Rusijos karinių pajėgų nuolatinis dislokavimas Baltarusijoje būtų didelis iššūkis Lietuvai ir NATO, bet kol kas tokių ženklų nėra, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

„Rusijos karinių pajėgų nuolatinis buvimas, jei būtų priimtas tas sprendimas, būtų didelis iššūkis mums saugumo prasme, tiek Lietuvai, tiek Lenkijai, NATO visai, bet ypač Ukrainai, nes Rusijos pajėgos būtų ir iš Šiaurės ir reikėtų papildomų sprendimų, tačiau šiuo metu, kad konkrečiai vyktų pasiruošimas, nematome“, – žurnalistams Seime sakė R. Karoblis.

Ministras tuo pačiu pažymėjo, kad tuo atveju, jei Baltarusijai vadovauti liktų dabartinis Aliaksando Lukašenkos režimas, reikės stebėti, „koks bus tolesnis Baltarusijos ir Rusijos suartėjimas, jungimasis į bendrą sąjungą, konkrečiai, kokia tai bus kaina, kurią A. Lukašenka mokės Rusijai“.

Krašto apsaugos ministras trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pristatė turimus duomenis apie situaciją kaimyninėje Baltarusijoje. Politinės krizės krečiamoje Baltarusijoje praėjusią savaitę prasidėjo taktinės rusų ir baltarusių kariuomenių pratybos „Slavų brolija“ – jos, Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, truks iki rugsėjo 25-osios, dalyvaujant per 800 karių su maždaug 170 technikos vienetų iš abiejų šalių.

R. Karoblis teigė, jog į Baltarusijoje vykstančias karines pratybas buvo mesti didesni pajėgumai, tačiau ypatingo karinio suaktyvėjimo nėra. „Šiuo metu nematome ženklų, kad po šių pratybų (Rusijos pajėgos) liktų, tam turėtų būti ir logistiniai sprendimai, ir kiti susiję kausimai“, – teigė ministras.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad karinių grėsmių nėra, nors matyti „labai daug parodomųjų aspektų“.

„Nereikia bijoti dėl kažkokių karinių grėsmių, tikrai to nėra, labai daug yra parodomųjų aspektų, karine prasme. Daug kas atitinka sezoniškumą, iš anksto suplanuotų pratybų scenarijus, tik galbūt paaitrinama tam tikrais informacinio karo elementais“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Iš esmės karinių grėsmių nėra, klausimas esminis – kas vyks ir kaip vyks, jei Rusija, išnaudodama padidėjusią A. Lukašenkos priklausomybę nuo jų, bandys įgyvendinti absorbavimo scenarijų, kokie procesai gali prasidėti, kontingento dislokavimas, bazių kūrimas ir visa kita. Šiaip minutei nėra tokių apraiškų, bet klausimas yra strateginio planavimo, ilgalaikiškumo“, – kalbėjo komiteto posėdžiui vadovavęs parlamentaras.