čia esantį paplūdimį. Greta jo įrengta nemažai įvairių žaidimo aikštelių. Iš A.Smetonos alėjos galima patekti į Panemunės šilą, kurio infrastruktūra taip pat neseniai atnaujinta.
A.Smetonos alėjoje gyvenanti Aistė Virbilienė pasakojo, kad daug metų didelę problemą gyventojams kėlė ne pati gatvė, bet šaligatviai.
„Medžių šaknys dangą buvo iškilnojusios, eiti neužkliūvant už suskilusio grindinio buvo nelengva. Kai senus medžius savivaldybė pradėjo kirsti, jų buvo gaila, turbūt dar daug kas atsimena, kaip kauniečiai juos bandė ginti.
Bet dabar, kai matau, kaip gražiai auga nauji medžiai, kokia gera gatvės ir šaligatvių danga, turiu pripažinti, kad miesto vadovų sprendimas buvo tinkamas“, – sakė moteris.
A.Smetonos alėjos gyventoja pastebėjo, kad kai gatvė buvo atnaujinta, gyventojai ėmėsi ir pastatų atnaujinimo darbų.
„Ypač puiku, kad atnaujinta viena kita medinė vila. Šie namai yra didžiausia alėjos puošmena“, – permainomis džiaugėsi moteris.
Augo ir prezidento ąžuolas
Panemunės istoriją tyrinėjantis šio gyvenamojo rajono gyventojas Rimantas Švedas priminė, jog Aukštoji Panemunė Kauno miesto dalimi tapo 1931 metais.
Pagrindinei gatvei tais pačiais metais buvo suteiktas ir A.Smetonos alėjos vardas. Sovietmečiu ji vadinta rašytojo Jono Biliūno vardu. Pavadinimas grąžintas 1990 metais.
„Istorijos šaltiniuose rašoma, kad prezidentas, automobiliu atvažiavęs iki šios gatvės, sėsdavo ant žirgo ir mėgdavo ja joti iki Panemunės šilo, ten pramogaudavo“, – pasakojo R.Švedas.
Tada alėjoje ir aplinkinėse gatvėse buvo statoma nemažai vilų, vietovė buvo pripažinta kaip kurortas. Panemunės paplūdimys taip pat jau garsėjo tarpukariu.
„Vyrai ir moterys anuomet negalėjo maudytis kartu, už tai grėsė bauda arba mėnuo arešto. To meto ponios maudydavosi vilkėdamos ilgas plonas sukneles, o pastebėjusios netoli esantį vyriškį bėgdavo šaukdamos.
Paplūdimio vietoje buvo aukštos tvoros iš lentų, už kurių galėjo degintis nudistai. Veikė įvairūs atrakcionai. Nemune buvo įrengtos maudyklos su šokinėjimo tilteliais.
Iki šios vietos prezidentas A.Smetona kaip tik ir mėgdavo joti. Kadangi vietovė buvo sutvarkyta, čia jis praleisdavo nemažai laiko. Sakoma, jog netgi buvo pasodinęs ąžuolą, tačiau sovietmečiu jis išrautas“, – kalbėjo Panemunės istorijos tyrinėtojas.
Remontuos, bet kada – nežino
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis pranešė, kad jokių remonto darbų K.Griniaus, A.Ramanausko-Vanago gatvėse ar A.Smetonos alėjoje nenumatyta, nes dalyje jų neseniai atlikti remonto darbai, kitur jų nereikia, skundų dėl to iš gyventojų nėra gauta.
„Apie problemas A.Stulginskio gatvėje žinome. Šį rudenį greta jos esančioje Radvilų Dvaro gatvėje bus atliekami vandens nuotekų sistemos valymo ir atnaujinimo darbai, nes ši sistema yra suirusi, užsikimšusi. Kai ji bus sutvarkyta, A.Stulginskio gatvės lietaus vanduo nebeturėtų semti“, – sakė A.Pakalniškis.
Jis tikino, kad čia viena, čia kita šios gatvės atkarpa paremontuojama. Visos gatvės atnaujinimo darbai kada nors vyks, bet kada, kol kas nesuplanuota.
Tvoros niokotojus stabdys atitvaras?
Martynas Matusevičius
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas
„Atsižvelgiant į A.Stulginskio gatvės gyventojų skundus, buvo pastatyti greitį ribojantys ir į vieną A.Stulginskio gatvės atkarpą važiuoti draudžiantys ženklai.
Pastebiu, kad apie šią naujovę žmonės vieni kitiems praneša socialiniuose tinkluose, tikimės, kad prie šių ženklų kauniečiai netrukus pripras ir ims laikytis taisyklių.
Apie tai, jog į vieno namo tvorą vis įlekia automobiliai, savivaldybei taip pat žinoma.
Toje vietoje važiuoja viešasis transportas, todėl įrengti kalniuko, kuris verstų vairuotojus sulėtinti greitį, negalima. Bet jei dar nors vienas atvejis, kai automobilis į tvorą įvažiuos bus, toje vietoje statysime atitvarą.
Kitose prezidentų pavardėmis pavadintose gatvėse eismo ribojimų ar pakeitimų nenumatyta.“
