„Kalbant apie tai, ar liks Pasaulio lietuvių apygarda, matyt, kad taip, galėsime 2024 metais organizuoti dar kartą rinkimus, su tuo visus ir sveikinu, tai didelis darbas nudirbtas“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė L. Matjošaitytė.
Balsuoti Seimo rinkimuose užsienyje buvo užsiregistravę 43 tūkst. 411 rinkėjų, iš jų savo valią pareiškė šiek tiek per 30 tūkstančių.
Pasaulio lietuvių apygarda steigiama, kai paskutiniuose rinkimuose užsienyje balsavusių rinkėjų skaičius sudaro daugiau kaip 90 proc. vidutinio apygardų rinkėjų skaičiaus. Vidutiniškai apygardoje šiuose Seimo rinkimuose buvo per 30 tūkst. rinkėjų.
VRK vadovė tai pat pažymėjo, kad užsienio lietuvių balsai dar gali nežymiai pakoreguoti gautinius rinkimų rezultatus, nes vietos komisijos iki savaitės vidurio priims paštu atsiųstus balsavimo vokus.
„Kaip tik dabar dar rinkimų komisijos gauna vokus, siųstus paštu, nes didžioji dalis, per 90 proc., užsienyje balsavusių rinkėjų balsavo paštu. Komisijos yra suskaičiavusios tuos, kurie biuleteniai gauti, tačiau panašu, kad situacija keisis, išankstinio balsavimo vokų bus iki vidurio savaitės. Jie laukiami, bus suskaičiuoti visi, ir gali būti, kad kažkurioje apygardoje ar daugiamandatėje apygardoje rezultatas šiek tiek ir pasikeis“, – sakė L. Matjošaitytė.
Pirmą kartą sudarytoje Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje antrajame Seimo rinkimų ture rungsis Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir konservatorių kandidatė Dalia Asanavičiūtė.
Suskaičiavus visus užsienio balsus, A. Armonaitė sulaukė 34,31 proc., buvusi Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Asanavičiūtė – 25,85 proc. rinkėjų palaikymo.
Šiuose Seimo rinkimuose pirmą kartą sudaryta atskira apygarda užsienio lietuviams – Pasaulio lietuvių, atsižvelgus į didelį skaičių užsienyje dalyvavusių rinkėjų per ankstesnius rinkimus. Tam buvo pakeistas Seimo rinkimų įstatymas ir Lietuvoje vienmandačių apygardų skaičius nuo 71 sumažėjo iki 70.
