Dalį kauniečių erzina nuo ankstaus ryto iki pirmųjų sutemų nenutylantys pneumatiniai plaktukai Kęstučio gatvėje ar Taikos prospekte, kiti sutinka, kad reikia pakentėti, kol pagrindinės gatvės galutinai bus sutvarkytos.
Ramybės nebėra net tradiciškai tykiame Žaliakalnyje prie Ąžuolyno, ilgą laiką buvusiame ramaus miesto rajono simboliu.
Štai Parodos, K.Petrausko gatvių ir dalies Vydūno alėjos gyventojams trukdė įmigti net bendruomenių renginys „Fluxus 2020“ – kopimas į Parodos kalną.
Sudrumsta Ąžuolyno ramybė
Tiesa, Žaliakalnio bendruomenės centro „Ąžuolynas“ vadovė Laura Ramanauskaitė-Stašiauskienė sakė, kad didelių nusiskundimų dėl „Fluksus 2020“ renginio nebuvo. Tačiau netoli Ąžuolyno gyvenantys kauniečiai tikrai reiškė pasipiktinimą pavasarį vykusiomis triukšmingomis „Red Bull“ automobilių lenktynėmis.
Anot L.Ramanauskaitės-Stašiauskienės, tada automobiliai buvo statomi tiesiog pačiame Ąžuolyno parke.
Centro gyventojams labiau kliūva iš kavinių sklindanti garsi muzika.
„Esmė net ne tai, kad muzika per garsi, bet ji neatitinka publikos poreikių. Nuolat groja šokių muzika, bet juk Laisvės alėjoje ir gretutinėse gatvėse įsikūrusiose kavinėse žmonės renkasi daugiau pasikalbėti, pabūti ramioje aplinkoje, o tenka šaukte šaukti pašnekovui į ausį“, – kalbėjo asociacijos „Kauno centras“ atstovas Julius Norvila.
Studentas – jau ne piemuo
Nors Pašilės gatvėje nėra pramonės įmonių ir transporto mazgų, čia gyvenanti Dainavos bendruomenės centro „Draugystė“ vadovė Danutė Macenkaitė įsitikino, jog šiuolaikiniai studentai – nebe papilkėję nuo mokslų varguoliai, o ratuota, automobilizuota išmanioji jaunuomenė.
Pašilės gatvė yra šalia Kauno technologijos universiteto studentų miestelio. Dar turėkime galvoje, kad ji atsiremia į didelį prekybos centrą, tad kažkada buvusi gana rami gatvė nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro banguoja tarsi begalinė automobilių jūra.
„Dar prieš dešimtį metų prašėme savivaldybės pertvarkyti eismą Pašilės gatvėje, bet į mūsų skundus valdininkai tik ranka numojo“, – apgailestavo D.Macenkaitė
Kur spūstys – ten triukšmas
Taigi didžiausi triukšmadariai, specialistų teigimu, yra pramonės įmonės ir transportas. Ypač tuo atveju, kai dėl gatvių remonto susidaro transporto spūstys.
„Per pastaruosius kelerius metus daugiausia gyventojų skundų gaunama dėl ūkinės ir komercinės veiklos metu keliamo triukšmo, tai yra įrenginių ir krovos darbų keliamas triukšmas“, – paaiškino Kauno savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus specialistė Giedrė Juškaitė.
Remiantis Kauno strateginio triukšmo žemėlapio duomenimis, mieste triukšmingiausios vietos yra pramonės paskirties teritorijos bei pagrindinių kelių ir gatvių prieigos. Galima išskirtinai paminėti Savanorių prospekto pabaigą, Taikos prospektą, Raudondvario plentą ir Palemoną, atskiras vietas Aukštuosiuose ir Žemuosiuose Šančiuose, kur yra pramonės įmonių ir susitelkia dideli transporto srautai.
Ramiausios Kauno vietovės – Panemunė, Vičiūnai, Žaliakalnio kvartalas už Sporto halės, kvartalas tarp Vydūno alėjos ir K.Petrausko gatvės, Sargėnai, dalis Aleksoto.
Apie ramybę tik svajosime
Kauniečiai vis dėlto supranta, kad triukšmas – neišvengiamas miesto viešųjų erdvių tvarkymo palydovas, ir dėl to bent jau oficialiai nesiskundžia. Juolab kad statybininkai nepuola kibti į darbus ramybės laiku – nuo 23 val. vakaro iki 7 val. ryto.
Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus specialistė G.Juškaitė sakė, jog tokių skundų būta dėl anksčiau vykusių „Rail Baltica“ tiesybos darbų keliamo triukšmo.
G.Juškaitė paaiškino, kokios prevencinės priemonės taikomos prieš neteisėtą triukšmą.
„Ilgalaikės triukšmo prevencinės priemonės suplanuotos ir vykdomos Kauno miesto triukšmo prevencijos priemonių plane 2019–2023 metams. Tos priemonės susijusios su pagrindiniu triukšmo šaltiniu, taigi transportu – tai gatvių asfaltavimo darbai, transporto priemonių greičio kontrolė.
Kitas triukšmo prevencines priemones juridinius asmenis įpareigojame taikyti, kai kontrolės metu nustatomas triukšmo ribinių dydžių viršijimas“, – sakė specialistė.
Vis dėlto Kaunas pasišovęs būti didmiesčiu, o tokiu atveju apie ramybę teks tik pasvajoti.
Kokio lygio triukšmas kenkia sveikatai?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros profesorė lektorė Rita Raškevičienė sakė, kad sukelti stresą, pajusti diskomfortą žmogus gali nuolat girdėdamas jau 60 decibelų triukšmą. Tokį sukelia, pavyzdžiui, nuolat girdima, vidutiniškai garsi muzika.
„Nuo 80 decibelų triukšmas jau gali pakenkti ausims, klausai“, – paaiškino medikė.
Kasdienį, įprastą miesto triukšmą padidina gausūs pastarojo meto gatvių, šaligatvių remontai ir sunku išskirti kurią nors būtent triukšmingiausią zoną.
„Kartais atrodo, kad meras gyvena visose miesto dalyse tuo pat metu“, – juokavo R.Raškevičienė.
