Maža to, pralaimėjimą vienmandatėse apygardose patyrė ir partijos lyderiai Gediminas Kirkilas bei Juozas Bernatonis. Šie politikai savo vienmandatėse apygardose nepateko į antrąjį turą.
Patekti į Seimą nepavyko ir profesoriaus Vytauto Radžvilo vadovaujamam Nacionaliniam susivienijimui. Ši politinė jėga sulaukė 2,14 proc. rinkėjų palaikymo.
„Turbūt kai kas tikėtųsi išvysti mūsų liūdnus veidus. Tačiau galiu pasakyti, kad būtų buvę labai džiugu įveikti Seimo rinkimų kartelę, tačiau šiandien neturime pagrindo liūdėti. Rinkimų rezultatų vertinimas priklauso nuo požiūrio – tai yra jį lemia tikslas, kurį sau kėlei.
Suprantu, kad kai kurios partijos džiaugiasi, skaičiuoja mandatus, jau įsivaizduodamos, kaip vyks Europos Sąjungos skirtų milijardų dalybos. Mes jose niekada neketinome dalyvauti, net jeigu būtų nusišypsojusi rinkimų sėkmė“, – kalbėjo V.Radžvilas.
Pesimizmas netemdė ir G.Kirkilo išsakyto rinkimų rezultatų vertinimo, aptardamas juos, jis įžvelgė ir pozityvų aspektą. Pasak jo, rezultatai sufleruoja teigiamas tendencijas.
„Mes dalyvaujame trečiuose rinkimuose – pirmieji buvo savivaldybių rinkimai prieš dvejus metus, ten mes surinkome 19 tūkst. balsų, Europos Parlamento rinkimuose jau gerokai pagerinome savo pozicijas, surinkome 26 tūkst. balsų, o šiuose rinkimuose vėl pagerinome pozicijas, surinkome 37 tūkst. balsų, tačiau to nepakako, kad įveiktume rinkimų barjerą.
Bet mes turime keturis kandidatus, kurie pateko į antrąjį rinkimų turą ir turi gerus šansus laimėti“, – sakė G.Kirkilas.
Jam antrino ir J.Bernatonis. Anot jo, rezultatas yra geresnis nei prognozavo kai kurie komentatoriai.
„Pirmąjį rinkimų turą galima vertinti kaip socialdemokratiškų jėgų pralaimėjimą. Prognozavome, kad mūsų buvę bičiuliai, Gintauto Palucko socialdemokratai, gaus apie 15 proc. balsų, mes perkopsime penkių proc. barjerą. Mes gavome tris procentus, tai yra pusantro karto daugiau nei mums prognozavo dešinieji komentatoriai“, – sakė J.Bernatonis.
Nešė žinią Lietuvai
Prof. V.Radžvilas paaiškino, kad Nacionalinis susivienijimas svarstė, ar dalyvauti šiuose rinkimuose, ar laukti dar ketverius metus. Pasak jo, buvo nuspręsta dalyvauti, nes partija nešė Lietuvai žinią, o kitos erdvės paskleisti šią žinią nėra.
„Kokia yra ta žinia? Mes norėjome pasakyti, kad Lietuva yra pavojingoje kryžkelėje, nes valstybė yra susidvejinusi mažiausiai dviem pjūviais. Pirmasis – atėjo momentas mums patiems pasakyti, kas mes vis dėlto norime būti – valstybė ar tam tikras administracinis darinys“, – teigė V.Radžvilas.
Jis tikino, kad valstybė yra bendruomenė, turinti vieningą tikslą. Šio tikslo, jo teigimu, Lietuva neturi.
Pasak prof. V.Radžvilo, Nacionalinis susivienijimas kalba apie labai svarbius ir susirūpinimo vertus dalykus Lietuvoje, kurie valstybei gali tapti pražūtingi. O Nacionalinio susivienijimo ateitį jo lyderis prognozavo optimistiškai.
„Mūsų partijai priklauso ateitis“, – taip apie partijos politinę ateitį kalbėjo prof. V.Radžvilas.
Rinkimai dar nesibaigė
Tuo tarpu LSDDP atstovai patikino, kad rinkimai dar tikrai nesibaigė.
„Kaip žinote demokratijos šventė įvyko, visi džiaugiasi, tik džiaugiasi skirtingai: vieni – mažiau, kiti – daugiau. Ta proga pasveikinsiu rinkimų nugalėtojus – konservatorius, taip pat ir valstiečius. Žinau, kad visada po valdžios kadencijos yra sudėtinga išsaugoti savo pozicijas, tačiau dar yra antrasis turas, dar rinkimai nesibaigė“, – sakė G.Kirkilas.
LSDDP lyderis pabrėžė, kad rinkimų baigties klausimas ir valdančiosios koalicijos formavimas priklausys nuo antrojo turo rezultatų. Kartu jis paragino rinkėjus apsispręsti ir suprasti, kad centro-kairės jėgų palaikymas reikštų ir esamos socialinės politikos tąsą.
„Galvoju, kad antrajame rinkimų ture, panašiai kaip ir 2016 m., iš tikrųjų spręsis būsimos valdžios politinė pozicija. Klausimas, ar tai bus kairiojo centro ar dešiniojo centro koalicija. Iš šios dienos pozicijos, dešiniojo centro partijos pirmauja“, – tikino G.Kirkilas.
Pirmininko klausimas – atviras
G.Kirkilas pabrėžė, kad partijų lyderiai turi prisiimti atsakomybę už rinkimus. Jis patikino, kad gruodžio mėnesį partija rinksis į suvažiavimą, kurio metu bus sprendžiamas ir lyderio klausimas.
„Mūsų partijoje ir daug jaunų žmonių. Nepaisant visko, partija rodo vis geresnį rezultatą. Turime naujų lyderių. Partijos veikloje tikrai dalyvausiu, o pensija nėra koks nusikaltimas“, – tikino G.Kirkilas.
Jis neatmetė, kad partijos pirmininku gali tapti ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Tačiau tokiu atveju jam dar reiktų tapti partijos nariu.
