Balandį sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nurodymu gydymo įstaigoms buvo išdalyta beveik pusė tūkstančio COVID-19 pacientams skirtų gyvybinėms funkcijoms stebėti reikalingų monitorių.
Bet per karantiną gautos įrangos kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos net nespėjo išpakuoti – rugsėjį pradėta tuos monitorius rinkti ir grąžinti į sandėlius.
Paaiškėjo, kad iš neaiškių tiekėjų Kinijoje kovo pabaigoje įsigyta aparatūra nėra tinkama naudoti.
Maža to, „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, prietaisai net negalėjo būti įvežti į Lietuvą, nes neturi būtinų sertifikatų.
Gydymo įstaigas sugluminusį pirkimą organizavo Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras, kuriam prieš metus pradėjo vadovauti buvęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų apsaugos vadovas Olegas Sitnikovas.
Ši įstaiga „Lietuvos rytui“ kol kas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl skubiai nupirkti ir netgi nespėti išpakuoti monitoriai jau sugrįžta į tarnybos sandėlius ir kas atsakys už galimai netikusį pirkinį.
Dalijo per penkis centrus
Gyvybinių funkcijų monitoriai galimo COVID-19 pacientų antplūdžio per pirmąją viruso bangą laukusioms ligoninėms A.Verygos nurodymu buvo pradėti dalyti balandžio mėnesį.
Iš viešai neskelbiamo ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo A.Verygos sprendimo matyti, kad per karantiną skubiai buvo nupirkti 497 monitoriai.
Rajonų ligoninėms jie buvo dalijami per penkis pagrindinius gydymo centrus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, o prekių pristatymą turėjo organizuoti Susisiekimo ministerija.
Tačiau vien Respublikinė Šiaulių ligoninė vakar Ekstremalių sveikatai situacijų centrui jau perdavė 44 monitorius. Iš jų 6 aparatus šiauliečiams grąžino Kelmės ligoninė, penkis – Joniškio gydymo įstaiga.
Šaltinių žiniomis, didžiąją dalį (maždaug 60 iš 100) pavasarį gautų gyvybinių funkcijų monitorių šiam centrui artimiausiu metu atgal turėtų išsiųsti ir Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
Monitorių net neišpakavo
Utenos ligoninei per karantiną atiteko penki monitoriai, bet prieš kelias savaites šią gydymo įstaigą pasiekė raštas, kad aparatai turi būti sugrąžinti į Respublikinę Panevėžio ligoninę.
Utenos ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinos reikalams Sergejus Naumkinas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad gauti monitoriai net nebuvo įjungti.
„Paprastai įrangos gamintojų atstovai atvažiuoja, įjungia, apmoko personalą, kaip ja naudotis. Šįkart nieko panašaus nebuvo – tik atvežė ir paliko. Nebuvo nei jokių dokumentų, nei paaiškinimų.
Todėl mes negalėjome jais saugiai ir kvalifikuotai naudotis.
Mūsų žmonės, bijodami ką nors sugadinti, nedrįso patys jų surinkti ir paleisti.
Monitoriai net nebuvo išpakuoti“, – sakė Utenos ligoninės direktoriaus pavaduotojas.
Anot S.Naumkino, gautais gyvybinių funkcijų monitoriais ligoninė iš pradžių labai apsidžiaugė: „Jie iš tiesų palengvina personalo darbą, nes galima stebėti paciento širdies ritmą, kvėpavimo dažnį, kraujospūdį, kitus parametrus.
Bet skirtingo gamintojo aparatai skiriasi, todėl bent šioks toks apmokymas būtinas, nes mes juk nesame dideli technikos specialistai. Keletą kartų bandėme ieškoti galų, bet susidūrėme su tylos siena.“
Aparato istorija – trumpa
Vieną monitorių per karantiną buvo gavusi ir Biržų ligoninė, tačiau jos vadovas Petras Bimba „Lietuvos“ rytui“ taip pat patvirtino, kad aparatas jau iškeliavo – iš pradžių į Panevėžį, o vėliau į Vilnių.
Anot ligoninės vadovo, gautas monitorius buvo be instrukcijos lietuvių kalba, jis buvo nesertifikuotas, defektuotas, todėl nebuvo panaudotas.
Tiesa, ligoninės specialistai aparatą bandė įjungti.
„Bet trūko kažkokių laidų, kontaktas tai buvo, tai ne. Žodžiu, nebuvo saugu tą monitorių naudoti, todėl mes jį įdėjome atgal į dėžę ir apie tai informavome Panevėžio ligoninę, iš kurios aparatą gavome pagal panaudos sutartį.
Prieš kelias dienas jį atsiėmė, ir visa istorija su monitoriumi baigėsi“, – pasakojo P.Bimba.
Biržų ligoninės vadovas sakė, kad įstaiga yra apsirūpinusi pacientų monitoriais, tačiau įranga sensta ir genda, todėl papildomas naujas aparatas būtų buvęs ne pro šalį.
„Mes, kaip įstaiga, pati be sertifikato nieko pirkti negalime. O šiuo atveju, matyt, buvo padarytos išimtys – suprantu, buvo suirutė, kai norėjosi viską padaryti greičiau ir geriau, bet nutiko kaip visada“, – kalbėjo P.Bimba.
Grąžina, bet nekomentuoja
Laikinai Medicininės technikos priežiūros skyriaus vedėjo pareigas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje einantis Irmantas Daraška „Lietuvos rytui“ atskleidė, kad baigia surinkti jau beveik visus apskrities ligoninėms išdalytus monitorius.
Po vieną arba kelis aparatus buvo gavusios ne tik Utenos, Biržų ligoninės, bet ir Rokiškis, Pasvalys, Kupiškis, Anykščiai, Molėtai, Zarasai.
I.Daraška tikino, kad jau kitą pirmadienį sugrąžinti monitoriai turėtų būti pristatyti atgal į Ekstremalių sveikatai situacijų centrą.
„Aš to negaliu komentuoti. Į šį klausimą turėtų atsakyti arba šis centras, arba Sveikatos apsaugos ministerija.
Ką jie pasakys, tebūnie tai bus teisybė“, – paklaustas, kodėl monitoriai grąžinami, į kalbas nesileido Panevėžio ligoninės atstovas.
Pirkimams pritaikė išimtį
Iš Vilniaus į Kauną iškraustomas Ekstremalių sveikatai situacijų centras kol kas „Lietuvos rytui“ nepateikė informacijos, kas ir kada nusprendė pirkti monitorius.
Tačiau kaip matyti iš Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP)pateikiamos informacijos, jie buvo perkami ne tiesiogiai iš oficialių medicininės įrangos giganto „General Electric“ atstovų Lietuvoje – bendrovės „Tradintec“, bet iš kitų tiekėjų Kinijoje.
Vienu atveju sutartis dėl 192 monitorių įsigijimo, kai bendra pirkinio vertė siekė 854 tūkst. JAV dolerių, buvo sudaryta su Kinijos įmone „Hongzhou Sunschine“ (toks įmonės pavadinimas nurodomas CVPP skelbiamuose pirkimo dokumentuose. – Red.).
Tą pačią dieną, kovą 28-ąją, su šia Kinijos kompanija buvo sudarytas ir dar vienas monitorių pirkimo sandoris – už 191 aparatą tiekėjams sumokėta dar 1 mln. 19 tūkst. JAV dolerių.
Abiem atvejais prekės buvo įsigyjamos neskelbiamų derybų būdu.
Ši Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta išimtis buvo pritaikyta ir perkant 114 gyvybinių funkcijų monitorių iš tiekėjo Izraelyje.
Ekstremalių sveikatai situacijų centras už juos „MyCity360 Innovation Ltd“ sumokėjo 104 tūkst. eurų.
Atstovai nieko nežinojo
Kodėl monitoriai buvo perkami iš Kinijos ir Izraelio tiekėjų, o ne iš gamintojų atstovų Lietuvoje ir kodėl skiriasi jų kaina?
To negalėjo paaiškinti ir „Tradintec“ atstovai, kurie „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad apie įvykusį pirkimą sužinojo tik tuomet, kai į bendrovę ėmė skambinti ligoninių atstovai ir prašyti instaliuoti gautą įrangą.
Kad į Lietuvą buvo įvežti 192 „General Electric“ monitoriai, bendrovė informavo ir jų gamintoją, bet daugiau jokių žinių apie šį pirkimą teigė neturintys.
Šios kompanijos įranga prekiaujančios Lietuvos bendrovės atstovai tvirtino, kad jeigu būtų buvęs skelbtas viešas monitorių pirkimas, „Tradintec“ būtų jame dalyvavusi, tačiau apie pirkimą jai nebuvo žinoma.
Įmonės atstovai atsisakė atskleisti, ar būtų galėję pasiūlyti mažesnę kainą, nes perkančioji organizacija nėra pateikusi jokios informacijos apie monitorių komplektaciją.
Sertifikatai yra privalomi
Beje, jokios informacijos apie nupirktus ir į sandėlius jau grąžinamus monitorius neturi ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
Šios tarnybos Medicinos priemonių priežiūros skyriaus vedėja Jolanta Karavackaitė „Lietuvos rytui“ teigė, kad pacientų gyvybinėms funkcijoms stebėti skirti monitoriai yra priskiriami medicinos priemonių (prietaisų) kategorijai ir jiems yra taikomi Europos Sąjungos Medicinos prietaisų direktyvos 93/42/EEB reikalavimai.
„Šios medicinos priemonės (prietaisai) turi būti įvertintos notifikuotosios (t.y. sertifikuojančios) įstaigos, turėti atitikties sertifikatą ir būti paženklintos CE ženklu su šalia esančiu notifikuotosios įstaigos identifikaciniu numeriu.
Nurodytų reikalavimų neatitinkantys pacientų gyvybinių funkcijų stebėjimo monitoriai negali būti naudojami“, – paaiškino J.Karavackaitė.
Dėl pirkinių kilo ne vienas skandalas
Per karantiną vykusių pirkimų skaidrumas įtarimų sukėlė ir teisėsaugai.
Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliekamo tyrimo iš pareigų jau pasitraukė sveikatos apsaugos viceministrė L.Jaruševičienė. Jai pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu.
Specialiaisiais liudytojais vadinamojoje greitųjų testų pirkimo byloje tapo ir premjero S.Skvernelio patarėjas J.Kairys bei Vyriausybės kanclerio pavaduotojas L.Savickas.
Greitieji testai, kuriuos tik neseniai buvo pradėta naudoti mokytojams testuoti, buvo perkami iš bendrovės „Profarma“, tačiau jų gamintoja yra Austrijos įmonė „Ameda Labordiagnostik GmbH“.
Oficialūs šios įmonės produkcijos platintojai Lietuvoje tvirtino, kad greituosius testus ministerijai siūlė įsigyti už vienodą 3 eurų kainą, tačiau valdininkų dėmesio nesulaukė. Tarpininkų paslaugas pasirinkusi valstybė už greituosius testus sumokėjo po 12 eurų – iš viso maždaug 6 mln. eurų.
Dėl šio pirkinio Seime teko aiškintis ir premjerui. S.Skvernelis tvirtino, jog procedūros buvo atliktos laikantis įstatymų, o teisėsaugos tyrimas politizuojamas.
Beje, L.Savickas buvo apklausiamas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekame rezonansiniame tyrime, kuriame įtarimai pareikšti buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentui Š.Narbutui. Pastarasis įtariamas prekyba poveikiu – esą jis gavo neteisėtą atlygį tarpininkaujant Lietuvos institucijoms ir užsienio bendrovei, iš kurios už 5 mln. eurų buvo perkami koronavirusui nustatyti reikalingi reagentai.
Anot prokuratūros, šioje byloje apklausti valstybės institucijų atstovai neigia žinoję, kad Š.Narbutas už tarpininkavimą gaus atlygį. Jis pats tvirtina atlygį gavęs teisėtai.
Anksčiau yra kilę ir daugiau skandalų dėl karantininių pirkinių. Antai Vilniaus miesto savivaldybę ir jos administracijos direktorių P.Poderskį teisėsauga gegužę purtė dėl plaučių dirbtinio ventiliavimo aparatų pirkimo.
FNTT sukėlė įtarimų, kad savivaldybė aparatus pirko iš tiekėjo, kuris anksčiau panašia veikla neužsiėmė. Kaip skelbta, už dešimt aparatų savivaldybė sumokėjo 278 tūkst. eurų, nors tiekėjas jų taip ir nepristatė. Kilus skandalui įmonė buvo priversta grąžinti pinigus.
