Papildomai uždarbiaujantiems Seimo nariams ne kartą grūmojęs Konstitucinis teismas (KT) sau gerokai atlaidesnis – patys Temidės tarnai prie solidžios algos kartais prisiduria dar tiek pat.

Konstitucinis teismas rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad darbą baigianti Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė pernai iš naujo buvo paskirta pažeidžiant pagrindinį šalies įstatymą.

Šios bylos atomazgos teko laukti metus. Seimo nariai, suabejoję, ar po prezidento rinkimų atnaujinta Vyriausybė galėjo būti paskirta paprastu protokoliniu nutarimu, į teismą išaiškinimo kreipėsi dar pernai rugpjūtį.

Panašiu ritmu KT nagrinėja ir kitas bylas. Nuogąstaujama, kad šis ritmas galėjo dar labiau sutrikti ir dėl pavasarį Seime įstrigusio trijų naujų Konstitucinio teismo teisėjų skyrimo.

Beje, neįvykus planuotai teisėjų rotacijai, KT toliau laikinai vadovaujantis Dainius Žalimas praėjusią vasarą sulaukė pavaldinių skundų dėl patiriamo psichologinio smurto.

Kai kurie šio teismo darbuotojai, tarp kurių esą buvo ir keli teisėjai, labiausiai pasipiktino, kad vasarą negalės išeiti suplanuotų atostogų.

Sutapimas ar ne, bet tuo pat metu į viešumą ėmė skverbtis žinios ir apie papildomai uždarbiaujančius bei galbūt dėl to persidirbti galėjusius kai kuriuos KT teisėjus.

Kvietė į seminarus už pinigus

Tuo metu, kai Seime vyko nuožmios batalijos dėl pasiūlytų kandidatų į KT teisėjus, kai kurie anksčiau į šį teismą paskirti Temidės tarnai plūkėsi iki devinto prakaito. Bet ne Konstituciniame teisme, o už jo ribų.

Paaiškėjo, kad interneto platybėse apstu skelbimų apie seminarus ir mokymus, kuriuos ne už dyką veda kai kurie KT teisėjai.

Pavyzdžiui, sumokėjus apie 100 eurų, buvo galima išklausyti šio teismo teisėjos 43 metų Daivos Petrylaitės paskaitų apie Darbo kodekso taikymo valstybės tarnyboje ypatumus.

Internete taip pat vis dar galima aptikti kvietimą į balandžio pradžioje vykusį mokamą seminarą, kuriame profesorė D.Petrylaitė dalijosi teisėkūros sistemos naujovėmis, teisėkūros technikos bei juridinės technikos ypatumais.

Bet tai toli gražu ne viskas. Konstitucinio teismo duomenimis, nuo 2017 metų kovo, kai buvo paskirta teisėja, D.Petrylaitė deklaravo 33 sutartis su 15 subjektų.

Viena įspūdingiausių teisėjos sutarčių – šių metų sausį sudaryta autorinė sutartis su Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija.

Iš D.Petrylaitės privačių interesų deklaracijos nematyti, kokias paslaugas už 6 tūkst. eurų ji suteikė federacijai, tačiau tokią informaciją galima surasti internete.

Pasirodo, profesorė šios federacijos užsakymu atliko 24 jos narių kolektyvinių sutarčių analizę ir ją pristatė gegužės mėnesį vykusiame renginyje.

Veiklos sąrašas – įspūdingas

Ne konstitucinių bylų, bet profesinių sąjungų narių kolektyvinių sutarčių narpliojimas ar įvairių europinių direktyvų perkėlimas į mūsų šalies teisę buvo dažna ekspertinė mokslinė D.Petrylaitės veikla ir pernai.

Antai, kaip matyti iš Konstitucinio teismo Seimo nariams pateiktos informacijos, pernai už 3 tūkst. eurų ekspertines paslaugas ji teikė ir didžiausiai pasaulyje lavybos (vadinamojo koučingo) specialistų asociacijai „ICF Consulting Services Ltd“.

Be to, teisėja deklaravo sudariusi penkias autorines sutartis su Lietuvos mokslo taryba, kuriai suteikė maždaug 4,2 tūkst. eurų vertės paslaugų. Vėliau teisėja paaiškino, kad šios įstaigos užsakymu ji recenzavo kai kurių mūsų šalies ir užsienio mokslininkų straipsnius.

Konstituciniame teisme dirbančią D.Petrylaitę taip pat samdė viešoji įstaiga „Dainava“, teisėjai už suteiktas paslaugas 2017 metais sumokėjusi 1 tūkst. eurų.

Bendrovė „Žinių era“ šią teisėją pasitelkė net keturis kartus ir iš viso per keletą pastarųjų metų į teisėjos sąskaitą banke pervedė 2,5 tūkst. eurų.

Panašias sumas D.Petrylaitei atseikėjo bendrovė „Mokymų ekspertai“ ir mažoji bendrija „Katsu“.

Dar beveik 1 tūkst. eurų papildomai teisėja uždirbo teikdama paslaugas bendrovei „Mokesčių srautas“, o štai mažoji bendrija „Buhalterių kursai“ su profesore sulygo dėl 3 tūkst. eurų atlygio.

Konstitucijos aiškintoja rasdavo laiko ir paskaitoms įvairiose biudžetinėse įstaigose. Už paskaitas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje jai buvo sumokėta 500 eurų, pernai D.Petrylaitę samdžiusi Nacionalinė teismų administracija atseikėjo 680 eurų, o Lietuvos bankas – 1,2 tūkst. eurų.

Tuo pat metu KT teisėja dar spėjo atlygintinai talkinti Mykolo Romerio universitetui Vilniuje bei dviem aukštosioms mokykloms Krokuvoje bei Lodzėje.

Be to, D.Petrylaitė puse etato darbuojasi Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

Privačių interesų deklaracijoje ji taip pat yra nurodžiusi, kad anksčiau vykdė individualią veiklą neformaliojo švietimo srityje. Ją teisėja nutraukė, kai 2018 metais įsigaliojo draudimas užsiimti individualia veikla. Tiesa, tik formaliai – toliau su užsakovais buvo sudaromos autorinės sutartys.

Neaišku ir po išaiškinimo

Konstitucija numato, kad teisėjas negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Teisėjams Konstitucija draudžia gauti kokį nors atlygį, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. D.Petrylaitė įsitikinusi, kad šių draudimų nepažeidė.

Tačiau buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius laikosi priešingos nuomonės. Jo teigimu, teisėjai pedagogine veikla gali užsiimti aukštojoje mokykloje, su kuria juos sieja nuolatiniai darbo santykiai.

Visai kas kita esą yra įvairūs privačių įstaigų rengiami seminarai bei mokymai, už kuriuos teisėjams mokamas atlygis.

„Sunku tokią veiklą priskirti prie pedagoginės ar kūrybinės veiklos. Daugiau šiuo atveju yra verslo ir komercinės veiklos požymių, o tuo teisėjas neturėtų užsiimti“, – įsitikinęs V.Sinkevičius.

2016 metais Konstitucinis teismas išaiškino, kad pedagoginė veikla siejama su dėstymu, mokymu, ugdymu mokymo, auklėjimo įstaigose (įskaitant ir aukštąsias mokyklas), o kūrybine veikla siekiama sukurti mokslo, technikos, kultūros ar meno kūrinį.

Regis, po tokio išaiškinimo neturėjo kilti klausimų dėl pedagoginės ar kūrybinės veiklos konstitucinės sampratos, bet matyti, kad jį skirtingai skaito net buvę ar esami KT teisėjai. Kodėl?

D.Petrylaitė, kalbėdama su „Lietuvos rytu“, nenorėjo vertinti V.Sinkevičiaus išsakytos nuomonės: „Aš turiu nuomonę apie jo nuomonę, bet nenorėčiau jos komentuoti. Ar ji kitokia? Matyt, kad taip.

Man tik labai keista, kad šiuo atveju remiamasi vien V.Sinkevičiaus nuomone, nors yra ir kitokių. Galbūt reikėtų platesnės mokslininkų diskusijos apie tai.

Kita vertus, tik pats Konstitucinis teismas, o ne atskiri mokslininkai gali aiškinti tai, ką šis teismas jau yra išaiškinęs. Gaila, kad niekas į jį dėl to dar nesikreipė ir nepaprašė pateikti detalesnio paaiškinimo, jeigu jau kyla tokių abejonių.“

Suskubo kamšyti spragų

Vis dėlto darbščioji profesorė pripažino, kad, kilus abejonių dėl jos veiklos, ji nutraukė sutartį su profsąjungomis, taip pat nebevykdo ir jokios kitos veiklos, išskyrus darbą universitete.

Tiesa, taip teisėja pasielgė ne dėl to, jog kaip nors kitaip perskaitė Konstitucinio teismo išaiškinimą ar staiga suprato, kad įstatymai jai tai draudžia.

„Įstatymai nepasikeitė. Jie kokie buvo, tokie ir liko. Bet nuo rugpjūčio 1-osios įsigaliojo naujas Konstitucinio teismo reglamentas, kuriame dabar aiškiai išdėstyta, ką teisėjai gali ir ko negali“, – tvirtino D.Petrylaitė.

Šį dokumentą, kuris gerokai apribojo teisėjų galimybes užsiimti papildoma veikla, beje, pasirašė ir pati D.Petrylaitė.

Tiesa, teisininkė neslėpė mananti, kad vasarą teisėjų sutartinai priimti reglamento pakeitimai taikomi konkrečiai jai: „Pakeitimai buvo atlikti po to, kai kažkodėl buvo susidomėta mano veikla.

Kodėl būtent aš sulaukiau to susidomėjimo, negaliu paaiškinti. Bet gerai, kad dabar atsirado aiškesnės ir visiems vienodos taisyklės.“

Įkliuvo, nes viską deklaravo?

Ar atsiradę papildomi draudimai nepatvirtina kilusių abejonių, kad ankstesnė teisėjų papildoma atlygintina veikla galėjo prieštarauti Konstitucijai?

D.Petrylaitė pabrėžė, kad teisėjų veiklą reglamentuojantys įstatymai nepasikeitė, keitėsi tik KT vidaus taisyklės.

„Ar manote, jog būčiau viską atvirai deklaravusi, jeigu būčiau maniusi, kad darau ką nors neteisėto?“ – klausimu į klausimą, ar jai nebuvo kilę abejonių dėl papildomos veiklos, atsakė teisėja.

Profesorė mano, kad tiek jos sudaryta sutartis su profsąjungomis, tiek ir kitoms organizacijoms suteiktos paslaugos neprieštarauja Konstitucinio teismo išaiškinimui: „Tai kūrybinė veikla, kuri teisėjams leidžiama.“

Be to, teisėja aiškino, kad dalyvaudavo tik tuose mokymuose ar seminaruose, kurie buvo skirti valstybės tarnautojams ar biudžetinių įstaigų darbuotojams: „Niekada nesu dėsčiusi privačių įstaigų darbuotojams. Tai buvo sąmoningas mano pasirinkimas. Kartais į tuos mokymus ateidavo teisėjų padėjėjai, teismų finansininkai. Aš šią savo veiklą traktavau kaip pedagoginę, nors ta takoskyra iš tiesų yra labai plona.“

D.Petrylaitė prisiminė, kad jau tapusi Konstitucinio teismo teisėja ji atsisakė dalyvauti Seimo kanceliarijos surengtuose mokymuose, nes tai esą galėjo sukelti interesų konfliktą: „Aš kruopščiai deklaravau visą savo veiklą, ir tai įrodo, jog viską dariau skaidriai ir įsitikinusi, kad nepažeidžiu įstatymo.“

Veikla – saviraiškos forma

Vis dėlto ar įvairių papildomų darbų gausa teisėjai netrukdė kokybiškai atlikti savo tiesioginių pareigų Konstituciniame teisme?

Kaip pavykdavo visas šias veiklas suderinti ir kas vertė dairytis papildomo uždarbio? Juk Konstitucinio teismo teisėjams taikomos solidžios socialinės garantijos, o alga vidutiniškai siekia 5 tūkst. eurų.

Atsakydama į šiuos „Lietuvos ryto“ klausimus D.Petrylaitė tikino papildoma veikla užsiėmusi ne dėl pinigų: „Tai buvęs tik mano, kaip mokslininkės, interesas. Tai – saviraiškos forma. Esu dalyvavusi mokymuose, už kuriuos nebuvo nemokama. Tiesa, tokių atvejų nebuvo daug. Bet tikrai tai dariau ne dėl pinigų.“

Profesorė taip pat atmetė įtarimus, kad papildoma veikla galėjo trukdyti tiesioginiam darbui: „Aš turiu savaitgalius, kuriuos galiu skirti mokslui, rašymui. Be to, mokymai netrukdavo visą dieną, o tik po kelias akademines valandas.“

Anot D.Petrylaitės, ir prieš tapdama Konstitucinio teismo teisėja ji buvo užsivertusi darbais ir visur esą suspėdavo: „Aš savo gyvenimą esu paskyrusi profesinei veiklai ir, manau, turiu gebėjimą viską suderinti.“

Kitų deklaracijos – kuklios

Beje, anksčiau D.Petrylaitė stebėjosi, kodėl žiniasklaidai užkliuvo tik jos vienos pedagoginė, mokslinė ar ekspertinė veikla.

Bet „Lietuvos rytas“ pasidomėjo ir kitų Konstitucinio teismo teisėjų papildomu uždarbiu.

Iš KT pateiktos informacijos matyti, kad dar keli teisėjai deklaravo papildomą veiklą, tačiau ji gana kukli.

D.Petrylaitę pagal papildomą veiklą vijosi tik teisėja Danutė Jočienė, tačiau ji nurodė šešias sutartis su 5 subjektais.

Laikinasis Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas yra deklaravęs sutartį su Lietuvos teisės institutu, pagal kurią dalyvavo ES dvynių projekto ekspertų misijoje, taip pat yra nurodyta jo sutartis su OCY dėl mokslininko veiklos Moldovos universitete.

Beje, „Lietuvos rytas“ dėl papildomos teisėjų veiklos kreipėsi ir į Aukščiausiąjį teismą.

Šio teismo atstovai tokios informacijos nepateikė, nurodydami, kad ji yra viešai skelbiama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje.

Tiesa, pagal naują tvarką, viešai matomi tik aktualūs deklaracijų duomenys, kurie realios situacijos neatskleidžia.