„Yra toks labai dažnai kartojamas stereotipas, kad jeigu mes padidinsime moterų skaičių kažkurioje srityje, automatiškai tos srities rodikliai pagerės arba bendroji situacija pagerės <..> Švietimo sistemoje dirba 79 proc. moterų, bet jeigu mes pasižiūrėsime į švietimo sistemos rodiklius, mes pamatysime, kad pagrindiniai rodikliai, tie, kurie turėtų augti, nuolat smunka žemyn“, – tokie prezidentienės žodžiai buvo gausiai cituojami ir komentuojami viešojoje erdvėje.
Pasak specialistų, dramatizuoti pirmosios ponios pasisakymo tikrai nereikėtų, tačiau sureaguoti į jį labai vertėtų, nes jis atskleidžia tam tikras Prezidentūros darbo tendencijas ir sisteminių problemų nematymą.
Kalta ne moterų dauguma, bet sistema
„Pirmoji ponia į šią konferenciją buvo kviečiama kaip žmogus, kurio nuomonė viešojoje erdvėje vertinama. Dėl to tikėtumėmės atsakingesnio kalbėjimo tais klausimais, kurie yra susiję su požiūriu į diskriminavimą.
Lyčių lygybė turėtų būti vertinama kaip sisteminis dalykas. Kai priekaištaujama mokytojoms dėl to, kad mūsų švietimo sistema yra smukusi, kritikos strėlės turėtų būti nukreiptos į politikos formuotojus ir į tuos politikos formuotojus, kurie nustato, kokios sritys mūsų visuomenėje yra laikomos svarbiomis ir kokios nėra laikomos svarbiomis“, – taip D.Nausėdienės pasisakymą įvertino Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Pasak ekspertės, tai, į ką buvo referuota, galima pavadinti darbo rinkos segregacija: švietimo sistemoje dirba neproporcingai daug moterų. Tai kaip tik ir rodo, kad sisteminiu būdu – politikos formavimo būdu – šita sritis yra labai nuvertinta. Kaip teigė M.Jankauskaitė, matome tendenciją, kad tos sritys, kurioms suteikiamas prestižas, kurios vertinamos kaip perspektyvios, pritraukia daugiau vyrų, lyginant su tomis sritimis, kurios vertinamos kaip mažiau reikšmingos. Nors faktiškai, tos sritys nėra mažiau reikšmingos.
„Švietimo sistema, medicina, socialinis darbas – sritys, kurios yra gyvybiškai svarbios ir be kurių visuomenė negalėtų funkcionuoti, laikomos mažiau reikšmingomis nei ekonomika, inžinerija, labiau pritraukiančios vyrišką darbo jėgą“, – teigė ji.
Kritika – kitu adresu
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė atkreipė dėmesį, kad jeigu forume iš pirmosios ponios lūpų nuskambėjusi mintis būtų išsakyta kompetetingai, kritika turėtų būti nukreipta į sistemines problemas.
„Mokytojos daro viską, ką jos gali daryti ir kiek sistema leidžia joms daryti. Ypatingai COVID-19 sąlygomis mokytojos padarė viską, ką galėjo. Toje vietoje, kur turėtų nuskambėti padėkos žodžiai medikėms, kurios stovi pirmose fronto linijose, mokytojoms, kurios, nepaisant visų sunkumų, turi užtikrinti vaikams nepertraukiamą ugdymo proceso organizavimą, mes tarsi nubraukime tų žmonių darbą.
Tai yra sisteminių problemų nematymas ir netgi skamba kaip seksizmas. Sakoma, kad jei moterų dauguma, tai savaime ta sritis prastai funkcionuoja. Tai nėra tiesa, tai yra sisteminė problema“, – akcentavo M.Jankauskaitė.
Teisti nereikėtų
Politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas, vertindamas situaciją, patikino, kad, viešojoje erdvėje ir ypač socialiniuose tinkluose aptariant D.Nausėdienės žodžius, buvo remiamasi antriniais šaltiniais, tai yra, didžioji dalis tos kalbos gyvai nematė.
O tam, kad būtų galima daryti išvadas ir vertinti, reiktų pamatyti visą kalbą – galbūt ji tam tikrose vietose darė pauzes, galbūt kalbėjo ironiškai, galbūt prieš tai pasakė kažką papildomo.
„Iš kitos pusės, tai buvo kone pirma jos programinė kalba. Iki šiol nebuvo tekę jos girdėti, kalbant konceptualiomis temomis. Kalbant konceptualiomis temomis, būtų buvę geriau pasitreniruoti rašytinio interviu, interviu telefonu, neformalaus pokalbio formatu.
Tuomet tolerancija būtų truputį kitokia – galėtum ir pasakyti, ir pasitaisyti. Galiausiai galbūt, kaip Prezidentūroje buvo įprasta anksčiau, būtų galima turėti iš anksto suderintas temas“, – kalbėjo M.Lapinskas.
Be to, anot jo, didžiulė užduotis turi būti keliama ir kalbų rašytojams – kalba tam žmogui, kuris ją sakys, turi būti natūrali. Tai buvo pirmas pasisakymas, pasisakymas jautria tema ir prezidentienė, politinės komunikacijos eksperto teigimu, šoko į iššūkį, kuriam reikia treniruočių. Dėl to ir sulaukėme tokios reakcijos.
Patarėjų atsakomybės klausimas
„Didžiausias išvadas reikėtų daryti Prezidentūros patarėjams. Jų darbas yra žmogaus, kuriam jie dirba, neišstatyti į jam nepalankią šviesą. Nuo renginių pasirinkimo, iki kalbų surašymo, iki kalbų sakymo formatų, faktūros ir faktų, kurie turi pagrįsti teiginius, parinkimo, net iki kalbėtojo temperamento ir žodyno nuskaitymo – šį darbą turi atlikti patarėjai“, – pastebėjo M.Lapinskas.
Jis taip pat pasidalijo svarstymais, kad galbūt tematinis ir komunikacinis nenuoseklumas pamažu tampa Nausėdų šeimos stiliumi.
„Pezidentas kažkaip bando atrasti savo rolę šachmatų lentoje: pirmadienį – jis ekonomikos bokštas, antradienį – užsienio politikos rikis, nuoseklumo, kaip matome, nelabai yra.
Na, ir prezidentienė: vieną dieną kalba apie namus, kitą dieną – apie šeimą ir paramą vyrui, trečią – apie konceptualius mokyklų ir švietimo ar net vyrų bei moterų profesinės lygybės klausimus. Būtų gerai išsirinkti temą, kuri tikrai pirmajai poniai yra aktuali ir prie širdies“, – portalui lrytas.lt sakė politinės komunikacijos ekspertas.
Pasisakė ir lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
„Lygių galimybių kontrolierius, kaip valstybės pareigūnas, negali vertinti, ar viešų asmenų pasisakymai yra diskriminacinio pobūdžio. Tyrimas dėl diskriminacijos galėtų būti pradėtas, jei lygių galimybių pažeidimo požymiai būtų įžvelgti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veikloje, švietimo, darbo santykių, vartotojų teisių apsaugos srityse ar organizacijų bei asociacijų veikloje“, – tokį situacijos vertinimą savo komentare pateikė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Komentare buvo teigiama, kad „lyčių nelygybė švietime yra opi problema, pradedant netolygiu šios srities darbuotojų pasiskirstymu, baigiant vaikams formuojamais stereotipais apie moteriškus ir vyriškus darbus, sritis, pomėgius ir t.t. <..> Tarnybos atstovai konsultuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistus, vedė mokymus bendrojo ugdymo programų rengėjams apie žmogaus teisių ugdymo aspekto integravimą į bendrojo ugdymo programas“.
