Šviesios atminties diplomatas gelbėjo ir karo baisumus patyrusius lenkų pabėgėlius.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo šalies prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Nausėdiene, Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kiti kviestiniai svečiai.
Į Č.Sugiharos pagerbimo šventę atvyko ir skulptūros autorius Martynas Gaubas.
„Šiandien Kaune atidengiame paminklą žmogui, kurio žmogiškumas ir drąsa seniai tapo moraliniu kelrodžiu. Č.Sugihara sugrįžta ten, kur prieš 80 metų dalijo vizas į gyvenimą žydų pabėgėliams, ieškojusiems Lietuvoje saugios užuovėjos nuo karo negandų. Nors Kauno, kaip ir visos Lietuvos laisvę sutrypė okupantai, jos dvasia toliau gyvavo Č.Sugiharos ir kitų Pasaulio tautų teisuolių, diplomatų, kunigų, gydytojų, valstiečių darbuose.
Rizikuodami savo gyvenimais, kad išgelbėtų kito žmogaus gyvybę, jie kartu gelbėjo pasaulį nuo fizinio ir moralinio susinaikinimo
Šiandien mums svarbu įveikti ne tik pandemiją, bet ir kitas grėsmes, su kuriomis susiduria žmonija. Privalome nukenksminti ne tik koronavirusą, bet ir antisemitizmo, tautinės, rasinės, religinės neapykantos virusus. Turime remti mums artimus kaimynus ir tolimų kraštų žmones, kovojančius dėl savo orumo ir laisvės“, – kalbėjo G.Nausėda.
Pasak prezidento, Lietuva turi plačių galimybių su Japonija plėtoti ne tik politinius, bet ir ekonominius, kultūrinius ir akademinius mainus. Jis tikisi, jog kitąmet per olimpiadą į šią šalį atvyks kuo daugiau sirgalių iš Lietuvos, kurie aplankys ir Č.Sugiharos memorialą Jaotsu mieste.
Skulptūrą kūrė nei 2 metus
Paminklas iškilo S.Daukanto gatvėje, šalia „Metropolio“ viešbučio, kuriame Č.Sugihara pasirašinėjo „gyvybės vizas“ prieš išvykdamas iš Lietuvos.
Kūrinys vaizduoja ratu į dangų besiveržiančias gerves, o diplomato žygdarbį primins Č.Sugiharos antspaudas ir lietuvių, japonų, anglų ir jidiš kalbomis išgraviruoti žodžiai: „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėji visą pasaulį“.
Skulptūros kūrimo darbai truko daugiau nei dvejus metus. Jos atidengimas vainikuoja visoje Lietuvoje šią savaitę vykstančius renginius, skirtus pagerbti buvusio Japonijos konsulo atminimui.
Sugiharos savaitės metu renginiai vyksta Kaune, Vilniuje, Druskininkuose ir Telšiuose.
Veiklą primena ir fotografijos
Visai šalia skulptūros, Laisvės alėjoje, veikia fotografijų paroda „Kauno draugai Japonijoje“, kurioje pristatomos trys Japonijos savivaldybės, užmezgusios tamprius ryšius su buvusia Lietuvos laikinąja sostine.
Šiose nuotraukose – ryškus paties diplomato pėdsakas: Č.Sugiharos gimtinė, Gifu prefektūra, taip pat Japonijos miestas Curuga, kur išsilaipino jo išgelbėti žydai.
„Simboliška, kad minint 80-ąsias konsulo veiklos Kaune metines, monumentas iškilo būtent greta Laisvės alėjos – juk Č.Sugihara tūkstančiams žmonių dovanojo laisvę.
Tikiu, kad tai dar labiau sutvirtins lietuvių, japonų ir žydų tautas mus jungiančioje istorijoje“, – teigė Kauno meras V.Matijošaitis.
Gelbėjo net traukinyje
Japonijos konsulu Kaune Č.Sugihara dirbo 1939-1940 metais.
Siaučiant karui, jis ištiesė pagalbos ranką maždaug 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų.
Diplomatas padėjo jiems pabėgti iš Europos, išduodamas jiems tranzitines Japonijos vizas.
1940 metų rugsėjį, kai konsulatas jau buvo uždarytas, Č.Sugihara pasirašinėjo vizas „Metropolio“ viešbutyje.
Pasiaukojančio triūso konsulas nenutraukė iki paskutinio momento – pildė vizas prieš išvykstant traukiniui į Berlyną ir mėtęs jas pro langą.
Manoma, jog bendras „gyvybės vizų“ skaičius galėjo siekti 10 tūkst.
Č.Sugihara smarkiai rizikavo, nes veikė be tuometės Japonijos vyriausybės pritarimo.
Siaubingo likimo žydams išvengti padėjęs diplomatas pelnė garbingą Pasaulio tautų teisuolio titulą.
2020-uosius Seimas yra paskelbęs Č.Sugiharos metais.
