This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Valstiečiams gerokai atsiliekant nuo konservatorių R. Karbauskis prakalbo apie savo politinę ateitį

Agnė Černiauskaitė

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.

Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) pirmajame Seimo rinkimų ture ryškiai išsiveržus į priekį, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtino esąs ramus, nes dirbti opozicijoje, anot jo, yra lengviau nei pozicijoje, nors dėl kai kurių dalykų ir būtų liūdna. Tiesa, kaip pergalę rinkimuose jis vis dėlto įvardijo galimybę formuoti valdančiąją koaliciją.

„Aišku įsivaizduojame. Žinoma, tai gal būtų šiek tiek liūdna dėl to, kad mūsų oponentai iki šio momento sakė, jog viską, ką mes darėme, naikins. Dėl to būtų gaila. (...) Bet kiekvienas politikas supranta, kad yra laikas, kada dirbi opozicijoje, kada – pozicijoje. Mes tam tikrai pasiruošę.

Kita vertus, vakar tokie ramūs buvome, ir šiandien esame pakankamai ramūs, nes dirbti opozicijoje yra lengviau, nei pozicijoje. O nuo to atlyginimas, kaip žinote, nesiskiria“, – sakė R.Karbauskis.

Pasak R.Karbauskio, jei valstiečiai atsidurtų opozicijoje, partija būtų konstruktyvesnė nei daugiausiai balsų daugiamandatėje gavę konservatoriai.

„Jeigu būsime opozicija, būsime konstruktyvi opozicija. Tikrai nedarysime to, kaip darė mūsų kolegos, pastoviai ištraukinėdami korteles, bandydami padaryti taip, kad įstatymai nebūtų priiminėjami. Bet iš kitos pusės tai manau, kad būsime pakankamai stipri opozicija“, – patikino R.Karbauskis.

Tačiau jis vis dėlto taip pat neatmetė, kad valstiečiai vis dar gali formuoti naują Vyriausybę, o tokiu atveju prioritetu būtų darbų tęstinumas.

Iššūkiu taps Kaunas

R.Karbauskis neslepė, kad antrojo turo rezultatą sėkmingu laikytų tuo atveju, jei partija visgi galėtų formuoti valdančiąją koaliciją.

„Kiek Seimo narių reikia turėti, kad formuotume valdančiąją koaliciją, pasakyti sunku. Mūsų dabar 16 mandatų, antruose turuose yra 33 kandidatai, tai kiek iš jų laimės mandatus, sunku pasakyti. O kad dalis laimės, tai akivaizdu“, – teigė jis.

R.Karbauskis pripažino, kad didžiausiu iššūkiu antrame ture taps Kaunas, kurio apygardose net šeši valstiečių kandidatai susiduria su konservatoriais. Čia visose apygardose pirmame ture daugiau balsų gavo konservatorių kandidatai.

R.Karbauskis: ėjome kaip į tam tikrą egzaminą

Komentuodamas rezultatus, valstiečių lyderis juos lygino su 2016 metų, kai po pirmojo rinkimų turo taip pat pirmavo konservatoriai, tačiau, po antrojo turo, suskaičiavus vienmandačių balsus, viskas pasikeitė. 

„Žiūrint į rezultatus, jie, viena prasme, baigėsi kaip ir praėjusieji rinkimai (2016-aisiais, – aut.past.), kalbu apie pirmą ir antrą pozicijas. Tiek, kad skirtumas po pirmojo turo kiek didesnis, nei buvo tuomet. Po pirmojo turo aišku, kad rinkimai dar nesibaigė, kaip kalba ir mūsų politiniai oponentai, kad viskas paaiškės po antrojo turo.

Aišku, kad partijos turi skirtingas dabar pozicijas. Antrų turų turime truputį mažiau. Bet kokie bus tie antri turai, ką tai reikš, sunku dabar pasakyti. Rinkėjai pasirinks“, – kalbėjo politikas.

R.Karbauskis akcentavo, kad į šiuos rinkimus partija ėjo kaip ir tam tikrą egzaminą. „Mes iš tikrųjų į tuos rinkimus ėjome kaip į tam tikrą egzaminą. Ar jis išlaikytas, ar ne, spręsti ne mums tikriausiai. Iš esmės, rinkimai dar nesibaigė, o kaip jie baigsis, matysime po dviejų savaičių“, – svarstė LVŽS pirmininkas.

Kokia bus antrojo turo strategija ir ar jau su kuo nors kalbėjosi dėl galimų būsimosios koalicijos rėmų? R.Karbauskis patikino, kad tai daryti dar anksti, o pagrindinis partijos dėmesys dabar bus skiriamas antrajam Seimo rinkimų turui.

„Ne, kaip ir po praėjusių rinkimų pirmojo turo su niekuo nešnekėjome, taip ir dabar. Dabar vienintelė kalba, kuri galėtų būti – su partijų kandidatais apygardose, t.y. kurie kandidatai parems mūsų kandidatus, mūsų oponentų kandidatus.

Antruosiuose turuose mūsų dažniausias konkurentas yra konservatorių partijos kandidatai, tai, be abejonės, mūsų kandidatai dabar tariasi su centro kairės partijų kandidatais apie balsų sukoncentravimą“, – informavo jis.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

„Gali būti ir vienaip, ir kitaip“

Pasiteiravus, kokių rezultatų tikisi po antrojo rinkimų turo, R.Karbauskis drąsiai prognozuoti nesiryžo.

„Aš manau, kad visi suprantame, jog gali būti ir vienaip, ir kitaip. Iš tikrųjų dar kol kas negalime pasakyti, kas surinks daugiau balsų. Tai yra žmonių pasirinkimas ir šioje situacijoje neaišku, ar pasikartos praėjusių rinkimų rezultatai ta prasme, kad centro kairės rinkėjai vienys savo balsus aplink centro kairės kandidatus.

Praėjusiuose rinkimuose laimėjo centro kairės kandidatai, galbūt kitaip bus šiais rinkimais, aš negaliu to pasakyti“, – sakė valstiečių lyderis.

Apgailestavo dėl koalicijos partnerių nesekmės

Anot R.Karbauskio, 2016-ųjų metų Seimo rinkimai parodė, kad po pirmojo turo spręsti apie nugalėtojus yra per anksti. „Bus antrasis turas ir praėję rinkimai buvo gera pamoka visiems, iš tikrųjų, kad po pirmo turo laimėtojai nebūtinai yra laimėtojai galutiniame taške“, – pabrėžė R.Karbauskis.

Jis apgailestavo dėl dabartinių koalicijos partnerių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) nesėkmės daugiamandatėje apygardoje. LLRA ir LSDDP daugiamandatėje apygardoje nesurinko 5 proc. balsų ir nepateko į Seimą.

„Dėl socialdemokratų darbo partijos, nelabai kas ir prognozavo 5 proc. barjero. LLRA jau eilę rinkimų balansavo ties 5 proc. skaičiumi ir labai gaila, kad jie neperžengė, nes mes sėkmingai dirbame koalicijoje“, – apmaudo neslepė R.Karbauskis.

Vis dėlto valstieči“ lyderis pabrėžė, kad į Seimą jau pateko, arba dar pateks, bent keli LLRA-KŠS ir LSDDP vienmandatininkai. „Į Seimą pateks keli LLRA-KŠS vienmandatininkai ir matosi, kad pateks ir socialdemokratų darbo partijos vienmandatininkai. Jie, man rodos, keturi yra antruose turuose ir trys iš jų turėtų tikrai pasiekti mandatą“, – skaičiavo jis.

R.Karbauskis: „Jeigu mūsų partijos nariai manys, kad rezultatas yra netinkamas, jie turės progą pakeisti partijos pirmininką“

Paklaustas, jei antrajame rinkimų ture partijai nepasiseks ir ji neturės galimybės formuoti valdančiosios koalicijos, koks bus jo paties likimas, R.Karbauskis tikino, kad tai spręs partijos nariai.

„Mes sunku pasakyti, koks likimas būtų mano, kaip partijos pirmininko. (...) Šnekant apie galutinį rinkimų rezultatą, jis bus po antrojo turo, ir tada tikrai partija tikrai tuos klausimus svarstys, nes yra suvažiavimas numatomas. Jeigu mūsų partijos nariai manys, kad rezultatas yra netinkamas, jie turės progą pakeisti partijos pirmininką“, – aiškino jis.

Dar sekmadienį, aiškėjant pirmiesiems rinkimų rezultatams, iš pradžių į priekį išsiveržę valstiečiai džiaugėsi ir jau kalbėjo apie būsimosios valdančiosios koalicijos partnerius. Premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad dar pirmadienį ryte būtų galima kalbėtis ir dėlioti galimus koalicijos rėmus.

Tačiau po vidurnakčio, į priekį išsiveržus konservatoriams, R.Karbauskis pripažino, kad pirmajame rinkimų ture jie greičiausiai tenkinsis antrąja vieta, tačiau siūlė laukti antrojo rinkimų turo rezultatų, kurie gali viską pakeisti.

Liko antri

Pirmąjį Seimo rinkimų turą daugiamandatėje apygardoje laimėjo opoziciniai konservatoriai.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, 1988 iš 1989 apylinkių balsais, už konservatorius balsavo 24,8 proc. rinkėjų ir jie gaus 23 mandatus parlamente. Iki galutinių rezultatų trūksta vienos apylinkės balsų.

Tuo tarpu dabartinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 17,5 proc. balsų ir 16 mandatų, Darbo partija – 9,47 proc. ir devynis mandatus, Lietuvos socialdemokratų partija – 9,26 proc. ir aštuonis mandatus.

Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija surinko 9,02 proc. balsų ir užsitikrino aštuonis mandatus, Liberalų sąjūdis – 6,78 proc. ir šešis mandatus.

Naujausiais duomenimis, daugiau partijų 5 proc. rinkimų barjero neįveikė. Visai šalia jo liko LLRA-KŠS su 4,83 proc. balsų.