Visoms šioms politinėms jėgoms visuomenės nuomonės apklausos paprastai pranašaudavo ateitį naujajame Seime.
Po pastarųjų Seimo rinkimų, tiek „Laisvei ir teisingumui“, tiek ir LSDDP politologai džiugių prognozių neturi. Jie teigia, kad greičiausiai šių partijų politinė karjera po nesėkmingų Seimo rinkimų baigsis.
Nors ekspertai vieningai sutaria, kad LLRA-KŠS kol kas iš politikos niekur nedings ir savo darbus tęs savivaldos lygmeniu, tačiau akcentuoja, kad partijai siekiant sugrįžti į aukščiausią politinį lygmenį būtini struktūriniai pokyčiai.
T. Janeliūnas: LLRA-KŠS ir toliau aktyviai veiks savivaldoje
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad šiais metais į Seimą nepatekusios partijos yra labai skirtingos, todėl natūralu, kad ir šių politinių darinių ateities perspektyvos skiriasi.
Visgi politologas akcentuoja, kad bent kol kas aišku, jog 5 proc. Seimo rinkimų barjero neįveikusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) iš politikos niekur nedings.
„LLRA-KŠS kol kas niekur nedings, nes jų pagrindinė jėga ir stiprybė yra regionuose, tai yra savivaldoje. Net po šių nesėkmingų rinkimų iš esmės tai nesikeičia, be to, jie turės keletą atstovų Seime, tai tenai bent jau kažkoks atstovavimas nacionaliniu lygiu taip pat bus“, – Eltai sakė T. Janeliūnas.
Politologas taip pat teigia kol kas nematąs perspektyvų, kad LLRA-KŠS lyderis Valdemaras Tomaševskis pasitrauktų iš partijos pirmininko pareigų. Jis taip pat akcentuoja, kad LLRA-KŠS yra pernelyg priklausoma nuo dabartinio lyderio, todėl pasak politologo, partija sunkiai rastų, kuo galėtų V. Tomaševskį pakeisti.
„Partija labai smarkiai yra priklausoma nuo V. Tomaševskio asmeniškai ir nuo jo giminaičių, draugų, visokių patarėjų, padėjėjų ir pan. Tai visa partija yra išaugusi iš tos pačios sferos. Ir nemanau, kad V. Tomaševskis keistųsi ar paliktų partiją kažkam kitam, nes tai yra jo asmeninis politinis projektas“, – savo įžvalgomis dalinosi politologas, akcentuodamas, kad ir pats V. Tomaševskis taip paprastai nepaliktų posto.
Visgi kalbėdamas apie Gedimino Kirkilo vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP) bei šiais metais įkurtą Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą politinę jėgą „Laisvė ir teisingumas“ politologas pabrėžia, kad šių politinių jėgų tolesnės perspektyvos yra visai kitokios.
T. Janeliūnas įsitikinęs, kad LSDDP po nesėkmingo pasirodymo Seimo rinkimuose išsikvėpė, nebėra patraukli, todėl, pasak jo, pasmerkta sunykimui.
„Socialdemokratų darbo partija, mano manymu, išsikvėpė galutinai, jų lyderiai yra pavargę, matyt, ir nusivylę. Ir atrodo, kad tiek Gediminas Kirkilas, tiek Juozas Bernatonis yra pasiruošę trauktis iš aktyvios politikos. O atitinkamai kitiems politikos nariams, kurie galvoja apie kažkokias kitas politines perspektyvas, matyt, reikės ieškotis kitų partijų. Taigi bus natūralus šios partijos sunykimas, nes ji kaip atskiras darinys šiuo metu neturi jokios galios ir, manau, niekam nėra patraukli“, – sakė T. Janeliūnas.
TSPMI profesorius „Laisvės ir teisingumo“ partijos galimybes išsilaikyti politinėje arenoje taip pat vertina skeptiškai. T. Janeliūnas teigia, kad „Laisvė ir teisingumas“ tebuvo politinis projektas, Seimo rinkimams suvienijęs tarpusavyje besiskiriančias Artūro Zuoko, Remigijaus Žemaitaičio bei Artūro Paulausko politines jėgas.
„Laisvės ir teisingumo“ partija, kaip nauja ir dar iš esmės neįsitvirtinusi jėga, greičiausiai ir bus vienkartinis projektas, kuris suvienijo Zuoką, Žemaitaitį ir Paulauską. Šis projektas nelabai pasiteisino. Gali būti, kad ji labai greitai ir išsivaikščios ir bus galbūt kažkokių bandymų vėl kurti kitą, naują, projektą prieš Seimo ar savivaldos rinkimus“, – sakė jis.
L. Bielinis: „socialdarbiečiai“ jau yra išsėmę visą politinių galimybių diapazoną
Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigia, kad tai, ar į Seimą nepatekusios partijos išliks politikoje, labai priklauso nuo jų aktyvumo, gyvybingumo siekiant užsibrėžtų tikslų. Politologas taip pat antrina T. Janeliūnui teigdamas, kad LLRA-KŠS iš politikos niekur nesitrauks ir kol kas aktyviai veiks savivaldoje
„LLRA-KŠS, manyčiau, tikrai niekur neprapuls, jie tikrai bandys persiorientuoti, jie puikiai suvokia, kad rinkėjas yra ir, kad reikia tą rinkėją atrasti, pripratinti, išugdyti“ , – sakė politologas.
„O savivaldos lygmeniu jie yra gana stipri partija, kuri kontroliuoja nemenką Lietuvos teritorijos dalį ir iš tikrųjų tvarkosi gana normaliai“, – pridūrė jis.
Profesoriaus teigimu, jei LLRA-KŠS kryptingai dirbs, siekdama mobilizuoti savo rinkėjus, kituose Seimo rinkimuose ši partija į parlamentą neabejotinai pateks. L. Bielinis taip pat įsitikinęs, kad partijai atsigauti po nesėkmingų Seimo rinkimų padėtų naujas, jaunas lyderis.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
„Bet, jeigu išliks taip, kaip yra, tai esamos inercijos neš šią partiją ir toliau. Natūralu, kad jaunimas tikrai žiūrės į kitas politines struktūras, o ne į LLRA-KŠS“, – sakė L. Bielinis.
Paprašytas įvertinti „Laisvės ir teisingumo“ partijos šansus išlikti politikoje politologas akcentavo, kad jie yra labai minimalūs. L. Bielinio teigimu, ši partija buvo suburta tik dėl galimybės organizuotai kandidatuoti į Seimą, tačiau partijos lyderius vienijančių aspektų, pasak politologo, beveik nėra.
„Abejotina, kad partija išliks, nes iš tikrųjų tai buvo mozaika, sudėliota iš labai įvairių interesų, labai skirtingų asmenybių. Džiugu, kad jie apskritai sudalyvavo ir paėmė ne vieną procentą rinkėjų balsų, bet, mano nuomone, kadangi tai yra skirtingų interesų, charakterių lyderiai, manau, kad jie po truputį išsivaikščios, o jeigu norės tęsti politiką, prisiglaus prie kitų partijų“, – akcentavo jis.
L. Bielinis taip pat pabrėžia, kad, jo nuomone, su trenksmu į politinę areną nepavyks sugrįžti ir „socialdarbiečiams“.
„Su trenksmu jiems tikrai nepavyks sugrįžti dėl to, kad praktiškai didžioji dalis jiems lyderiaujančių asmenų yra pensinio amžiaus, jie yra pavargę, per keliasdešimt metų išsėmę visą politinių galimybių diapazoną, todėl jų grįžimas reikalautų didžiulių resursų, asmeninės ir organizacinės energijos sąnaudų“, – teigė profesorius.
„Nemanau, kad jie sugebės tai padaryti, todėl, manau, kad jie po truputį užges“, – taip pat pabrėžė jis.
