Po pirmojo rinkimų turo, kuriame pergalę šventė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis neslėpė jau sulaukęs prezidento Gitano Nausėdos skambučio su sveikinimais.

Pats G.Landsbergis tikina, kad pokalbis buvo labiau „nuoširdus ir draugiškas“, o ne apie politines būsimosios koalicijos dėliones.

„Taip (sulaukiau prezidento skambučio, – aut.past.). Tiesiog jis pasveikino ir viskas. Aš pasakiau: „Ačiū už pasveikinimą“, – nedaugžodžiavo G.Landsbergis.

Paklaustas, ar prezidentas užsiminė apie būsimos koalicijos formavimą, konservatorių lyderis aiškino, kad pokalbis nebuvo politinis. „Tiesą sakant, pokalbis nebuvo politinis. Toks nuoširdus, draugiškas“, – trumpai atsakė jis.

Ar konservatorių ir prezidento G.Nausėdos vizija apie gerovės valstybę sutampa? „Pirmiausia, ji turi sutapti su rinkėjais“, – temos vystyti nenorėjo konservatorių lyderis.

Ar nemato trinties tarp G.Nausėdos ir I.Šimonytės?

G.Landsbergis tvirtino sėkmės ir antrajame rinkimų ture atveju nematantis galimų trinčių tarp prezidento ir konservatorių sąrašo lyderės Ingridos Šimonytės, kuri su G.Nausėda prieš metus kovojo dėl prezidento posto.

„Su prezidentu aš jokių trinčių visiškai nematau. Man atrodo, kad ir debatai, kurie vyko prieš prezidento rinkimus, ko gero, buvo aukščiausio lygio iš to, ką mes esame turėję debatų kultūroje Lietuvoje.

Tą rinkimų išvakarę visi prisimena kaip ypatingai orią dviejų rimtų politikų diskusiją apie Lietuvą ir jos ateitį. Manau, kad ta diskusija turi pagrindo tęstis“, – patikino G.Landsbergis.

Primename, kad pernai konservatorių sąrašo vedlė I.Šimonytė prezidento rinkimuose nusileido dabartiniam šalies vadovui G.Nausėdai.

Optimizmą jaučia, tačiau per anksti pergalės nešvenčia

TS-LKD pirmininkas nesileido į kalbas apie galimą konservatorių lyderystę formuojant naująją valdančiąją koaliciją tvirtindamas, kad, nors viešojoje erdvėje nemažai optimizmo, reikia laukti antrojo rinkimų turo.

„Nepaisant to, kad yra šiokio tokio optimizmo, išreiškiamo ir viešojoje erdvėje, vis tiek reikia ateiti į rinkimus, reikia išsirinkti Lietuvos kryptį po dviejų savaičių“, – pabrėžė jis.

Pasiteiravus, ar būsimą koaliciją, jei konservatoriai turėtų galimybę ją formuoti, galėtų kartu sudaryti ir liberalų partijos, kartais pakritikuojančios konservatorius, G.Landsbergis tikino matantis tokį variantą, o kritiką pateisino kaip taktiką prieš rinkimus siekiant iškelti savo kandidatus.

„Visi nori dabar pakalbėti apie savo partijas, privalumus... Tiesą sakant, tai yra teisinga taktika kalbėti už savo partiją, kandidatus, raginti žmones už ją balsuoti. Dar yra tas etapas, kai koalicijų derinimas yra ankstyvas ir jis gali gal netgi ir erzinti rinkėjus.

Žmonės dabar renkasi, kokia bus ašis, kokia kryptis. Ar aš matau galimybę apskritai kalbėtis? Tai aišku, faktas. Man rodos, kad tokioms kalbos tiesiog yra dar ankstoka“, – akcentavo konservatorių partijos pirmininkas.

G.Landsbergis dar kartą pakartojo, kad bendrą koaliciją matytų su žodžio laisvę gerbiančiomis partijomis, besilygiuojančiomis į vakarų valstybes.

Ar mato save bendroje koalicijoje su, pavyzdžiui, Darbo partija?

„Tik pakartosiu, kad reikia sulaukti antrojo turo, tada ir matysis, koks yra tikrasis Seimo vaizdas. Mano įsitikinimu, naujoji Vyriausybė turi matyti ne tik už ją balsavusius rinkėjus. Prie Vyriausybės stalo turi būti apimti visi rinkėjų lūkesčiai“, – atsakė jis.

„Aš matau nei dešiniąją koaliciją, nei ką. Aš matau poreikį šiandien valstybei vienytis ir kad Vyriausybė atstovautų plačiam spektrui rinkėjų. Tai yra žmonės, kurie balsavo ir už „Laisvę ir teisingumą“. Jie taip pat turi įsivaizdavimą, kokia turi būti valstybės politika. Jiems taip pat turi būti atstovaujama“, – pridūrė G.Landsbergis.

Seimo rinkimų pirmajame ture daugiamandatėje apygardoje pirmi yra opoziciniai konservatoriai su beveik 25 proc. rinkėjų balsų, dabartinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 17,5 proc. balsų.

Tuo tarpu lyg iš naujo atgimusi Darbo partija surinko per 9 proc., Lietuvos socialdemokratų partija – irgi per 9 proc. rinkėjų balsų.

Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija surinko kiek daugiau nei 9 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – beveik 7 proc., kitos partijos 5 proc. rinkimų kartelės neperžengė.