Lietuvoje galiausiai buvo suskaičiuoti visi Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai. Daugiamandatėje apygardoje dominavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, kurios lyderiai dar nedrįsta džiaugtis rezultatais, nors pasiekė gerų rezultatų ir vienmadatėje.

Visas socialines apklausas ir politikų prognozes sutriuškino Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija, o Gintautas Paluckas su socialdemokratais sulaukė labai rimto rinkėjų signalo.

Į Seimą nepateko Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), kuriai taip ir nepavyko peržengti 5 procentų ribos (4,82 proc.), tačiau vienmandatėse apygardose du kandidatai jau iškovojo kėdes Seime.

Remiantis rezultatais iš 1989 apylinkių (iš viso apylinkių 1989), pirmoje vietoje įsitvirtino konservatoriai – 24,80 proc. (23 mandatai).

Ilgai pirmavę valstiečiai nukrito į antrąją vietą – 17,50 proc. (16 mandatų). Trečiojoje laikosi Darbo partija – 9,47 proc. (9 mandatai)

Ketvirtojoje - Lietuvos socialdemokratų partija 9,26 proc. (8 mandatai).

Pradėjus plaukti rezultatams iš didžiųjų miestų, savo pozicijas ėmė stiprinti Laisvės partija – 9,02 proc. (8 mandatai). Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis turi 6,79 proc. (6 mandatai).

Patekę pagal reitingavimą

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai (23: Ingrida Šimonytė (pateko per vienmandatę), Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Agnė Bilotaitė, Laurynas Kasčiūnas, Arvydas Anušauskas, Paulius Saudargas, Žygimantas Pavilionis, Mykolas Majauskas, Jurgis Razma, Monika Navickienė, Audronius Ažubalis, Laima Liucija Andrikienė, Vytautas Juozapaitis, Dainius Kreivys, Jurgita Šiugždienė, Arūnas Valinskas, Vytautas Kernagis, Gintarė Skaistė, Paulė Kuzmickienė, Matas Maldeikis, Kęstutis Masiulis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (16): Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Aurelijus Veryga, Agnė Širinskienė, Tomas Tomilinas, Rima Baškienė, Aušrinė Norkienė, Linas Kukuraitis, Valius Ąžuolas, Kęstutis Mažeika, Giedrius Surplys, Algirdas Stončaitis, Eugenijus Jovaiša, Dainius Gaižauskas, Lukas Savickas, Jonas Jarutis.

Darbo partija (9): Antanas Guoga, Vigilijus Jukna, Mindaugas Puidokas, Andrius Mazuronis, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Valentinas Bukauskas, Vytautas Gapšys, Viktoras Fiodorovas, Vaida Giraitytė.

Lietuvos socialdemokratų partija (8): Gintautas Paluckas, Rasa Budbergytė, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, Linas Jonauskas, Vilija Targamadzė, Orinta Leiputė, Algimantas Salamakinas, Dovilė Šakalienė.

Laisvės partija (8): Aušrinė Armonaitė, Morgana Danielė, Tomas Vytautas Raskevičius, Vytautas Mitalas, Monika Ošmianskienė, Evelina Dobrovolska, Artūras Žukauskas, Nerijus Vitkauskas.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (6): Viktorija Čmilytė-Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Viktoras Pranckietis, Virgilijus Alekna, Simonas Gentvilas, Kęstutis Glaveckas.

Rinkėjų aktyvumas – mažiausias per 12 metų

Rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimų pirmajame ture siekė 47,16 proc. – trimis procentiniais punktais mažiau nei prieš ketverius metus.

2016 metais Seimo rinkimuose balsavo 50,64 proc. rinkėjų. Per 2012-ųjų Seimo rinkimus aktyvumas siekė 52,93 proc. 2008-ųjų rinkimuose bendras aktyvumas siekė 48,59 proc.

Fiksuojamų pažeidimų  –  dešimtys

Sekmadienį per Seimo rinkimus policija gavo 57 pranešimus apie galimus pažeidimus, ikiteisminių tyrimų nepradėta.

Kaip pranešė Policijos departamentas, daugiausiai, 28 pranešimai, gauti Vilniaus apskrityje, kitur jų buvo žymiai mažiau.

Daugiausiai pranešimų gauta dėl neleistinos agitacijos, įtartinų asmenų ar automobilių šalia rinkiminių komisijų, pranešė policija.

Dėl kai kurių pranešimų informacija bus tikslinama, sprendžiama dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo.

Tuo tarpu „Baltosios pirštinės“ užregistravo 760 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus. Dauguma jų yra fiksuoti organizacijos deleguotų rinkimų stebėtojų, kurie per rinkimų dieną aplankė daugiau nei 1200 apylinkių, t.y. apie 62 procentus visų balsavimo vietų Lietuvoje.

Nepriklausomi rinkimų stebėtojai kas trečioje apylinkėje atrado bent po vieną rinkimų pažeidimą.

Politologai: rinkimų netikėtumai – Laisvės partijos sėkmė ir prasti socdemų rezultatai

Didžiausiu šių Seimo rinkimų netikėtumu tapo Laisvės partijos sėkmė, tuo metu Socialdemokratų partijos rezultatai buvo nelauktai prasti, sako politologai. 

„Akivaizdu, kad didžiausias nusiminimas partijų gretose yra būtent socialdemokratų: aš nemanau, kad 10 proc. ir devyni mandatai yra tai, ko jie tikėjosi daugiamandatėje apygardoje“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Mažvydo Jastramskio teigimu, neabejotinu šių rinkimų netikėtumu tapo Laisvės partija, puikiai pasirodžiusi ne tik didmiesčiuose, kur jų sėkmė buvo prognozuota, bet ir mažesniuose miestuose. 

„Panašu, kad gal jie paima tą jaunesnį ir viltingą rinkėją, kuris tikisi kažkokių pokyčių į gera, progresyvesnės politikos. Ne tokia didelė staigmena, bet socdemų pasirodymas, atsilikimas nuo Darbo partijos įdomiai atrodo“, – sakė jis.

Politologas svarstė, kad Socialdemokratų partija buvo nustelbta „darbiečių“ reklamos ir ryškaus pasirodymo viešojoje erdvėje likus keliems mėnesiams iki rinkimų. Taip pat šie rinkimai atskleidė smūgį, kurį kairiosioms politinėms jėgoms turėjo skilimas, kai nuo socialdemokratų atsiskyrė Socialdemokratų darbo partija. 

„Ambicijų susidūrimas lėmė tai, kad teks susitaikyti su antraeiliu vaidmeniu politinėje sistemoje“, – teigė M. Jastramskis.

R. Urbonaitės teigimu, socialdemokratų kampanija buvo tingi ir, nesugebėję patraukti rinkėjų dėmesio, jie tapo nepastebimi. 

„Panašu, kad jie suklydo galvodami, jog laimės ten, kur du pešasi, ir bus tas trečias, ir rinkėjai savaime grįš pas juos iš „valstiečių“ gretų“, – sakė ji. 

Pirmadienio naktį tebelaukiant dalies didžiųjų miestų apygardų rezultatų, klausimu lieka atotrūkio dydis tarp pirmaujančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir po jų likusių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos galimybės perkopti 5 proc. kartelę. 

Besidėliojant galimiems centro dešinės arba centro kairės koalicijų scenarijams intriga, pasak politologų, greičiausiai išliks iki antrojo turi pabaigos.

Centro dešinė ar centro kairė? 

M. Jastramskio teigimu, stebint rinkimų rezultatus dėliojasi dviejų galimų būsimų koalicijų kontūrai: „Gali būti labai apylygis reikalas, jeigu mes dėliojame tą centro kairės su centro dešinės koalicijas“. 

Tiek jo, tiek R. Urbonaitės vertinimu, aiškus vaizdas greičiausiai pasimatys tik po antrojo Seimo rinkimų turo, kai paaiškės, kas laimėjo vienmandatėse apygardose. 

„Vis dėlto aš šiandien sakyčiau, kad pirmasis turas baigėsi, tegyvuoja antras turas, nes niekas dar yra neaišku“, – tvirtino R. Urbonaitė. 

Pasak M. Jastramskio, antrajame ture bus galima stebėti panašią dviejų komandų kovą, kokia buvo 2016 metų rinkimuose, tačiau skirtinai nei tuomet, kai tarpusavyje varžėsi konservatoriai ir „valstiečiai“, šiuose rinkimuose galima stebėti platesnių politinių komandų susidūrimą. 

Pasak politologų, intriga lieka ir tai, prie kurio iš šių blokų šliesis socialdemokratai, kurie, nepaisant kuklaus pasirodymo rinkimuose, bus svari jėga. 

R. Urbonaitės teigimu, antri likę „valstiečiai“ vis dėlto gali džiaugtis neblogais rezultatais. 

„Būnant valdžios partija daugiamandatėje būti pirmiems tikrai yra labai sudėtinga, ir iš esmės rinkėjai bando ieškoti alternatyvų, tačiau nepaisant visko, aš pripažinsiu, kad nėra blogi rezultatai kaip valdžioje esančiai partijai ir jie visai neblogai pasirodė“, – teigė politologė. 

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose gali pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai.

Į 141 vietą Seime pretendavo 1 tūkstantis 754 kandidatai. Kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.

Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje renkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.