Į pensiją – dar anksti, o buvusioje darbovietėje irgi niekas nelaukia. Tokioje kryžkelėje atsidūrė ne vienas parlamentaras, kuriam sekmadienį rinkėjai užvėrė duris į Seimą.

Per pirmąjį rinkimų į Seimą turą rinkėjai nubaudė nemažai politikos veteranų, kurie jau kuria planus, ką veiks išėję į pensiją. Bet ne vienam parlamentarui teks ieškotis darbo.

Kiek iš viso Seimo narių patrauks ieškoti naujos veiklos, paaiškės po spalio 25-ąją antrojo rinkimų turo. Bet maždaug ketvirtadalis dabartinių parlamentarų jau žino, kad vienmandatėse apygardose vyksiančios kovos jų situacijos nepakeis.

„Žvejosiu, žaisiu tenisą, skaitysiu“, – savo pomėgius vardijo iš didžiosios politikos trauktis priverstas Seimo vicepirmininkas „socialdarbietis“ 69-erių Gediminas Kirkilas.

Parlamento rūmų duris taip pat teks užverti Seimo vicepirmininkams „socialdarbietei“ 65 metų Irenai Šiaulienei ir liberalui 68 metų Jonui Liesiui.

Į pensiją traukiasi ir jau anksčiau apsisprendusi šiuose rinkimuose nedalyvauti Seimo vicepirmininkė konservatorė 71 metų Irena Degutienė, kuri į parlamentą buvo renkama nuo 1996-ųjų.

Tuo metu kiti Seime bandę likti politikai prisipažino nesitikėję, kad rinkėjai jiems atsuks nugarą.

Planai buvo kitokie

„Kitaip argi būčiau kandidatavęs? Kai eini į rinkimus, visada tikiesi pergalės“, – atviravo Seime dvi kadencijas praleidęs, bet dabar neišrinktas 58-erių Povilas Urbšys.

Pastaruoju metu Mišriai Seimo narių grupei priklausęs P.Urbšys prieš ketverius metus rinkimus įtikinamai laimėjo vienoje Panevėžio apygardoje. Tada jis rungėsi kaip savarankiškas kandidatas, bet su valstiečių vėliava.

Tiesa, dar neįpusėjus kadencijai politikas dėl nesutarimų su valstiečių lyderiu Ramūnu Karbauskiu paliko valdančiąją frakciją. Po šių nesėkmingų rinkimų P.Urbšys svarstė, kad dalis buvusių jo rėmėjų galėjo būti nepatenkinti ir tuo.

Vis dėlto R.Urbšys mano, jog svarbiausia pralaimėjimo priežastis ta, kad dalį rinkėjų balsų nuo jo nuviliojo Nevėžio vakarinėje apygardoje šįkart kandidatavę Krikščionių sąjungos ir Nacionalinio susivienijimo atstovai, kurių politinė tapatybė – panaši.

Tikisi, kad suras langą

Buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadovas P.Urbšys tikino, kad į darbą Seime jis visą laiką žvelgė kaip į laikiną: „Kai kandidatuoji savarankiškai, niekada nežinai, ar rinkėjai su tavimi pratęs darbo sutartį, ar ne. Blogai, jei politikas pradeda manyti, kad Seime bus iki karsto lentos.“

Tačiau politikas atviravo, kad į atsargą tikėjosi pasitraukti po trečios kadencijos, todėl dar neplanavo, ką veiks neišrinktas į Seimą. Jis mano, kad susirasti naują darbą nebus lengva.

„Seimo nariai neretai tampa raupsuotaisiais, ypač jei politikoje būna aktyvūs. Tada užkliūvi ir vieniems, ir kitiems. Kai kas net gali manyti, kad Seimo narys – ne profesija, o būsena, ir dėl šventos ramybės vengia su tokiu turėti darbo santykių.

Teisėsaugoje daugiau viskas buvo juoda arba balta, o politikoje viskas kitaip.

Todėl sunku pasakyti, ar tą Seime įgytą patirtį pavyks kur nors panaudoti. Aišku, mąstau, kur galėčiau būti naudingas – ar valstybės tarnyboje, ar versle?

Bet svajoti gali kiek nori, o esmė – ar tos galimybės yra? Vis dėlto aš esu tikintis žmogus ir tikiu, kad Dievas yra palikęs atvertą langą. Tik man jį reikia dar surasti“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Urbšys.

Dar laukia mažo stebuklo

Nedidelį plyšelį į Seimą vis dar regi su socialdemokratais į jį kandidatavęs 49 metų nepartinis Linas Balsys. Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje jis liko šeštas, o aštuonis mandatus laimėjusios Socialdemokratų partijos kandidatų sąraše yra dešimtas.

„Dar laukiame pirmumo balsų iš užsienio. Mane nuo kito kandidato sąraše skiria gal koks šimtas ar mažiau balsų.

Jei atsitiktų taip, kad pakilčiau į devintąją vietą, o partijos pirmininkas Gintautas Paluckas laimėtų vienmandatėje apygardoje, dar galėčiau patekti į Seimą. Bet ar taip atsitiks, nežinia, tik kalbėti apie tai, jog tikrai nepatenku, gal irgi per anksti“, – paklaustas apie būsimus planus palankiausio scenarijaus neatmetė L.Balsys.

Vis dėlto parlamentaras juokėsi iš anksto parengęs atsakymą į standartinį klausimą apie planus: „Paprastai į tokį klausimą atsakoma: pailsėsiu, o paskui būsiu atviras visiems pasiūlymams. Gal sugrįšiu į žurnalistiką.“

Balsuojama už partijas

Svarstydamas apie pralaimėjimo priežastis L.Balsys spėjo, kad jam koją galėjo pakišti pakeistos apygardos ribos. Be to, anot jo, savotiškas mitas yra tai, jog žmonės esą balsuoja už asmenybes.

„Taip, apygardoje kandidatavę labiau žinomi politikai surinko ir daugiau balsų, bet iš esmės žmonės balsuoja už partijas.

Mano apygardoje yra daug konservatorių rėmėjų, kurie bet kuriuo atveju balsuoja už šios partijos kandidatus. Jiems nesvarbu, ar kandidatuoja Agnė Bilotaitė, ar kuris nors kitas. Pavyzdžiui, Šeškinėje į antrąjį turą pateko Mindaugas Lingė, nors turbūt mažiau žinomą konservatorių už jį vargu ar surasi.

Panaši sėkmė prieš ketverius metus lydėjo tada ant bangos užšokusius valstiečius. Kas tada žinojo Gretą Kildišienę? Bet ji laimėjo.

Aš pats padariau viską, ką galėjau. Bet rinkimuose, ypač Vilniuje, labai prastai pasirodė socialdemokratai. Ši partija išgyvena identiteto krizę ir neturėjo aiškios žinios. Rinkimų kampanijos metu nebuvo aišku, ar mes su valstiečiais, ar su konservatoriais. Partija tarsi bandė vadovautis sveiku protu, bet tai sujaukė protą rinkėjams.

Prie G.Palucko gal ir sunkoka prikibti. Jis viską daro teisingai, yra jaunas ir simpatingas, protingas, kalba gerai, bet jam trūksta kažkokios uspaskichiškos charizmos“, – kalbėjo L.Balsys.

Rūpi vienintelis mandatas

Tuo metu iš Seimo po keturių jame praleistų kadencijų priverstam trauktis Centro partijos-tautininkų lyderiui 56 metų Nagliui Puteikiui sekėsi sunkiau įvertinti jam nesėkmingų rinkimų priežastis.

Valstiečių frakcijai priklausantis parlamentaras neslėpė, kad tikėjosi geresnių asmeninių rezultatų, bet su 2,28 proc. balsų devintojoje vietoje likusi jo vadovaujama partija esą pasirodė visai neblogai.

Anot N.Puteikio, piliečiai šįkart rinkosi liberalias partijas, ši tendencija ypač ryški buvo Vilniuje ir kituose didesniuose miestuose: „Lietuvoje vyksta panašūs procesai kaip ir Lenkijoje, kur žmonės gyvena vis geriau, turi mažiau problemų, todėl renkasi liberalus. Vilniečių perkamoji galia jau irgi siekia paryžiečių, todėl ir turime tokį rezultatą.“

Partijos kandidatų į Seimą sąraše iš pirmosios vietos į antrąją nustumtam N.Puteikiui nepasisekė ir Danės vienmandatėje apygardoje Klaipėdoje. Rinkėjų valia ketvirtojoje vietoje likęs politikas iš tolesnio žaidimo iškrito. Pasvarstęs, jog galbūt savo apygardai skyrė per mažai dėmesio, dabar N.Puteikis nusiteikęs visas jėgas sutelkti kitam vieninteliam į antrąjį turą iškopusiam partijos kandidatui Algirdui Bacevičiui, kuris Telšiuose kausis su Darbo partijos atstovu Valentinu Bukausku.

„Dabar reikia pabaigti iki galo su rinkimais, o tuomet žiūrėsime. Apie jokią kitą veiklą dabar dar negalvoju. Mano rūpestis ir pareiga sutelkti visą dėmesį ir kitokius resursus į šią dvikovą.

Po to gal bus laiko pagalvoti ir apie save“, – be užsidegimo kalbėjo pirmą kartą 1996 metais į Seimą su konservatoriais išrinktas N.Puteikis.

Tepasakė vieną žodį

Kai kurie kiti „Lietuvos ryto“ kalbinti už borto likę politikos senbuviai dar mažiau norėjo dalytis asmeniniais planais.

„Nekomentuosiu“, – nukirto į Seimą nepatekęs buvęs konservatorius 48 metų Mantas Adomėnas.

Tris kadencijas Seime praleidęs politikas per šiuos rinkimus Raudondvario vienmandatėje apygardoje bandė mesti iššūkį dabartiniam parlamento vadovui Viktorui Pranckiečiui, bet liko trečias.