Nuteista, išteisinta, byla nutraukta dėl senaties, po to iškelta nauja, kurioje pripažinta kalta, daugybė skundų ir pergalė Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) – taip pastaruosius 14 metų sukosi 49-erių A.Šimaitienės gyvenimas.
2006 metais apkaltinta suklastojusi dokumentus senoje buto privatizavimo byloje ir nuo to laiko mynusi prokuratūros, policijos, STT ir teismų slenksčius, A.Šimaitienė dabar gali atsikvėpti – teisinis persekiojimas baigtas, o jos sąskaitą papildys įspūdinga suma.
– Esate pirmoji lietuvė, kuriai EŽTT priteisė tokią didelę sumą. Kaip dabar jaučiatės? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Šimaitienės.
– Gerai, tačiau norėčiau pabrėžti, kad ši suma nėra kompensacija už patirtą žalą, o mano alga, kuri apskaičiuota už tą laiką, kai buvau nušalinta nuo teisėjo pareigų.
Pagal įstatymus ją man turėjo sumokėti, bet nesumokėjo. Kompensacijos gavau tik 6500 eurų.
– Kaip teisėja tapo teisiamąja?
– Tai, kas vyksta mūsų teisinėje sistemoje, kartais man primena posakį, jog esi kaltas vien dėl to, kad gimei. Taip ir mano atveju – esi kalta vien todėl, kad tapai teisėja.
Iškart mane pasmerkė, paskelbė kalta, nors niekas nesigilino į tą bylą, kurioje buvau kaltinama piktnaudžiavimu ir klastojimu.
Niekam nebuvo įdomu, kad toje byloje tik pripažinau močiutės teises lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, kuriame ji gyveno nuo 1945 metų. Savivaldybė pati jai pardavė butą, o po to įrodinėjo, kad jos atstovai nedalyvavo byloje.
Niekas nežino, kad tas namelis, kaip ir daugelis kitų Šnipiškėse, sudegė – vieni jo gyventojai buvo išvežti į Didžiasalį, kiti dar kažkur, o močiutė, kuri buvo privatizavusi tą žemės gabalėlį, matyt, nesutarė dėl kainos su bendrove, kuri norėjo ten kažką statyti.
– Manote, kad į teisėsaugos akiratį patekote vien todėl, kad kažkam sutrukdėte užgrobti žemę Vilniaus centre?
– Manau, kad taip. 2006 metais mane apkaltino, kad aš 2001-aisiais suklastojau sprendimą. Tada buvo gauti du vienodi skundai, net su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis. Vienas buvo anoniminis, pasirašytas kaimynų, kitas tokios ponios, kuri dirbo savivaldybėje sekretore.
Mane kaltino, kad sprendime buvo įrašyta, jog priimant sprendimą dalyvavo savivaldybės atstovė, bet į bylą nebuvo įsiūta šaknelė, kurią ji pasirašė.
Dėl to iškėlė bylą, nors čia nėra jokios logikos – net mano sekretorė teisme sakė, kad jei ji būtų norėjusi ką nors suklastoti, būtų tai dariusi kitaip.
– Pasibaigus vienai bylai jums buvo iškelta antroji. Dėl ko?
– Antrą bylą iškėlė po prezidentės Dalios Grybauskaitės nurodymo patikrinti visas bylas, kurias aš nagrinėjau.
Mane kaltino padėjus sukčiauti, jei gerai prisimenu pavardę, Vitalijui Viničenkai. Buvo kalbama apie pusantro milijono litų vertės sklypą M.K.Čiurlionio gatvėje.
Nors aš toje byloje tik nustačiau juridinę reikšmę turintį faktą, buvau pripažinta kalta, nes 1998 metais kartu su tuo asmeniu net tris mėnesius mokėmės tame pačiame kurse.
Ši byla man buvo dar skaudesnė nei pirmoji, nes, pasirodo, bendrininkavimui nustatyti nereikia nieko, užtenka, kad kažkur kažkada susitikote koridoriuje.
Tiriant šią bylą man buvo iškelta ir trečioji, esą dėl dokumento vagystės.
V.Viničenka į STT atnešė mano sprendimo originalą. Jie atliko ekspertizę, kuri patvirtino, kad sprendimas tikras, mano parašas tikras, bet po kiek laiko sprendimo originalas dingo iš bylos. Po 8 mėnesių pakvietė jie mane į STT ir pasakė: pavogei, iškelta dar viena byla.
Man susipažįstant su byla kabinete buvo trys tyrėjai, be to, visur buvo filmuojama, kaip aš galėjau tą sprendimą pavogti, o ir kam? Man tai visai nenaudinga.
– Ar jaučiate didelę nuoskaudą, kad netekote teisėjo darbo?
– Dažnai pagalvoju, kad nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą.
Manau, kad jei būčiau likusi šiame darbe, gal neturėčiau didžiausios dovanos – dviejų nuostabių vaikų, nebūčiau galėjusi jiems skirti daugiau laiko, nes dirbant teisėja tai neįmanoma.
