Jos vadovas premjeras Saulius Skvernelis savo vadovaujamam Ministrų Kabinetui liaupsių negailėjo, tuo tarpų opozicinių partijų lyderiai pažėrė priekaištų dėl esą valdančiųjų politikos, prieštaraujančios demokratinės valstybės principams.
„Nenoriu būti ekspertas ir vertintojas, bet mūsų veiklos darbą parodė valstybinis egzaminas – ši krizė. Daug mes girdėjome, kad keičiant mokesčius žlugs ekonomika, kad dings darbo vietos ir išsivažinės žmonės... Bet emigracijos mastai... Antri metai iš eilės žmonių daugiau sugrįžta nei išvažiuoja, ekonomika yra mažiausiai nukritusi ir auganti, palyginus su kitomis ES valstybėmis. Su šia sveikatos krize, pagal mirtingumą ir pasekmes susitvarkėme vieni iš geriausių“, – Seimo rūmų Didžiajame kieme vykusiuose debatuose kalbėjo S. Skvernelis ir paragino atkreipti į, pasak jo, pagerėjusį senjorų, medikų bei mokytojų gyvenimą.
„Kada ekspertai kalba, kad šalyje kažkoks stebuklas įvyko – neįvyko stebuklas, įvyko kruopštus darbas, kurio rezultatus mes dabar matome“, – teigė S. Skvernelis.
Konservatorių lyderė Seimo rinkimų sąraše Ingrida Šimonytė į tokias premjero kalbas sureagavo nevengdama ironijos.
„Žinote, kaip per Vyriausybės ataskaitą... Niekada nežinotum, kaip gerai gyveni, jei ne Vyriausybės ataskaita“, – debatuose sakė I. Šimonytė ir paragino plačiau įvertinti 4 metų Vyriausybės darbą.
„Ši kadencija pasižymėjo tuo, kad buvo turbūt nukarūnuotas mitas, jog gali veikti Vyriausybė, kurioje ministrai neturi nieko bendro su juos pasirinkusia partija ir dauguma Seime (...). Man atrodo, kad Seimas pasižymėjo bandymu, kiek bebūtų galima daugiau sukurti apribojimų, kuriuos mes, deja, matome kai kuriuose šalyse. Bandant riboti žodžio laisvę, palenkti žiniasklaidą sau arba ją tramdyti, persekioti oponentus visokiausiais tyrimais. Iš kart premjerui pažadu, kad komisijos dėl Covid-19 nesudarinėsime, tegul jus tiria teisėsauga“, – FNTT atliekamą tyrimą dėl greitųjų koronaviruso testų galvoje turėdama kalbėjo I. Šimonytė.
„Problema, kad jūsų netiria teisėsauga, tai yra didžiausia teisėsaugos problema“, –konservatorių sąrašo lyderei atšovė S. Skvernelis.
Tai, kad S. Skvernelio Ministrų kabinetas prasilenkė su demokratijos vertybėmis akcentavo ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Kita vertus, ji nebuvo kategoriškai neigiama S. Skvernelio Vyriausybės nuveiktų darbų atžvilgiu.
„Aš būdama sąžininga tikrai negaliu pasakyti, kad viskas buvo blogai. Aš manau, kad per 4 metus buvo sričių, kur mes pasistūmėjome į priekį – tačiau tai nebūtinai yra Seimo ar Vyriausybės nuopelnas“, – sakė ji, kartu pabrėždama įžvelgianti ir kai kuriuos valstybei žalą darančius valdančiųjų veiksmus.
„Vyko nuolatinis liberalios demokratijos pagrindų nuoseklus klibinimas. Tą mes galime matyti žvelgdami į įvairias institucijas, į tą patį Konstitucinį teismą, į sprendimus, kurie buvo priimami Seime, į žiniasklaidos persekiojimą. Tai yra labai pavojinga tendencija“, – sakė Liberalų sąjūdžio lyderė.
Tuo tarpu socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas pažymėjo, kad nepaisant progreso įgyvendinant dabartinės Vyriausybės žadėtas reformas, S. Skverneliui nevisus pažadus pavyko realizuoti.
O Darbo partijos sąrašo vedlio Vigilijaus Juknos nuomone, S. Skvernelio Vyriausybės metai pasižymėjo draudimais.
„Draudimų labai daug, nesutarimai ir vien draudimai – vietoje to, kad mes per sąmoningumą siektume rezultato“, – teigė jis.
Dėl viešojo sektoriaus reformos nesutaria kategoriškai
Komentuodama valdančiųjų įvestas viešojo sektoriaus reformas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė sako, kad niekas iš esmės nepasikeitė, o valstybės tarnyba veikia neigiamos centrifugos principu.
„Po tos nuostabios reformos Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) dabar trūksta labai didelio skaičiaus žmonių. Tuo metu, kai jų paslaugos yra esminės. Prisiminkime, kiek koronaviruso pradžioje žmonių trūko Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kiek žmonių trūko tai pačiai „Invegai“, kurioms reikėjo įgyvendinti verslo paramos priemones.
Kai kurios institucijos naujo žmogaus pagal šitą patobulintą tvarką laukė šešis mėnesius. Valstybės tarnyba dabar veikia, kaip sakė Viktoras Bachmetjevas, tarsi neigiama centrifuga. Žmonės, kurie yra gabūs, motyvuoti, išeina į privatų verslą, o tie žmonės, kurių ten galėtų ir nebūti – juos labai sunku iš valstybės tarnybos išprašyti. Ir todėl drįsčiau sakyti, kad jokios reformos nebuvo ir niekas iš esmės nepasikeitė“, – debatų penktadienį metu kalbėjo I. Šimonytė.
Apie vykdytą viešojo sektoriaus reformą neigiamai atsiliepė ir Liberalų sąjūdžio partijos (LRLS) pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pažymėdama, kad vis dar egzistuoja per daug viena kitą dubliuojančių institucijų.
„Šiandien yra ganėtinai įdomus pavyzdys: jei turi verslą, tave gali kontroliuoti 54 institucijos. Mes turime daugybę institucijų, kurios dubliuoja viena kitą, tad akivaizdu, kad tai turi būti peržiūrėta (...) ir visais įmanomais atvejais atsisakoma popierinių biurokratinių reikalavimų ir pernelyg didelių gniaužtų, kurie, deja, yra Lietuvoje“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu ministras pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkimų sąrašo lyderis Saulius Skvernelis teigė, kad nenuostabu tokius pasisakymus išgirsti iš opozicijos. Negana to, premjeras kreipėsi į V. Čmilytę-Nielsen ir ragino kartu priimti sprendimus dėl viešojo sektoriaus pokyčių.
„Požiūris opozicijos natūralus yra, bet tikrai taip nėra. (...) Gerbiama Viktorija, tikiuosi, kad, kai dar kartą Vyriausybė teiks įstatymų projektą, jūs nepažiūrėsite, kad esate opozicija ir, kalbant apie įstaigų optimizavimą, (...) mes tikrai kartu tą padarysime“, – sakė S. Skvernelis.
Aptarė palankiai Rusiją vertinančių situaciją
S.Skvernelis sako, kad žmonės, turintys kitokią nei Lietuvoje vyraujančią nuomonę Rusijos, Kinijos ar kitų šalių, galinčių kelti grėsmę Lietuvos saugumui, atžvilgiu neturėtų būti diskriminuojami.
„Mes esame ne vienalytė visuomenė, bet esame visi Lietuvos Respublikos piliečiai, čia yra mūsų tėvynė. Tarp mūsų yra žmonių, kurie turi kitokią nuomonę, ir (daugeliui galbūt – ELTA) nepriimtiną. Ir Rusijos atžvilgiu, ir galbūt kitų šalių, Kinijos atžvilgiu. Mes negalime jų nustumti į paraštes, sakyti kad jūs esate „vatnikai“, „kremlinai“ ir panašūs. Jie yra mūsų piliečiai, turintys kitokią nuomonę. (...)“, – penktadienį vykusių debatų metu sakė premjeras.
Po šio pareiškimo debatų stebėtojų minioje kilo šurmulys ir pasigirdo šūksniai „gėda“, o S. Skvernelis, stebėtojams nurimus, tikino, kad kitokią nuomonę turinčių žmonių stūmimas į visuomenės paraštes taip pat gali tapti grėsme nacionaliniam saugumui.
„Kai kurie tam tikrais atvejais yra labiau patriotiškai nusiteikę žiūrėdami į istoriją, negu čia šaukiantys gėda. Kaip atrodo, jeigu mes tuos žmones bandome stumti į paraštes. Paskutinius ketverius metus siekėme, kad būtų stiprios nacionalinių, tautinių mažumų bendruomenės. Ir, sakome, stumkime jas toliau, atgal į rytų pusę. Tai irgi yra grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui. Turime kalbėtis su jais, aiškintis, diskutuoti, bet nežeminti jų kaip bandoma daryti net ir šiandien“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Tuo tarpu reaguodama į tokius premjero pasisakymus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad negalima savo koalicijos partnerių retorikos ir įsitikinimų priskirti visoms tautinėms mažumoms Lietuvoje.
„Turėčiau premjerui repliką dėl žmonių, turinčių kitą nuomonę. Man atrodo, šiuo atveju labai nekorektiškai tie žmonės yra suplakti su visomis tautinėmis bendrijomis, kurios gyvena Lietuvoje. Jūsų koalicijos partneriai turi atsakyti už savo retoriką ir už savo požiūrį, tačiau nereikėtų to požiūrio ekstrapoliuoti į visus Lietuvos lenkus, rusu, žydus ar kokias nors kitas tautines mažumas“, – teigė I. Šimonytė.
„COVID-19 nuvalė grimą nuo sveikatos priežiūros sistemos ir apnuogino jos problemas“
Penktadienį įvykusiuose debatuose populiariausių partijų sąrašų lyderiai aptarė, ką apie Lietuvos apsaugos sistemą ir valdžią atskleidė COVID-19 virusas. Nors S.Skvernelis akcentavo, kad pandemija pademonstravo, kaip šalies valdžia ir visuomenė geba krizės akivaizdoje susitelkti, tačiau kitų partijų lyderiai turėjo kitokias pozicijas.
Debatų metu partijų sąrašų lyderiai akcentavo, kad COVID-19 krizė nuvalė grimą nuo sveikatos priežiūros sistemos ir atidengė daugybę įsisenijusių sisteminių problemų. Politikai taip pat pabrėžė, kad valdantieji pasibaigus karantinui nesugebėjo pakankamai greitai ir efektyviai grąžinti apriboto sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
„COVID-19 virusas nuvalė grimą nuo mūsų sistemos ir apnuogino daugybę problemų. Apnuogino tai, kad nebuvo daromos reformos visą tą laiką, apnuogino tai, kad didžiosios ligoninės yra pernelyg didelės, o mažos yra pernelyg mažos, kad teiktų kokybišką paslaugą ir tikrai mes susidūrę su šia pandemija ir bandydami su ja susidoroti atrodo užmiršome, kad egzistuoja Lietuvoje ir kitos ligos“, – penktadienį populiariausių partijų sąrašų lyderių debatuose atkreipė dėmesį V. Čmilytė-Nielsen.
„Ir tie pirmieji rezultatai, pavasario rezultatai buvo geri žvelgiant tik į COVID-19 skaičius, tačiau tragiški, vertinant visas kitas ligas. Labai svarbu, kad ateityje šių klaidų nedarytume, kad iš jų pasimokytume“, – akcentavo ji.
Liberalų sąjūdžio lyderė taip pat teigė, kad COVID-19 pandemija parodė didžiulį valdžios nepasitikėjimą privačiu sveikatos priežiūros sektoriumi.
„Ligoninės buvo pasirengę, klinikos buvo pasirengę daryti testavimus. Netgi kada ministras leido daryti testavimus jis neinformavo jų. Mes turėjome tiek daug pavyzdžių, kurie prikišamai parodo kiek ši valdžia nepasitiki privačiu sektoriumi“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) sąrašo lyderis premjeras Saulius Skvernelis akcentavo, kad COCID-19 pandemija parodė, kad ne tik šalies valdžia, bet ir Lietuvos visuomenė krizės akivaizdoje sugeba susitelkti ir priimti reikiamus sprendimus.
„Kalbant apie sveikatos ir ekonomikos krizės suvaldymą, tai jau ne mūsų žodžiai, tai yra ekspertų žodžiai, mes tikrai pakankamai gerai šį egzaminą išlaikėme“, – patikino jis.
Ministras pirmininkas taip pat sureagavo į V. Čmilytės-Nielsen teiginį, esą pandemija nuvalė nuo sveikatos priežiūros sistemos grimą ir apnuogino daugybę problemų. S. Skvernelio teigimu, prie įsisenėjusių sveikatos priežiūros problemų prisidėjo pati opoziciją.
„Kalbant apie grimą, mes tą grimą seniai matėme, rodėme, bet reikėjo tuos sprendimus ir priimti, o neištraukinėti (Seime balsavimo – ELTA) korteles, gerbiamieji. Parodė akivaizdžiai, kad kai kuriuose regionuose sveikatos priežiūros sistema pati sunkiai serga. Sakėme, gydykime, ieškokime sprendimų, bet ne... Tai COVID-19 atskleidė“, – akcentavo S. Skvernelis.
Tuo tarpu I.Šimonytė akcentavo, kad COVID-19 pandemija parodė, kaip greitai ir paprastai galima priimti sprendimą apriboti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, ir kaip visgi sunkiai po to paslaugas vėl padaryti prieinamas.
„Karantinas buvo paskelbtas, prieinamumas sveikatos paslaugų apribotas, bet, kai reikėjo jas atkurti – kadangi tai tęsėsi ilgiau nei savaitę ar dešimt dienų – tada mes susidūrėme su įvairaus masto problemomis, įskaitant sveikatos ministro nuolatos besikeičiančius įsakymus, kai vieną dieną yra įsakoma viena, o kitą dieną kita. Kai yra uždraudžiama medikams judėti į provincijos ligonines ir pan.“, – dabartinių valdančiųjų sprendimus kritikavo I. Šimonytė.
Politikė taip pat teigė, kad pandemijos valdymas parodė, jog visa visuomenė susidūrė su neapibrėžtumu ir nežinojo kaip reaguoti.
„Bet kad tokioje vienalytėje Vyriausybėje turbūt yra labai sunku pripažinti, kad mes kažko nežinome ir kad kartais padarome klaidų“, – Vyriausybę pašiepė ji.
Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas teigė, kad pandemija išryškino, kaip netolygiai Lietuvoje išvystyta sveikatos priežiūros sistema.
„Atskleidė tai, kad mūsų sveikatos priežiūros sistema yra labai netolygiai išvystyta šalyje, labai netolygiai. Ir kai įsibėgėjo virusas, kai buvo uždrausta važinėti gydytojams vengiant kryžminės taršos mes pamatėme, kad rajonuose žmonės realiai neturi gydytojų ir slaugytojų. Antras dalykas, (krizė – ELTA) parodė, kad mūsų sveikatos priežiūros sistema veikia konkurencijos principu, t.y. kas, ką, iš ko paims, pavogs, nes nuo to priklausys finansavimas pagal suteiktas paslaugas“, – sakė G. Paluckas.
„Kooperacija turi būti sveikatos priežiūros sistemoje. Tai yra esminiai dalykai, kuriuos parodė COVID-19“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu Darbo partijos sąrašo lyderis Vigilijus Jukna atkreipė dėmesį į tai, kad koronaviruso krizė metu ligoninės pandemijai nebuvo pasiruošusios ir joms trūko reikalingiausių apsaugos priemonių. Politikas kaip problemą taip pat įvardino apribotą sveikatos paslaugų teikimą.
„Parodė tai, kad ligoninės nebuvo laiko aprūpintos apsaugos priemonėmis ir tiesiog gydytojai į išėję pirmąsias gretas kovodami su šiuo virusu neturėjo pakankamai apsaugos priemonių. Buvo iškarto apribotas ir kitų paslaugų teikimas ir žmonės, ypač regionuose, nesulaukė laiku tinkamų, kokybiškų paslaugų“, – teigė V. Jukna.
