Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažino, kad per karantiną iš Kinijos bei Izraelio tiekėjų įsigyti ir ligoninėms išdalyti monitoriai gabenami atgal į sandėlius.
Po „Lietuvos ryto“ straipsnio kilus skandalui dėl dar vieno įtartino ministerijos pirkinio A.Veryga antradienį paaiškino, esą grąžinamiems monitoriams reikalingi priedai iš Kinijos atkeliavo vėliau, nei buvo išdalyti patys prietaisai.
Todėl, anot ministro, nuspręsta surinkti ligoninėms jau nusiųstus monitorius bei priedus, viską sukomplektuoti ir po to vėl pateikti gydymo įstaigoms.
„Vienoje vietoje surinkus visus monitorius sutvarkyti yra paprasčiau, nei važinėti po atskiras įstaigas“, – tikino beveik pusės tūkstančio monitorių pirkimą laiminęs valstybės ekstremalių situacijų operacijų vadovas A.Veryga.
Kaip išsiaiškino „Lietuvos rytas“, tokį dar neregėtą grąžinimo procesą Sveikatos apsaugos ministerija užkūrė paaiškėjus, kad gauti aparatai yra be įjungti reikalingų priedų, instrukcijų ir netgi be sertifikatų, o ligoninių personalas neapmokytas, kaip jais naudotis.
Dėl to daugiau kaip 1,8 mln. eurų valstybei atsiėjęs pirkinys nėra naudojamas – ligonines balandį pasiekę pacientų gyvybinėms funkcijoms stebėti skirti aparatai net nebuvo išpakuoti.
Kažin ar iš jų naudos būtų ir daugėjant pacientų per antrąją COVID-19 bangą.
Ruošėsi blogiausiam
Tiesa, A.Veryga antradienį teisinosi, esą kol kas nėra poreikio naudotis nupirkta ir į sandėlius grąžinama įranga.
Anot ministro, gyvybinėms funkcijoms stebėti skirti monitoriai buvo perkami baiminantis galimo pesimistiškiausio koronaviruso plitimo scenarijaus, jei itin sunkiems pacientams būtų tekę įrengti papildomas 1,5 tūkst. lovų vietinėse ligoninėse.
Kad panika dėl plintančios pandemijos buvo apėmusi ne tik paprastus gyventojus, bet įsimetusi ir į valdžios koridorius, parodo ir tai, jog per karantiną valdžia buvo nupirkusi ir kelis tūkstančius lavonmaišių.
Šią informaciją A.Veryga Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariams buvo patvirtinęs dar birželio viduryje.
Atsakymai neaiškūs
Bet ar skubiai gyvybinių funkcijų monitorius pirkęs ministerijai pavaldus Ekstremalių sveikatai situacijų centras išties neturėjo pasirinkimo? Kaip vyko tiekėjų paieška ir atranka?
Kodėl ministerija pasirinko monitorių tiekėjus Kinijoje, bet, pavyzdžiui, nesikreipė į oficialius jų gamintojos „General Electric“ atstovus Vilniuje, kuriuos vėliau susirado patys ligoninių atstovai prašydami pagalbos įjungiant gautus prietaisus?
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldaus Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovai į šiuos „Lietuvos ryto“ klausimus nusprendė neatsakyti arba atsakė labai aptakiai.
Gavusi klausimus apie įsigytų monitorių bendrą kainą jų pirkimą organizavusi įstaiga iš pradžių netgi nurodė klaidingą informaciją. Vietoj tikrosios 1,8 mln. eurų sumos iš pradžių nurodyta, kad už 497 monitorius esą buvo sumokėta 238 tūkst. eurų.
Paaiškėjo, kad tiek buvo sumokėta tik už Šiaulių ligoninei pristatytus aparatus.
„Tai reikėtų vieneto kainą dauginti iš bendro skaičiaus“, – siūlė Ekstremalių sveikatai situacijų centro Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Dabkevičiūtė.
Tačiau valdininkė negalėjo atsakyti, ar reikėtų dauginti iš nupirktų pigiausių, 695 eurus kainavusių monitorių kainos, ar iš brangiausių. O už pastaruosius buvo sumokėta po 4,9 tūkst. eurų.
Beje, su klaidomis Centriniame viešųjų pirkimų portale buvo paskelbti ir dokumentai apie monitorius Lietuvai tiekusią bendrovę – jos pavadinime buvo net kelios klaidos.
Visko trūko, bet siūlymų ne?
Vis dėlto įdomiausia, kaip Ekstremalių sveikatai situacijų centras surado tiekėjus Kinijoje ir Izraelyje. Ar kas nors jiems Lietuvoje tarpininkavo, ar savo paslaugas jie pasiūlė patys ir kaip sužinojo apie monitorių poreikį?
Iš pradžių monitorių pirkėjai šiuos „Lietuvos ryto“ klausimus ignoravo ir tik po kelių dienų pateikė itin aptakius atsakymus.
„Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimas buvo vykdomas kovo mėnesį, tai yra tuomet, kai visos šalys vienu metu ėmėsi intensyvios pirkimų strategijos siekiant užtikrinti tinkamą asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą visomis reikalingomis priemonėmis. Ne išimtis ir Lietuva“, – išvedžiojama G.Dabkevičiūtės komentare, kurį ji neslėpė derinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.
Anot centro atstovės, paskelbus viešai informaciją, kad šalies gydymo įstaigoms gali prireikti daugybės papildomų priemonių kovai su koronavirusu, Sveikatos apsaugos ministerija sulaukė įvairių komercinių pasiūlymų dėl medicinos įrangos, apsaugos priemonių, kitų priemonių įsigijimo.
G.Dabkevičiūtė, kaip ir A.Veryga, aiškino, kad tada buvo ruošiamasi blogiausiam scenarijui, modeliuojant situaciją pagal Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje tuo metu besiklostančią situaciją ir ateities prognozes: „Tuo metu teko apdoroti milžinišką kiekį įvairiausios informacijos, sprendimus priimti akimirksniu.
Laikas buvo ypač brangus, nes prekių kovai su COVID-19 paklausa tuo laikotarpiu buvo milžiniška.“
Bando įvelti ir diplomatus
Tačiau kaip buvo surasta Kinijos bendrovė, lietuviams atsiuntusi monitorius be priedų ir be sertifikatų?
Anot centro specialistės, tie tiekėjai, kurie turėjo reikalingų prekių, patys rodė iniciatyvą, bet buvo ir tokių, kurie reikalingų prekių nebegalėjo pasiūlyti dėl sutrikusios tiekimo grandinės arba bijojo prisiimti įsipareigojimus rizikuodami, kad nepavyks jų įgyvendinti.
„Lietuvos rytui“ pateiktame atsakyme paminima ir Lietuvos ambasada Kinijoje.
Tuo metu buvusi ambasadorė Pekine Ina Marčiulionytė išties talkino mūsų šalies institucijoms ieškant tiekėjų kontaktų ir reikalingų prekių.
Tačiau Ekstremalių sveikatai situacijų centras apie ambasados vaidmenį atsakė labai aptakiai – taip, kad nebūtų galima suprasti, ar kalbama apie monitorių, ar kitų prekių paiešką.
Bet šiuo metu jau Europos Sąjungos misijos Laose vadove paskirta I.Marčiulionytė vakar „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad nei ji asmeniškai, nei ambasada su monitorių įsigijimu niekaip nėra susijusi: „Mes padėjome įsigyti apsaugos priemonių, bet monitorių pirkime nedalyvavome. Mes paprastesnius dalykus pirkome.“
Beje, Ekstremalių sveikatai situacijų centro atsakyme teigiama, kad vertinant tuo metu gautus pasiūlymus daug dėmesio buvo kreipiama ne tik į diplomatų, bet ir į kitų valstybinių institucijų darbuotojų pasiūlymus.
Vis dėlto monitorių pirkimo organizatoriai nepaaiškino, ką reiškia ši mįslinga užuomina.
Taip pat liko neaišku, su kokiais ekspertais buvo konsultuojamasi sprendžiant, kokius monitorius reikėtų įsigyti.
Monitoriai – be sertifikatų
Taip pat nežinia, ar monitorius iš Kinijos pirkusi Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi įstaiga galėjo nekreipti dėmesio į Europos Sąjungos reikalavimą, kad įsigyjama medicinos įranga privalo būti sertifikatuota.
Anot ministerijos atstovų, per karantiną Europos Komisija išleido rekomendaciją, kad perkant asmens apsaugos priemones ir medicinos prietaisus esą nebūtina laikytis anksčiau galiojusio reikalavimo dėl prekių ženklinimo CE kokybę atitinkančiu ženklu.
Monitorius pirkęs Ekstremalių sveikatai situacijų centras „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad tokių sertifikatų atgal į sandėlius gabenami prietaisai neturi.
Anksčiau Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos „Lietuvos rytui“ yra tvirtinusi, kad nesertifikuoti pacientų gyvybinių funkcijų stebėjimo monitoriai negali būti naudojami.
