Tai, kad A.Goštauto gatvėje esanti statybininkų tvora yra puiki ir nemokama vieta reklamai, pernai per rinkimus į Europarlamentą pirmasis pastebėjo rinkimų komitetas „Lemiamas šuolis“, reklamavęs savo kandidatą Paulių Kunčiną.
Jo plakatai ant tvoros kabėjo dar ilgai ir po rinkimų. Pasirodo, konkurentams tai nepraslydo pro akis.
Šiemet visos partijos, kurios tik galėjo ir turėjo plakatų, sukabino savo agitaciją ant šios tvoros. Tiesa, nebuvo atkreiptas dėmesys, kad tai sėkmės rinkimuose neatneša, – P.Kunčinas į Europarlamentą nepateko.
Kandidatus statybvietės traukia – nemažai tokių plakatų buvo ir ant „Neringos“ viešbučio tvoros.
Surinko septynis maišus
Kioskas, ant kurio iškaba „Vaisiai, daržovės“. O po ja – kandidatų plakatai. Tie, kurie juos kabino, turbūt nepakėlė akių. Antraip kažin ar būtų pasirinkę šią vietą.
Kiosko prie Vilniaus esančiame Lentvaryje nuotrauka išplito interneto erdvėse, ji buvo bene linksmiausia per šiuos rinkimus.
Dar kažkas sostinėje užfiksavo kandidatų plakatus, pakabintus prie rodyklės į tualetą.
Tačiau bendrovės „City Service“ Komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis pripažino, kad šiemet plakatų bei lankstinukų, kabančių ant tvorų, medžių, kitų paviršių, gerokai sumažėjo.
„Mūsų darbuotojai pasibaigus rinkimams neturi prievolės plėšyti plakatus. Mes tik surenkame tuos, kurie mėtosi ant žemės.
Pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį prie „Neringos“ viešbučio teko rinkti 300 metrų spinduliu išsisklaidžiusius plakatus – iš viso pririnkome 7 maišus“, – pasakojo P.Ugianskis.
Jis pastebėjo, kad daugiausia plakatų kabinama ant apleistų pastatų, medinių apsauginių tvorų Senamiestyje bei Naujamiestyje. Savivaldybė už plakatų surinkimą papildomai pinigų įmonei nemoka.
Nusižengimų neįžvelgė
Ar dėl to, kad rinkimų plakatai kabinami nenustatytose vietose, teršiamas miestas, buvo nubaustas nors vienas asmuo? Nors už šiukšlinimą skiriamos baudos, už plakatų klijavimą, pasirodo, ne.
Savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė patarė tuo klausimu kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). Tačiau ji yra tik rinkimų organizatorė ir kitokių pažeidimų fiksuotoja.
Štai prieš pirmąjį rinkimų ratą VRK gavo kelias dešimtis pranešimų apie agitacijos pažeidimus, didelė dalis jų susiję su agitacija socialiniuose tinkluose.
Apie tai, kad plakatai buvo iškabinti nenustatytose vietose, – nė vieno pranešimo.
Policija daugiausia pranešimų gavo apie sugadintus ar neleistinus plakatus, tačiau naujų ikiteisminių tyrimų nepradėjo, nė vienas asmuo nenubaustas.
Dauguma veidų – pažįstami
Anot viešųjų ryšių eksperto Mykolo Katkaus, plakatai naudojami tada, kai norima sukurti stiprų vizualinį identitetą arba pristatyti naują žmogų, politinę jėgą.
„Per šiuos rinkimus problemą pristatyti naujus žmones sprendė tik Laisvės partija, kuri negavo valstybės finansavimo ir turėjo mažiau lėšų. Išskyrus socialdemokratus, kitoms partijoms tikslas pristatyti savo žmones nebuvo toks aktualus“, – taip M.Katkus paaiškino, kodėl šiemet apskritai mažiau plakatų.
Be to, vaizdinė reklama yra brangesnė, todėl partijos mieliau naudojosi socialiniais tinklais ar interneto reklamos paslaugų linijomis.
Apskritai partijos, išskyrus Darbo, agitacijai turėjo mažiau lėšų. Todėl, M.Katkaus žodžiais, jos atmetė tai, kas būtų gerai, ir naudojosi tik tuo, be ko negalėjo išsiversti.
Mažiau veidų ir internete
„Partijos turbūt nusprendė: geriau ne perpaišyti plakatuose kandidatų veidus, o eiti tiesiai pas rinkėjus, bandyti juos pasiekti internetu, turiniu, pasakojimu“, – dėstė viešųjų ryšių ekspertas.
Ar plakatai jau yra atgyvena? M.Katkus su tuo nesutiko ir vėl kaip pavyzdį minėjo Laisvės partiją: „Jeigu ji būtų turėjusi pakankamai lėšų, tikrai visą Vilnių būtų ištapetavusi plakatais.“
M.Katkus pastebėjo, kad šiemet buvo mažai ne tik plakatų, bet ir skrajučių, lankstinukų, laikraščių, kuriais paprastai būdavo užkišamos pašto dėžutės.
Vadinasi, vaizdinė reklama nepasiekė dalies gyventojų, ypač tų, kurie nesinaudoja internetu?
M.Katkaus nuomone, plakatų, skrajučių ir lankstinukų gerokai sumažėjo tik Vilniuje: „Regionuose naudoti vaizdinę reklamą yra gerokai prasmingiau – ten, kur mažiau interneto vartotojų.“
