Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) neskundžiamas sprendimas, paneigiantis buvusio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Gintauto Kėvišo tarnybinės etikos pažeidimą, turėtų grąžinti ant stalo teismuose pralaimėtas bylas.

„Iškėliau nemažai bylų, bet ši pergalė man ypatinga, nes panaikino priežastį, dėl kurios buvau ujamas, juodinamas, atleidinėjamas iš darbo“, – taip po šią savaitę LVAT paskelbto sprendimo kalbėjo 65-erių G.Kėvišas, jau daugiau kaip trejus metus ieškantis teisybės teismuose.

Po kelių nesėkmių teismuose buvęs LNOBT generalinis direktorius sulaukė Temidės tarnų žodžio, kuris gali pasukti nauja vaga visą jo bylinėjimosi istoriją.

Kyšojo politikų ausys

Dar vadovaujant teatrui G.Kėvišui ne vienus metus bandyta priklijuoti „sistemingai painiojančio viešuosius ir privačius interesus“ etiketę. 2017-aisiais tokiu jį pripažino ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Mat G.Kėvišas buvo susijęs su sūnaus Martyno bendrove „Riverside Music LTD“, taip pat kita savo darboviete – viešąja įstaiga „Vilniaus festivaliai“.

Prieš garsųjį vadybininką nukreipto vajaus pradžia tapo 2016-ųjų lapkritį žurnalisto Šarūno Černiausko, vėliau pašalinto iš 15min.lt redakcijos, publikacija, kurioje paskelbta, jog neva „Operos pinigai byra G.Kėvišo šeimai“.

Į skandalo kurstymą netrukus įsitraukė kai kurios kitos žiniasklaidos priemonės, aukščiausi šalies politikai.

Kultūros ministerijos užsiundyta LNOBT vadovą ne kartą tarkavo VTEK.

Bet LVAT šią savaitę pripažino, kad komisijos kaltinimai buvo nekonkretūs ir neaiškūs, ji pažeidė G.Kėvišo teises į gynybą – tinkamai neinformavo apie atliekamus tyrimus ir neleido paaiškinti reikšmingų aplinkybių.

Be to, tuometis VTEK narys Virginijus Kanapinskas buvo paskirtas komisijos pirmininku nesilaikant įstatymu nustatytos tvarkos, o politikų išsakytos nuomonės prieš etikos sargams priimant sprendimą ir jų paminėjimas sprendime nesiderino su viešojo administravimo subjektui keliamais skaidrumo, nešališkumo ir objektyvumo reikalavimais.

Todėl išplėstinė LVAT kolegija panaikino 2017-aisiais priimtą VTEK sprendimą dėl G.Kėvišo. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Šiuo metu visi VTEK sprendimai G.Kėvišo atžvilgiu yra teismų panaikinti, o jau anksčiau – ir dauguma sprendimų dėl kitų teatro darbuotojų, kurie buvo nepagrįstai apkaltinti netinkamai deklaravę ar nedeklaravę viešųjų ir privačių interesų.

Bylos tapo skylėtos

Tačiau G.Kėvišo bylos, sukurptos interesų painiojimo pagrindu, – vis dar teismuose. Buvęs LNOBT vadovas įsitikinęs: jis iš darbo net du kartus buvo atleistas nepagrįstai, ir iki šiol tai įrodinėja.

Pirmą sykį generalinį direktorių atleido likus trims savaitėms iki trečiosios kadencijos pabaigos.

Tada atleidimo motyvas buvo VTEK sprendimas, kuris dabar anuliuotas. Pirmųjų instancijų teismai tą atleidimą pripažino teisėtu, o Aukščiausiasis teismas bylos nepriėmė.

Antrą kartą G.Kėvišas buvo nušalintas nuo pareigų Kultūros ministerijai panaikinus jo laimėto konkurso vadovauti teatrui ketvirtą kadenciją rezultatus. Mat Seimas suskubo priimti įstatymo pataisas, pagal kurias iki jų priėmimo paskelbti konkursai negalioja, jei jų laimėtojas pareigų eiti nebuvo pradėjęs.

Tuo metu Lietuvoje šią pataisą buvo įmanoma pritaikyti vieninteliam G.Kėvišui. Ji ir buvo pritaikyta.

Konstitucinis teismas pataisą pripažino antikonstitucine, bet Vilniaus apygardos administracinis teismas G.Kėvišo nušalinimą nuo pareigų pripažino teisėtu apeliuodamas į „nusižengimus“.

Buvęs LNOBT vadovas beveik dešimt metų įvairių institucijų buvo persekiojamas ir dėl esą neskaidrios teatro rekonstrukcijos. Tačiau 2018-aisiais Generalinė prokuratūra galutinai panaikino visus įtarimus nenustačius jokių pažeidimų.

Kantrybė dar neišseko

„VTEK sprendimo anuliavimas man svarbus ne tik dėl kitų bylų, bet ir moraline prasme. Nuo bylinėjimosi pradžios jaučiausi teisus, su manimi buvo pasielgta neteisingai. Dėl to aš kantriai, ramiai, be pykčio ir niekam nekerštaudamas atlikau visus teisinius procesus ir savo nekaltumą įrodžiau. Sustoti neketinu“, – „Lietuvos rytui“ sakė G.Kėvišas.

Iš viso buvo iškeltos net septynios bylos dėl įvairių tuometinės kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson sprendimų. Pastaroji buvo net sustabdžiusi LNOBT tęstinį finansavimą dėl esą neskaidrios vadovybės veiklos.

„Kitą žmogų toks ilgas, ištvermės reikalaujantis procesas galbūt išvargintų ir pribaigtų. Mane gelbėjo kita veikla. Kartais net primiršdavau tuos teismus“, – teigė buvęs LNOBT vadovas.

Palikęs teatrą G.Kėvišas sutelkė dėmesį į sūnaus įmonę „Riverside Music LTD“, kuriai labai pravertė patyrusio menų vadybininko patirtis. Pastaraisiais metais ši kompanija surengė daug koncertų svetur su ryškiausiomis operos žvaigždėmis ir orkestrais, bendradarbiavo su garsiais Italijos, Ispanijos, Vokietijos teatrais.

G.Kėvišas kiekvieną savaitę leisdavosi bent į vieną kelionę, keliskart per metus kirsdavo Atlantą, todėl sėslumas dėl pandemijos jam buvo ne mažesnis išbandymas už teismų maratoną.