Galvojant apie šį sekmadienį vyksiančius Seimo rinkimus, su politikos ekspertais prisiminėme didžiausius ankstesnių parlamento rinkimų netikėtumus ir aptarėme, kokių staigmenų galima tikėtis šiemet, susumavus rinkėjų balsus.
Staigmenos laukė jau 1992 m.
„Pirmutinė staigmena buvo 1992 m., kai Vytauto Landsbergio vadovaujamas Sąjūdis, kuris tikėjosi labai lengvai laimėti, buvo sutriuškintas Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP), kuri vadovaujama Algirdo Brazausko surinko mandatų daugumą. Niekas to nesitikėjo, nesitikėjo net LDDP: ji kandidatų sąraše neturėjo pakankamai kandidatų, kad galėtų išpildyti visas vietas“, – patikino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Kęstutis Girnius.
Iš tiesų per 1992 m. Seimo rinkimus LDDP surinko 44 proc. balsų ir gavo 73 mandatus Lietuvos parlamente. Sąjūdis per minėtus rinkimus surinko 21,2 proc. rinkimuose dalyvavusiųjų balsų.
Kitas netikėtumas, pasak doc. K.Girniaus, laukė vos po ketverių metų, 1996 m. renkant naują Seimą.
„Tuomet buvo dar vienas šokas: LDDP surinko tik penktadalį balsų, kuriuos buvo surinkę prieš ketverius metus. Tai buvo absoliutus LDDP pralaimėjimas“, – pastebėjo VU TSPMI politologas.
1996 m. didžiausią pergalę savo istorijoje šventė konservatoriai, išskovoję 70 mandatų.
Tautos prisikėlimo partijos šou
Tiek doc. K.Girnius, tiek Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas Tautos prisikėlimo partiją (TPP), pirmininkaujamą Artūro Valinsko, vieningai išskyrė, kaip vieną didžiausių staigmenų atkurtos Lietuvos Seimo rinkimų istorijoje.
„Didžiausias netikėtumas buvo A.Valinsko TPP. Jų kampanija buvo humoristinė, ironiška. Jie susikūrė tik 2008 m. balandį, o spalį jau buvo išrinkti į Seimą“, – prisiminė doc. V.Dumbliauskas.
Jam pritarė ir VU TSPMI politologas, atkreipęs dėmesį į dar vieną tuometinę parlamento rinkimų tendenciją.
„A.Valinsko partijos atėjimas buvo šioks toks šokas. Antra vertus, reikia prisiminti, kad prieš tai buvo atėjusi Darbo partija. Tada buvo prasidėjusi mada, kad naujai sukurtos partijos atsiranda daugmaž trečioje vietoje, surinkdamos balsus iš tradicinių partijų“, – pastebėjo K.Girnius.
TPP per pirmąjį 2008 m. Seimo rinkimų turą pagal populiarumą buvo antra partija ir surinko 15,09 proc. balsų. Bendras A.Valinsko politinės jėgos mandatų skaičius tais metais siekė 16. TPP atstovai po rinkimų kartu su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD) ir liberalais sudarė valdančiąją koaliciją.
Tuo tarpu pergalę 2004 m. rinkimuose šventė Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija, gavusi 39 mandatus.
„Darbo partijos sėkmė buvo tikėta, nes ji buvo įkurta 2003 m. rudenį ir visus metus aktyviai veikė bei kūrė intrigą“, – teigė MRU politologas.
Valstiečių sėkmė
Kalbant apie 2016 m. parlamento rinkimus, pasak doc. K.Girniaus, akcentuoti vertėtų ne tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sėkmę, bet ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pralaimėjimą.
„Šioks toks netikėtumas buvo ir 2016 m. LSDP pralaimėjimas. Pusmetis iki rinkimų partija buvo labai populiari, bet per rinkimus žiauriai pralaimėjo“, – dėmėsį atkreipė VU TSPMI politologas.
„2016 m. valstiečiai irgi buvo netikėtumas. Kai tų pačių metų pavasarį ėmė sklisti kalbos, kad Ramūnas Karbauskis važinėja po Lietuvą, daug kas tai priėmė su šypsena – tuo metu į juos žiūrėta kaip į nereikšmingą, užparlamentinę partiją, turinčią kelias dešimtis mandatų aukštaitijos rajonų savivaldybėse. R.Karbauskis po Lietuvą važinėjo tyliai, nesiafišavo ir nesireklamavo. Bet tai suveikė“, – detalizavo doc. V.Dumbliauskas.
Po minėtų rinkimų LVŽS gavo 54 mandatus. Tuo tarpu po 2012 m. Seimo rinkimų valstiečius parlamente atstovavo vos vienas Seimo narys – vienmandatėje apygardoje išrinkta Rima Baškienė.
Vietos netikėtumams nėra?
„Pagal sociologines apklausas netikėtumų tikėtis nereikėtų. Apklausos rodo, kad politikos naujokės neturi šanšų patekti į Seimą“, – artėjančių rinkimų prognozėmis pasidalijo politologas V.Dumbliauskas.
Netikėtumų ir staigmenų neprognozavo ir politologas K.Girnius.
„Sunku nustatyti, kaip baigsis rinkimai. Bet Lietuva įprastai balsuoja labiau už kairiuosius nei už dešiniuosius. Manau, kad per šiuos rinkimus kairiosios jėgos – valstiečiai, socdemai, Darbo partija – surinks pakankamai balsų, kad galėtų sudaryti valdančiąją koaliciją“, – sakė jis.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17–27 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, didžiausią gyventojų palaikymą turi LVŽS, šios politinės jėgos palaikymas siekia 21,2 proc. respondentų. Antroje vietoje yra Gabrieliaus Landsbergio vedama TS-LKD, sulaukusi 16,3 proc. respondentų palaikymo.
Trečioje vietoje rikiuojasi Gintauto Palucko vedama LSDP. Socdemus palaiko 12,8 proc. apklausos dalyvių.
5 proc. kartelę, kaip rodo apklausa, turėtų perkopti Liberalų sąjūdis, Darbo partija, partija „Laisvė ir teisingumas“ bei (7,3 proc.) Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
