„Viena iš Centro partijos misijų yra ne tik ginti viešą interesą, bet ir kovoti su didžiąja korupcija. Tiksliau – Darbo partija“ , – teigia N. Puteikis, pabrėždamas, kad politinė jėga valdančiojoje koalicijoje tikrai nebūtų, jei joje dalyvautų ir V. Uspaskicho partija.
Seimo rinkimams skirtame Eltos parengtame interviu cikle su partijų lyderiais N. Puteikis taip pat teigė, kad jo vedamos partijos sąrašo žmonės propaguoja Centro partijos įkūrėjo Romualdo Ozolo idėjas.
Pasak jo, Centro partija-tautininkai kovoja už teisingumą, todėl, anot N. Puteikio, sąrašo antrasis numeris Kristupas Krivickas po rinkimų galėtų vadovauti Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui. Partijos lyderis taip pat neslėpė, kad save po rinkimų jis matytų ministru pirmininku, o Sakalą Gorodeckį – švietimo ministru.
N. Puteikis taip pat teigė, kad artimiausia jų pažiūroms iš didžiųjų partijų šiame Seime buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partija (LVŽS). Jo teigimu, šiame Seime jam pavyko keletą kartų LVŽS frakcijos „laivą pakreipti nuo milijonierių prie paprasto žmogaus interesų“.
– Su kiekvienais rinkimais kinta ir jūsų partijos pavadinimas, pavyzdžiui, Centro partija „Gerovės Lietuva“, Centro partija-tautininkai. Taip pat vienijote jėgas su Arvydu Juozaičiu, vėliau ryšiai nutrūko. Ar tai nerodo jūsų neapsisprendimo, o gal ir sutrikimą tarp sąjungininkų?
– Atvirkščiai. Mes siekiame sujungti patriotines, už teisingumą kovojančias politines partijas į vieną didelę politinę jėgą. Aš labai džiaugiuosi, kad su mumis tai sutiko padaryti tautininkai. Pavadinimas Centro partija-tautininkai yra labai prasmingas. Jis atitinka Centro partijos steigėjo Romualdo Ozolo idėjas.
Gaila, kad Juozaitis ir kitos panašias programas turinčios partijos nesutiko su mumis eiti kartu viename sąraše. Mes Arvydui Juozaičiui siūlėme, vardan susivienijimo, netgi pirmas tris vietas, bet jie nusprendė kitaip. Manau, spalio 11 dieną tie, kurie nepasekė tautininkų pavyzdžiu, turės pripažinti, kad buvo neteisūs.
Rinkėjas turi turėti stiprią jėgą, kuri gintų žmonių interesus. Žmonės, kurie pasisako už teisingumą, tokios jėgos iki šiol neturėjo. Centro partija su vienu Seimo nariu tikrai nėra ši jėga. Todėl mes siekiame turėti visą frakciją.
– Pone Puteiki, su daug asmenybių esate bendradarbiavęs, o vėliau santykiai vis atšaldavo. Su Laura Radzevičiūte, Rūta Janutiene, Antanu Guoga. Šių asmenybių sąraše nėra, kas atsitiko?
– (...) Antanas Guoga buvo sutikęs tapti mūsų sąrašo lyderiu Europos Parlamento rinkimuose. Tuomet jo programinės nuostatos taip pat sutapo su mūsų. Vos ne vienintelis tuo metu milijonierius, pasisakęs už progresinius mokesčius nuo visų pajamų.
Jis taip pat sakė, kad ES paramą reikia naudoti žmonių skurdui mažinti. Tuo metu jis buvo labai retas paukštis tarp milijonierių Lietuvoje, kuris nesigyrė, kad MO muziejui skiria paramą. Tuo metu jis atitiko mūsų pažiūras. Dabartinis jo posūkis į Uspaskichą – stulbinantis. Tą patį galiu pasakyti apie Janutienę ir Radzevičiūtę.
Jeigu iš Centro partijos perėjo trys asmenys, tai čia nieko nerodo. Atsiprašau, bet septyni tūkstančiai liko. Pažiūrėkite į valstiečių frakciją – iš jos šeštadalis pasitraukė. Pažiūrėkime į konservatorių pastarąsias tris Seimo kadencijas. Tai ištisos trys frakcijos naujos susidarytų iš išėjusių konservatorių.
Politikų judėjimas – normalus reiškinys. Šiuo atveju Centro partija-tautininkai, pagal perėjusių į kitas partijas skaičių, kaip tik yra stabiliausia politinė jėga, ir mes tuo džiaugiamės.
– Dėl sąjungininkų jūsų neapsisprendimas buvo matomas ir Seime – iš pradžių buvote LVŽS frakcijoje, vėliau ją palikote, paskui vėl grįžote. Ką jūs apskritai manote apie šią politinę jėgą?
– Iš visų buvusių Seimo daugumų valstiečiai labiausiai atstovavo paprastam rinkėjui. Bet, žinoma, buvo ir didelių skirtumų. Aš dėl šios priežasties buvau valstiečių frakcijoje. Iš jos išėjau ir vėl grįžau dėl to, nes naudojau spaudimo įrankį šiai frakcijai, kad ji labiau gintų paprastą žmogų. Tai aš garsiai sakydavau frakcijos posėdžiuose.
Skelbiau ir viešus pareiškimus. Aš esu vienas, neturiu frakcijos ir negaliu daryti didelės įtakos, bet kadangi dauguma buvo trapi, aš tuo naudojausi. Ir ateityje tai naudočiau, jei tokia situacija pasitaikytų. Jeigu mes turėsime frakciją, mes taip pat naudosime tokį metodą, ir tai naudoja visi pasaulio politikai.
Atėjimas, išėjimas ir vėl grįžimas į frakciją. Tai yra įrankiai, kuriuo sieki tikslo, kad eiliniai žmonės Lietuvoje geriau gyventų. Nes dabar šalyje geriausiai gyvena patys gudriausi ir turtingiausi. Politikai visame pasaulyje gina silpnesnius. Tai aš iš valstiečių reikalavau ginti silpnesnius. Jie žengė vieną žingsnį, tarsi įveda progresinius mokesčius, bet nuo ne visų pajamų, tarsi įveda progresyvumą nuo algos, bet jis simbolinis (...)
– Tai vertybiškai LVŽS jūsų partijai yra artimi?
– Yra artimesni, bet yra milžiniškų skirtumų. Milijonieriams sudarė sąlygas turtėti visų piliečių sąskaita, leisdami statyti ant išnuomotos žemės privačius statinius ir biurus. Kerta medžius miesto centruose. Kiek savivaldybių europines lėšas išmetė vėjais, investavo į granitus ir kirto sveikus medžius. Ir jie vadinasi žalieji, tai kokie jie žalieji?
Padidino normas miškų kirtimui, mes su tuo kategoriškai nesutinkame. Taip pat tarėjus teismuose turėjo grąžinti, negrąžino. Vilkina laiką ir viskas nukelta į paskutines Seimo kadencijos dienas. Jaučiu klastą. Įtariu, kad vilkinamas šis klausimas po rinkimų. Turiu nuojautą, kad nepavyks surinkti Seimo narių daugumos tarėjų klausimui priimti.
Valstiečiai turėjo per pirmus mėnesius savo kadencijos tai įgyvendinti. Čia kaip su socdemais ir progresiniais mokesčiais. Žada progresinius mokesčius nuo visų pajamų, o kai reikia balsuoti – jie atsiduria kavinėse ir tualetuose. Dėl neteisingumo kaltos visos partijos, Centro partija yra vienintelė, kuri labai aiškiai sako, kad teisingumo Lietuvoje labiausiai trūksta. Emigrantų yra tiek daug ne dėl ekonominių rodiklių, o dėl neteisingumo jausmo.
Tai, kad valstiečiai artimesni, tikrai nereiškia, kad mes tapatūs. Aš esu atskiros partijos pirmininka, ir mes turime savo programą ir ji kitokia nei valstiečių. Taip, jie pusbroliai, bet ne broliai.
– Jūs minėjote, kad savo išėjimą iš valstiečių frakcijos naudojote kaip spaudimo įrankį. Jeigu, sėkmės atveju, jūs būtumėte valdančiojoje koalicijoje, tai čia gal būtų jūsų frakcijos skiriamasis bruožas?
– Visuose pasaulio parlamentuose visos frakcijos naudoja šį metodą. Kai skaitome antraštes, kad užsienyje žlunga viena ar kita koalicija būtent dėl to, kad viena ar kita frakcija pasako: jei nebus tokio klausimo, mes nebalsuosime. Taigi Lenkijoje vos nežlunga valdantieji, nes viena partija nori uždrausti žvėrelių kankinimą, o kitos partijos su tuo nesutinka – pagrasino, kad išeis. Tai kova dėl vertybių yra normalu.
Lietuvos parlamente trūksta kovos dėl vertybių. Kai išėjau iš valstiečių frakcijos, aš reikalavau, kad būtų nustota dirbti milijonieriams ir pradėti įvesti normalią mokesčių sistemą, palankią paprastiems žmonėms. Valstiečiai nedrįsta įvesti, ką beveik visos ES šalys yra pasidariusios dėl pridėtinės vertės mokesčio. ES valstybėse tai instrumentas turtinei nelygybei mažinti. Kodėl PVM maistui kitose valstybėse mažesnis nei Lietuvoje? Apskritai būtų sunku įvardinti ES valstybę, kuri būtų kaip Lietuva. Čia yra didžiulis neteisingumas.
Milijonierius perka maistą, jo maisto išlaidos mėnesio pajamose net nesimato. Ateina į parduotuvę eilinis dirbantis žmogus, jam PVM maisto produktams yra didžiulis smūgis. Dėl to kitos šalys taiko PVM lengvatas. Kodėl valstiečiai to nedaro? Jie neturi atjautos ir patys yra milijonieriai. Pasistatė finansų ministrą, kuris niekuo nesiskiria nuo konservatorių ir socialdemokratų, jis gina turtingųjų interesus (...)
Dėl tokių dalykų aš triukšmavau ir teikiau pataisas. Jeigu jas atmesdavo ir nepriimdavo, aš grasindavau išeiti. Aš bandžiau pakreipti valstiečių laivą nuo milijonierių prie paprasto žmogaus. Kažkiek tai pavyko, pavyzdžiui, aš tris kartus rinkau parašus dėl antstolių praturtėjimo sumažinimo. Frakcija man Seime neleido šio klausimo pristatyti ir patys įpareigojo teisingumo ministrą parengti.
O jis mano tekstą paėmė ir pristatė pataisas kaip savas. Bet jis vis tiek paliko dar labai daug galimybių antstoliams darytis viršpelnius iš socialiai pažeidžiamų žmonių. Bet čia aš priverčiau valstiečius padaryti šias pataisas. Aš vienas. Tai yra didelių skirtumų su valstiečiais, bet tai netrukdė būti frakcijoje ir pasiekti visiems reikalingus sprendimus.
– Ar eitumėte į koaliciją su valstiečiais, jeigu toje pačioje koalicijoje būtų Darbo partija?
– Apskritai Darbo partijos dalyvavimas rinkimuose yra suokalbis tarp Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo, kuris priėmė tokį sprendimą, Vyriausybės, kuri davė 2 mln. dotaciją ir VRK. Šios trys jėgos davė Uspaskicho partijai 2 mln. Teisėjų sprendimas yra visiškai nesuvokiamas. Atrodo, kad Darbo partija, kuriai vadovavo „blogasis“ Uspaskichas, kuris tvarkė„ juodąją buhalteriją“, pagal teisėjų logiką, ji nebeegzistuoja.
O ši naujai įsteigta partija su kitokiu numeriu ir neva kitokiu vadovu, teisėjų akimis, jau yra kita partija. Kadangi kitas numeris ir ankstesnė partija jau likviduota, tai ši su kitu numeriu, teisėjų akimis, teisiškai jau neatsako už buvusią partiją. Vadinasi, šis Uspaskichas nebeatsako už aną Uspaskichą. Teisėjai kartu su Vyriausybe ir VRK padarė didžiulę apgavystę. Jie prikėlė „juodosios buhalterijos“ tėvą Uspaskichą kaip kokią mumiją ir sušvirkštė jam 2 mln.
Jis dabar korumpuoja visą Lietuvos žiniasklaidą, korumpuoja Seimo narius. Visa šita publika rimtais veidais eina į politiką ir niekas jų nekritikuoja, tik Centro partija–tautininkai. Kodėl nė viena partija jų nekritikuoja? Todėl, kad didžiosios partijos ne viešąjį interesą gina. Visi jie trokšta Uspaskicho kaip nuotakos ir nori už jo ištekėti.
Jie nori su juo sukurti politinę šeimą Seime, nes jiems mirtinai reikalingi iki daugumos Uspaskicho galimi balsai. Tai yra aukščiausio lygio politinė korupcija ir apie tai niekas nekalba, išskyrus mus. Tai yra skandalas. Jo reklama, kuri eina už mokesčių mokėtojų pinigus, tai yra pasibaisėtina.
– Tai neitumėte į koaliciją?
– Jokiais būdais. Viena iš Centro partijos misijų yra ne tik ginti viešą interesą, bet ir kovoti su didžiąja korupcija.
– Ar su Tomaševskio vadovaujama partija eitumėte į derybas, ar čia neturite raudonųjų linijų kaip kitos partijos?
– Tomaševskio partija, ką ji siūlė šiame Seime, buvo labai nukreipta į viešą interesą. Aš negaliu pasakyti jokios kritikos jų frakcijos teiktiems įstatymų projektams. Atvirkščiai, jie iš Lenkijos pernešė labai daug gerų dalykų, kaip vaiko pinigus.
– Centro partijos-tautininkai programoje taip pat pažymėta, kad „Vaiko pinigai turi augti 200 eurų per mėnesį“. Iš kur biudžete tokie pinigai, tai iš ko nuimtumėte?
– Vaiko pinigų didinimas Lenkijoje sukėlė ekonomikos klestėjimą. Auga jų BVP visais parametrais, auga teisingumo jausmas. Žmogus yra patenkintas savo valstybe. Mažėja turtinė pajamų nelygybė. Žmonės jaučiasi geriau ir jie mažiau serga ligomis, kurias sukelia, pavyzdžiui, nepriteklius arba stresas. Tai rodo, kad Lenkija pasirinko labai teisingą kryptį.
– Lenkijos ekonominiai mastai didesni nei Lietuvos, o mūsų biudžetas taip pat nėra guminis šiuo metu.
– Čia įvyko mano susikirtimas su valstiečiais. Aš siūliau nuimti milijardą eurų nuo viešųjų pirkimų ir skirti juos pensijoms bei algoms didinti, viešajam sektoriui. Taip algos pakiltų automatiškai ir privačiame sektoriuje, nes konkuruoja privatus su valdišku. Jeigu valdiškame pakyla, tai pakils ir privačiame.
Aš siūliau milijardą skirti ir pateikiau pavyzdį. Per 2008-2011 metų krizę valstybės biudžete viešiesiems pirkimams buvo radikaliai sumažintos pinigų sumos. Ar kas nors pastebėjo Lietuvos valstybės tarnybos sutrikimus? Niekas nesiskundė, nė viena biudžetinė įstaiga, kad jiems trūksta pinigų viešiesiems pirkimams. Viešieji pirkimai yra juodoji skylė, mes ten sukūrename milijardus ir perkame nereikalingus dalykus.
– Dauguma partijų prieš rinkimus teigia, kad reikia sutvarkyti viešuosius pirkimus. Politikai apie tai kalba jau 20 metų, bet biudžetas nuo to kažkodėl ženkliai nedidėja.
– Nuimsim milijardą nuo viešųjų pirkimų, tai visuomenė to nepajaus. Jei šį milijardą nukreipsime į atlyginimus ir socialines išmokas, vaiko pinigus – visuomenė pajaus ir bus kaip Lenkijoje. BVP augs ir kiti parametrai augs. Bet mūsų politikai nenori to daryti ir valstiečiai kategoriškai tai atsisakė daryti. Kodėl viešuosiuose pirkimuose niekas nesikeičia? Nes partijos, kurios konkuruoja, jos siekia to paties kaip ir Uspaskichas būdamas ūkio ministru.
Mes visi pamename, kaip buvo aprašytos istorijos, kad tie, kurie laimi ES pinigus, turi atnešti tam tikrą pinigų sumą į partijos „juodąją buhalteriją“. Visos partijos tai daro vienokiu, ar kitokiu būdu. Dabartinės Lietuvos didžiosios partijos. Visoms viešųjų pirkimų komisijoms vadovauja kokios nors konkrečios partijos politikas. Šis pirmininkas įrašo tokią sąlygą, kad viešieji pirkimai tampa nebeviešais.
Profsąjungų rūmų griovimas. Gali nugriauti bet kokia statybinė firma, bet ne, savivaldybė į sąlygas įrašo, kad statybų įmonei reikalingas paveldo sertifikatas. Sakykit, kam ardant sovietines plytas reikia paveldo sertifikato? Visų didžiųjų partijų politikai taiko šią praktiką visur. Visur įrašomi konkrečiam rangovui reikalingi parametrai, kad daugiau niekas negalėtų konkuruoti. Viešieji pirkimai virsta pirkimais iš vieno šaltinio. Visi tai daro ir visi tuo naudojasi, išskyrus Centro partiją-tautininkus.
– Partijos programoje pažymima „įgalinsime valstybę vykdyti kryptingą istorinės atminties ir ekologinio švietimo politiką“, ką tai reiškia? Koks jūsų požiūris dėl istorinės atminties klausimų, kaip juos spręsti?
– (...) Dėl patriotizmo pasižiūrėkime į Lenkiją. Visi nuo jaunystės auga patriotais. Lietuvoje patriotizmas yra išnykęs. Kaip šis patriotizmas pasiekiamas, jeigu žmogus nuo mažumės mato neteisybę.
Pavyzdžiui, jeigu aš augu skurdžioje šeimoje ir mano tėvai yra darbininkai, aš, vaikas, ateinu į mokyklą ir matau, kaip milijonieriaus, kuris išsinuomojo valstybės žemę be konkurso, vaikas apsirengęs geriau ir plius prašmatnesniu automobiliu atvažiuoja į mokyklą. Taip vaikas nuo mažens turės neteisingumo jausmą. Jis nebus patriotas. Pasižiūrėkime į Suomiją. Ten uždrausta tėvams apskritai ką nors pirkti, ten viską nuperka valstybė. Vaikas gauna visišką švietimą ir jokių pratybos sąsiuvinių nereikia pirkti. Visi lygus.
– Suomijoje, taip pat kaip ir Lietuvoje, tėvai gali būti verslininkais ir gali dirbti valstybės tarnyboje, kiekvieno jų atlyginimas bus skirtingas. Kai kalbame apie Suomijos švietimo politiką, nemanau, kad turima omenyje apie visų mokinių turtinę lygybę.
– Tai grįžkime prie vaiko pinigų. Tai duokime vaikui 200 eurų, ir jis bus vienodai apsirengęs, arba beveik vienodai apsirengęs. Jis jaus teisingumą, nes valstybė vienodai su visais elgiasi. Vienodai visiems suteikia startinę poziciją.
– Tik atkreipiu dėmesį, kad pinigai atsiduria tėvų rankose. Kas garantuos, kad jie bus panaudoti būtent vaikui?
– Didžiojoje Britanijoje socialiniai darbuotojai dirba su naktinio matymo žiūronais ir stebi šeimas, kurias įtaria, kad jie naudoja pinigus, skirtus vaikams, kažkur kitur. Tai yra normalu. Gaudo, pagauna ir viešina tuos tėvus. Valstybė turi taip pat turėti baudžiamąją funkciją, kad jei duodi pinigus, tai turi juos kontroliuoti.
– O iš kur valstybės biudžete pinigai užtikrinti ir reikiamą skaičių socialinių darbuotojų?
– Bet tai valstybės išlaikoma darbo vieta, kuri užtikrina teisingumą. O ką policija pas mus veikia? Policiją gi taip pat reikia finansuoti. O ką policija veikia? Represinė funkcija ir tvarkos palaikymas. Tai normalu, kad ir socialiniai darbuotojai tokią funkciją turėtų. Lietuvos politikai teigia, kad Suomijos švietimo sistema pati geriausia, bet nė vieno elemento mes neįgyvendinome (...)
– Aš suprantu, kad švietimo reformai taikytumėte Suomijos variantą. O kurį asmenį numatytumėte rūpintis švietimu, kas būtų švietimo ministras?
– Gintaras Songaila. Aš būčiau premjeru. Sakalas Gorodeckis būtų krašto apsaugos ministras, puikiai išmano saugumo klausimus.
– O Kristupui Krivickui turite kokį postą Vyriausybėje?
– Visiems turime. Sugalvosime. Parinksim pagal gebėjimus.
– O pagal Krivicko gebėjimus, koks ministro postas jam tiktų?
– Žmogus turi gerą teisingumo jausmą. Jis galėtų būti Seimo komiteto pirmininkas, kuris kontroliuoja teisėsaugą. Šiuo metu Prokuratūra negina viešojo intereso. KLASCO dešimt metų kankino Klaipėdos šiaurinės dalies gyventojus, kai geležies rūdos ir dulkės voliojosi žmonėms ant palangių. Prokuratūra visada kategoriškai atsisakė ginti žmonių viešą interesą.
Mes siūlysime tikrus prokurorus, ne tą popierinį kaip dabar, o tikrą, kurį Seimas ir paskirs konkrečiai bylai. Ne generalinis prokuroras paskirs, o Seimas. „Alstom“ korporacija dalino kyšius pusei Europos valstybių energetikams ir politikams. Dėl Lietuvos liudininko parodymų nusižudė „Alstom“ vyriausiasis finansininkas. Latvijoje buvo nuteisti pasodinti politikai ir energetikai.
Pagal tuos pačius parodymus Lietuvos generalinė prokuratūra nutraukė bylą Uspaskichui. Net nenunešė ikiteisminės medžiagos į teismą. Štai kuo užsiima generalinis prokuroras. Įstatymas taip suraitytas, kad negali prokuroro pakeisti. Jis gina Uspaskichą, o Seimas nieko negali pakeisti. Prancūzijoje ministras skiria generalinį prokurorą.
Raskite bent vieną publikaciją, kad prokurorai Prancūzijoje skiriami ministru. Mes nerasime, mūsų teisininkų klanas slepia šiuos dalykus. Raskim publikaciją apie tarėjus teismuose. Visa Europa turi tarėjus teismuose, išskyrus Lietuvą (...)
– Kaip minėjote, Centro partija tapatinasi su Romualdo Ozolo įkurta Centro partija bei jo idėjomis. Pasižiūrėjus į pavardes sąraše, matome gana skandalingai pagarsėjusį laidų vedėją Kristupą Krivicką, kontraversiškai vertinamą ir teisėsaugos akiratyje atsiradusią mokytoją, su Venckienės problemomis susitapatinusį Povilą Gylį. Tai visiškai kontraversiški žmonės. Ar mes kalbame apie centrą, ar apie paribius, ar pakraščius? Kur tas centriškumas?
– A. Astrauskaitė išpylė vandeninius dažus nesutikdama su Lukiškių aikštės koncepcija. Vandeninius dažus lietus nuplovė. Jeigu vandeninius dažus pila Baltarusijoje, tai mūsų politikai remia tokius žmones. Ji pamojavo trispalve, nesutikdama su Škirpos alėjos pervadinimu.
Ją policija neteisėtai sulaikė. Neteisėtai paprašė jos asmens dokumento. Neteisėtai įgrūdo į mašiną šalia šuns. Neteisėtai jai rankas laužė. Neteisėtai rankinuką iškraustė. Tai teismas nustatė, o ar žiniasklaida parašė? Neparašė. Todėl dabar ir sakot, kad Astrauskaitė kontraversiška. Bet jeigu žiniasklaida paskelbtų teismo sprendimą, paaiškėtų, kad Lietuvos policija yra kontraversiška, nes taip negalima elgtis su žmonėmis.
Lietuvos policija elgiasi panašiai kaip baltarusiška policija. Tik tiek kad nemuša žmonių, bet pasitaiko, kad ir sumuša. Tai Baltarusijos policiją Lietuvos politikai smerkia, kad demonstrantus veža. O mūsų politikai, pasisukę į Astrauskaitę, iš karto viską užmiršta. Baltarusiams vienas standartas, o vidaus tvarkai – kitas standartas.
Visi užmiršo, bet tas pats R. Ozolas, D. Kuolys, P. Gylys buvo teisiami už mitingo organizavimą, kai reikėjo ginti Gailių ir Giržadą. Policijos tampė, bet teismai tuomet išteisino. Visi tie policininkai, kurie juos tampė, dabar aukštas pareigas eina ir samprotauja iš stiklo bokštų apie Baltarusijos nedemokratiją. Jeigu žiniasklaida skelbtų sprendimus, tai niekas nesakytų, kad A. Astrauskaitė kontraversiška.
Tuo labiau partija „Lietuva visų“, ten juk kas penktas teistas už korupciją, tai ar kas nors rašo, kad ši partija yra kontraversiška? Niekas nerašo. O kodėl? Seime sėdi du sportininkai, žodžio neprataria per posėdžius, jokių projektų neregistruoja, o tai jie jau nekontraversiški? Jie geri ir viskas su jais gerai. O jeigu aš teikiu kažkokias pataisas, tai aš jau kontraversiškas. Kas šitą etiketę užklijuoja? Ogi žiniasklaida. Kodėl ji taip daro? Sakėte, Gylys kontraversiškas? Gylys sako, kad negalima 60 metų žmogaus parversti ant žemės. (...) Gylys sako, kad negalima taip elgtis, tai jis kontraversiškas? Tai policininkas, kuris davė jam su buože į tarpukojį, yra kontraversiškas (...)
– Jūs esate atsakingas už partijos sąrašą, tai galėtumėte konstatuoti, kad šie žmonės yra artimi Ozolo idėjoms?
– R. Ozolo pagrindinė idėja yra teisingumas, tai visi jūsų išvardinti žmonės kaunasi už teisingumą. Įvairiomis formomis, kas žodžiu, kas veiksmais. Kas įstatymo pataisomis, kaip aš, kas aštriais pasisakymais, kaip Krivickas, kas aštriomis publikacijomis, kaip Gylys, kas aštriais veiksmais, kaip Astrauskaitė. Bet jie visi kaunasi už teisingumą ir siekia, kad valstybė būtų teisinga visose srityse. Mus vienija ši Ozolo idėja. Mūsų visa partija kovoja už teisingumą.
– Ar visos kovos formos už teisingumą yra teisingos? Gal Astrauskaitės kovos forma nebuvo teisinga ir ji taip pat provokavo ir sukėlė daug emocijų visuomenėje.
– Viskas baigėsi Seimo sprendimu perimti iš savivaldybės visą aikštę. Iš esmės Astrauskaitė darė tą patį. Atimti aikštę iš liberalaus mero, kuris neturi istorinio jausmo ir atjautos sukilimo aukoms. Mero komanda yra kosmopolitai, ir jie nėra Lietuvos patriotai. Tai Seimas parėmė.
O Astrauskaitė nėra Seimo narė. Ji taip, kaip suprato, taip ir kovojo. Visi nusuka kalbą, kai policija suėmė ją už vėliavos mojavimą. Tai ji kovojo su policijos neteisingumu. Apie policijos neteisingumą niekas nerašo. Astrauskaitė klausė policininko, kodėl prašo jos prisistatyti, kokiu pagrindu, nes įstatyme parašyta, kad turi būti pagrindas. Policininkė atsako: aš esu policininkė, todėl man nereikia jokio pagrindo. Tai yra garso įraše, teismas konstatavo, kad policininkė pažeidė įstatymą. Tai kiek tokių policininkų yra? Įraše buvo girdimi ir rusiški necenzūriniai žodžiai. Juk policininkės gimė jau po Kovo 11-osios. Tai kokia policijos kultūra, kas jos viršininkai?
Aš nekaltinu policininkių, jos telefonu vykdė viršininkų valią. Kažkoks labai didelis viršininkas kategoriškai reikalavo sulaikyti Astrauskaitę. Policininkė sakė, kad neturi tam pagrindo. Mes negirdėjome, ką viršininkas sako jai telefonu, bet iš jos reakcijos supratome, kad vis tiek reikės sulaikyti. Štai Astrauskaitė yra kovotoja, galbūt ji turi trūkumų, visi mes jų turime. Gal jos išraiška sukelia abejonių visuomenėje, bet kodėl visuomenė nereaguoja į policininko necenzūrinius keiksmus, neteisingumus?
– Kalbate apie mažesnes partijas. O kokia jūsų nuomonė dėl Seimo rinkimų kartelės mažinimo. Palaikytumėte tokią idėją po rinkimų?
– Ačiū, priminėte dar vieną didžiulę neteisingumo sistemą. Geros praktikos Europos valstybėse kartelė yra žema – 1 arba 2 proc.
– Tikrai ne visuose.
– Na, gerai, bet ne 5 proc., o 4 ar 3, 2, 1 procentas. Kodėl taip daro? Pagal lietuvišką sistemą, kai yra 5 procentai, tai 20 proc. balsavusiųjų daugiamandatėje žmonių neturi savo atstovo Seime. Penktadalis lietuvių, kurie atėjo į rinkimus, neturi savo atstovo daugiamandatėje apygardoje. To nėra nė vienoje Europos valstybėje. Yra Turkijoje, jei ją vadinsime Europos valstybe. O jie kelia kartelę, kad kurdai nepatektų į parlamentą. Tai Lietuva labai panaši į Turkiją. Tai yra politikų požiūris į rinkėją, o kam tiems rinkėjams, kurie ieško teisingumo, turėti savo atstovus? Yra ir daugiau pridarytų minų ir vilkduobių, pavyzdžiui, dotaciją labai sunku gauti (...)
Visur kliudymai žmonėms išsirinkti savo atstovus. Kuo margesnės pažiūros parlamente, tuo geriau atstovaujama visuomenei. Reikia pipirų, tai reikia ir mažų partijų. Kodėl kitose šalyse kartelė žema, kad būtų mažesnių partijų. Mažos partijos didžiosioms partijoms pasako teisybę bei kelia aštrius klausimus (...)
– Aptarkime partijos idėjas užsienio politikoje. R. Ozolas kontraversiškai pasisakė dėl stojimo į ES bei dėl euro įvedimo. Jei Lietuva turėtų konflikte rinktis tarp JAV ir ES, kurią ji turėtų pasirinkti?
– R. Ozolas nebuvo prieš ES. Jis pasisakė prieš centralizuotą, biurokratizuotą ES. Mes esame prieš, kad mums čia užkrautų pabėgėlius. Mes prieš, kad juos dalintų vienodai valstybėms. Mes su tuo nesutinkame. Mes laikome ES tautų sąjunga, kad nebūtų pažeisti kiekvienos tautos interesai. Kad Briuselio eurobiuriokratas nevirstų sovietiniu Maskvos stiliumi, kai primetamos visiems nepriimtinos tradicijos.
Ozolas buvo prieš eurą. Bet matome, nuvažiuojame į Lenkiją, ten viskas pigiau, alga taip pat didesnė. Laisvosios rinkos institutas plauna smegenis, kad mastai didesni, todėl ten pigiau. Tai palaukit, kodėl Latvijoje, Estijoje algos ir pensijos didesnės? Jų BVP mažesnis vienam gyventojui. Ekonomiškai Lietuva už Estiją, Latviją geriau stovi, bet ten atlyginimai ir pensijos didesnės. Tai kur čia tas mastelis? Pagal logiką Latvijoje turėtų būti viskas brangiau. Nieko panašaus, tai taip plaunamos smegenys.
– Grįžtu prie klausimo, jei Lietuva turėtų konflikte rinktis tarp JAV ir ES, kurią ji turėtų pasirinkti?
– Turi rinktis, kad geriau jos žmonėms, pažiūrėkime į Lenkiją. Ji tvirtai remiasi JAV. Pažiūrėkime į Vengriją, kuri vykdo išmintingą diplomatinę politiką, stengėsi gauti naudą iš visų šalių.
– Ar jums Orbano vadovaujama Vyriausybė yra labiau demokratinė ar nedemokratinė?
– Apie Vengriją yra daugybė dezinformacijos. Pavyzdžiui, sako, kad su žiniasklaida nedemokratiškai elgiasi. Atsiverčiu vieną didžiausių portalų ir skaitau milžinišką interviu su Žemaitaičiu. Praeina penkios dienos, aš tą patį portalą atsiverčiu ir vėl skaitau milžinišką interviu su Žemaitaičiu. Nėra užsakymo numerio. Tai kas čia? Kodėl išimtinai viena partija nusipelnė tokio dėmesio? Ką LRT pasidarė? Parašė raštą VRK.
Norime atskirti patraukliausias partijas nuo nepatraukliausių ir pagal tai rengti debatus. VRK atrašo, jūs taikote mažesnio lygio lygiateisiškumą, prašome traukti burtus. LRT laišką išmeta ir pasikviečia alaus ir miltelių apklausos bendrovę. Ji nustato patraukliausias ir nepatraukliausias. Vieniems debatai ir kitiems debatai. Mes apskundėme, teismas, paklausęs LRT argumentų, pasipiktino. Tai štai turime pavyzdį, mūsų žiniasklaida, kuri pati yra neteisinga, tiek privati, tiek valdiška, smerkia Vengriją, kad ši kažką blogai daro.
– Ne tik žiniasklaida kalba apie Vengriją, ES valstybės ne kartą kėlė susirūpinimą dėl Vengrijos vyriausybės, Lietuvos Seimo nariai taip pat apie tai kalba. Todėl norėjau paklausti ir jūsų nuomonės.
– Žiūrėkite, man apie Vengriją šiek tiek trūksta informacijos. Dėl paprastos priežasties. Lietuvos žiniasklaida informaciją dozuoja ir ją rūšiuoja. Artimesnis pavyzdys atskleidžiantis Vengriją yra Lenkija. Lenkijoje teisėjai kišosi į politiką, teisėjai priiminėjo labai keistus sprendimus. Tai dėl šių sprendimų lenkų politikai sukėlė skandalą.
Parlamentas labai teisingai padarė, kad įsikišo į teisėjų darbą. Lietuvos žiniasklaidoje nušviesta – baisu, kišasi į teisėjų darbą. O ten normalu, jeigu teisėjas priėmė korumpuotą sprendimą, tai Lenkijos parlamentas įsikišo ir reformavo tokius teismus. Lietuvoje niekas apie teismų reformas nekalba (...)
– Dėl teismų reformos ES svarsto apie sankcijas Lenkijai. Tai apie ką mes kalbame tuomet?
– Pasižiūrėkime, kas Lenkijos smerkėjai. Pažiūrėkime, Vokietijos laikyseną dėl Navalno apnuodijimo. Rusija bloga, kad apnuodytas Navalnas, bet dujotiekį tiesime. Taip pasakė iš Angelos Merkel aplinkos labai aukšti politikai. Nesvarbu, kad Navalną apnuodijo, mes tęsime naudingą sutartį su Rusija ir tiesime „Nord Stream 2“ atšaką toliau.
Tai šie žmonės vertina, kas teisinga, kas ne. Juk tai pragmatikai ir nieko bendro su teisingumu neturintys žmonės. Jie vertins Lenkijos ir Vengrijos vidaus teisingumo klausimus? Šie vertintojai, negali tokiais būti. Macronas, nuolat lakstantis į Rusiją, vertins teisingumo reformas?
