Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įstaiga BNS nurodė, kad minėti monitoriai bei jiems reikalingi papildomi priedai į Lietuvą buvo pristatyti balandžio 3 dieną skirtingose pakuotėse – šiuo metu įranga surenkama iš ligoninių, jog ją būtų galima tinkamai sukomplektuoti.
„Minimu laikotarpiu į Lietuvą buvo pristatoma labai dideli kiekiai įsigytų asmens apsaugos priemonių, kurias reikėjo operatyviai išskirstyti po visa Lietuvą. Dėl įvykusios žmogiškos klaidos išskirstant monitorius ir jų priedus dalis gydymo įstaigų gavo per daug monitoriams reikalingų priedų, tuo tarpu kitos – per mažai.
Todėl ne visi komplektai buvo pilni. Tad nuspręsta surinkti iš įstaigų išdalintus monitorius ir priedus, viską pilnai sukomplektuoti ir grąžinti joms jau pilnai sukomplektuotus“, – atsakyme BNS nurodė įstaiga.
Pasak centro, toks sprendimas priimtas dėl to, jog vienoje vietoje surinktus visus monitorius „sutvarkyti yra paprasčiau, nei važinėti po visas įstaigas“.
„Taigi šiuo metu monitoriai ir jų priedai – maitinimo laido kištukas, monitoriaus tvirtinimas, temperatūros daviklis, instrukcija lietuvių kalba, EKG daviklis su laidu, yra surenkami“, – pabrėžė centras.
Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį taip pat pabrėžė, kad minėta įranga yra veikianti, bet tikisi, kad jos neprireiks.
„Monitoriai yra veikiantys, jie bus veikiantys, aš tikiuosi ir noriu palinkėti visiems, kad jie nebūtų panaudoti“, – sakė jis.
497 monitoriai kovą ir balandį įsigyti ne iš oficialių medicininės įrangos giganto „General Electric“ atstovų Lietuvoje – bendrovės „Tradintec“, bet iš Kinijos ir Izraelio tiekėjų, už juos iš viso sumokėta 1,84 mln. eurų.
Dienraščiui „Lietuvos rytas“ gydymo įstaigų vadovai tvirtino, kad aparatus gavo be pajungimui reikalingų priedų, instrukcijų, taip pat jie buvo be reikalingų sertifikatų, o personalas neapmokytas, kaip su jais dirbti.
Įmones rado per ambasadą Kinijoje
Centras BNS patvirtino, kad teisines sąlygas įsigyti asmens apsaugos priemonių ir medicinos prietaisus be CE ženklinimo buvo sudarytos Europos Komisijos kovo 13-ąją patvirtinta rekomendacija.
Centro atstovai taip pat nurodė, kad pavasarį viešai paskelbus, jog gydymo įstaigoms gali prireikti daugybės papildomų priemonių kovai su koronavirusu, Sveikatos apsaugos ministerija sulaukė įvairių komercinių pasiūlymų dėl medicinos įrangos, asmens apsaugos priemonių ir kitų priemonių įsigijimų, o tiekėjai, kurie turėjo reikalingas prekes, „patys rodė iniciatyvą“.
„Tačiau buvo ir tokių, kurie reikalingų prekių nebegalėjo pasiūlyti dėl sutrikusios tiekimo grandinės, arba bijojo rizikuoti ir prisiimti įsipareigojimus, rizikuojant, kad nepavyks jų įgyvendinti“, – nurodė SAM įstaiga.
Ji atkreipia dėmesį, kad ministerijai „aktyviai talkino Lietuvos ambasada Kinijoje“, taip pat kitos diplomatinės tarnybos, ieškojusios tiesioginės prieigos prie gamintojų ar tiekėjų, kurie galėjo tuo metu pasiūlyti reikalingas priemones.
„Dėl šių priežasčių pažymėtina, kad vertinat gautus pasiūlymus didelis dėmesys buvo skiriamas tiems pasiūlymams, kuriuos pateikdavo ambasadų ar valstybinių institucijų darbuotojai. Sulaukus bet kokių pasiūlymų, kurie atitikdavo Lietuvos poreikį, jie buvo teikiami vertinti klinicistams (didžiųjų gydymo įstaigų atstovams) ir tik gavus jų išvadas, buvo priimami sprendimai dėl reikalingų priemonių įsigijimo“, – tvirtino centras.
Į klausimą, ar centras turi visus reikiamus monitorių priedus, įstaiga atsakė, jog „dėl trūkstamos komplektacijos yra bendraujama su tiekėjais“.
